Pavyzdžiui, Tel Avivo „Maccabi“ komanda buvo Izraelio čempionė 23 metus paeiliui.

Šiuo metu Senajame žemyne organizuojami 47 nacionaliniai čempionatai, iš kurių septyniuose nugalėtojai nesikeičia bent penkerius pastaruosius metus. Viena tokių vietų – Lietuvos krepšinio lyga (LKL).

Čia šeimininkaujantis Kauno „Žalgiris“ birželio pradžioje šeštą kartą iš eilės tapo stipriausia ekipa Lietuvoje ir, jei triumfuos dar keturis sezonus, pagerins savo iškovotų titulų paeiliui rekordą. Tokiu atveju žalgiriečiai prisijungtų prie dar dvylikos Senojo žemyno klubų, vietinėse lygose dominavusių net dešimtmetį.

„Žvelgiame į kiekvieną sezoną atskirai ir tikimės tai pakartoti kitąmet, – tvirtino Kauno klubo direktorius Paulius Motiejūnas. – Žinoma, būtų puiku iškovoti dešimt titulų iš eilės, bet tada norėsis dvylikto, trylikto. Normalu, kad „Žalgiris“ turi būti pirmas LKL. Visgi labiau orientuosimės į Eurolygą.“

Nemenka tikimybė pasiekti rekordą

Krepšinio specialistas Rūtenis Paulauskas prognozuoja, kad „Žalgiris“ ateityje dar stipriau dominuos Lietuvoje, tad daugkartinių čempionų laimėjimai turėtų užsitęsti.

„Atsižvelgiant į dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją nematau, jog kas nors galėtų pavyti „Žalgirį“ nei pagal pinigus, nei pagal vadybą, nei pagal sportinį dominavimą, – pabrėžė R. Paulauskas. – Pirma, jis turi vietą Eurolygoje (sudarytas 10 metų kontraktas su Eurolyga, – Red.). Tai garantuoja žymiai geresnių žaidėjų pritraukimą. Kauniečiai turi pirmenybę rinkdamiesi krepšininkus.

Pastariesiems tai garantuoja sąlygas žaisti ir tobulėti aukščiausiame lygyje su stipriausiais varžovais. Lietuviai ir užsieniečiai gerokai labiau nori žaisti „Žalgiryje“ nei kitose ekipose. Antra, gerėja „Žalgirio“ finansinė būklė. Klubas atsilaisvina nuo skolų. Biudžetas ne mažėja, o didėja.“

Priežastys, lemiančios žalgiriečių karaliavimą

„Žalgiris“ tik vieną kartą klubo istorijoje nebuvo stipriausia šalies ekipa du sezonus iš eilės. Tai įvyko prieš šešerius metus ir sutapo su sudėtingiausia „Žalgirio“ atkarpa, kai nuo bankroto klubą išgelbėjo Vladimiras Romanovas.

Milijonieriaus žaisliuku tapusi komanda buvo įstumta į komišką situaciją. Prieš 2010 m. LKL finalą buvęs klubo savininkas užsimojo pašalinti visą trenerių štabą. Vieni likę žaidėjai pralaimėjo seriją 3–4 Vilniaus „Lietuvos rytui“.

Tačiau daugiau titulų Lietuvos krepšinio sostinė nebedalijo. Net tada, kai 2014 m. V. Romanovas paliko „Žalgirį“ su milijoninėmis skolomis, o klubui vėl grėsė išnykimas.

„Žalgirio“ dominavimą lemia du pagrindiniai veiksniai, – įsitikinęs R. Paulauskas. – Vienas ekonominis, o kitą galima įvardyti kaip tapatumą, istoriją, autoritetą, žinomumą, įdirbį ir vardą. Tai labai stipriai susiję. Prisiminkime, kas lėmė klubo išlikimą sunkiausiais laikais? Pirmiausia žmonių patriotiškumas.

Kai kurie žaidėjai ir vadovai liko komandoje už visai mažus pinigus ar visai be pinigų. Tokią istoriją turinčiam klubui valstybė, savivaldybė ar privatūs rėmėjai anksčiau ar vėliau ištiesia pagalbos ranką, kadangi per „Žalgirį“ valstybei, savivaldybei ar rėmėjams atsiveria galimybės išeiti į rinkas ir būti žinomiems.“

Buvusiam Lietuvos moterų rinktinės strategui antrino LKL prezidentas Remigijus Milašius: „Kauno ekipa nuolat tampa čempione, nes „Žalgirio“ dominavimą lemia didžiausi finansai ir geriausia vadyba. „Žalgirio“ vadyba yra apskritai viena geriausių Europoje.

Klubas pritraukia daugiausia žiūrovų LKL bei Eurolygoje. Žmonės beprotiškai myli ir palaiko „Žalgirį“. Iš šios ekipos vadybos turi mokytis ne tik LKL komandos, bet ir Europos klubai.“

Nenuverčiamas „Žalgiris“ – ne visai paranku LKL?

Ne vienerius metus stipriausius Europos nacionalinius čempionatus sekantis R. Paulauskus anksčiau sakydavo, jog naudingiau, kai lygose vyrauja konkurencija. Tačiau krepšinio ekspertas pažymėjo, jog įvairiose pirmenybėse retai būna eilės lygių komandų.

„Prancūzijos lygoje nežinai, kas ir kada laimės. Bet ji nėra stipriausia. Turkai turi daug stiprių komandų, tačiau svarbiausia išlieka Stambulo „Fenerbahce“. Rusija turi labai daug pajėgių ekipų, bet ten laimi CSKA. Graikijoje yra „Panathinaikos“ ir „Olympiakos“. Smagu, kad Lietuvoje yra „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“.

Manau, kad pati lyga nesitiki ir nenori turėti daug tokių komandų. Nacionalinėse pirmenybėse įdomiausia ne tada, kai žaidžia lyderiai. Lygai įdomu kitų komandų konkuravimas turnyro lentelės viduryje. Galvoju, jog LKL vadovai visiškai patenkinti, kai yra du stiprūs klubai, o vienas jų dominuoja. Tai visiškai normali situacija“, – tvirtino R. Paulauskas.

LKL prezidentas labiausiai patenkintas per pastaruosius dvejus metus ypač išaugusiu čempionato lygiu. R. Milašius žarstė pagyras Utenos „Juventus“, „Šiaulių“ ir Klaipėdos „Neptūno“ ekipoms.

„Šį sezoną nežinojome, kurias pozicijas komandos pasidalys iki ketvirtosios vietos. Tai labai gerai, nes anksčiau buvo tik du stiprūs klubai, – akcentavo Milašius. – Ateityje didelį žingsnį žengs Panevėžio „Lietkabelis“.

Klubas palaipsniui kyla aukštyn, turi gerą vadybą, stiprų trenerį ir šeimininkus, norinčius, jog „Lietkabelis“ pakiltų iš pelenų, atgytų. Šiai ekipai prognozuoju labai šviesią ateitį. LKL itin svarbu, kad atsirastų stipri ketvirta komanda.“

Ilgiausias šiuo metu gyvuojantis dominavimas nacionalinėse pirmenybėse:

1. Rusija
Maskvos CSKA – 14 čempionų titulų

Nuo 2013 m. stipriausias Rusijos klubas paaiškėja VTB Vieningoje lygoje. Kiekvieną sezoną Maskvos srities „Chimki“, Kazanės „Uniks“, Krasnodaro „Lokomotiv“ ar Žemutinio Naugardo „Nižnij Novgorod“ klubai kuria planus pavogti čempionų titulą iš CSKA, tačiau armiečiai trofėjų savo rankose laiko tvirtai. Maskviečiams nė karto neprireikė maksimalaus rungtynių skaičiaus, kad išsaugotų stipriausios komandos vardą. CSKA rezultatais 3–0 pranoko „Nižnij Novgorod“ (2014 m.) ir „Chimki“ (2015 m.) komandas. Šį sezoną 3–1 nukovė „Uniks“. Galingiausio Rusijos klubo titulų serija tęsiasi nuo 2003 m., kai šioje ekipoje profesionalo karjerą pradėjo Darius Songaila. Daugiausia, ką iki šiol padarydavo CSKA varžovai serijose iki trijų laimėjimų, tai keliskart pasiekdavo po vieną pergalę. Dusyk apginti Rusijos čempionės ir triskart VTB Vieningosios lygos laimėtojos titulus CSKA padėjo Ramūnas Šiškauskas. Puolėjas buvo išrinktas geriausiu krepšininku Rusijoje 2008 m. Prie maskviečių triumfo prisidėjo ir Darjušas Lavrinovičius 2012 m.

2. Čekija
Nymburko ČEZ – 13 čempionų titulų

Prie šios titulų serijos svariai prisidėję trys lietuviai. Čekijos čempionais tapę profesionalo karjerą baigęs vidurio puolėjas Gintaras Einikis (2006 m.), ČEZ vyriausiojo trenerio pareigas ėjęs Kęstutis Kemzūra ir jo asistentas Robertas Kuncaitis (2014, 2015 m.). Nymburko ekipa nuo 2004 m. šios šalies finalo serijose iškovojo 49 pergales ir patyrė 8 nesėkmes. Per pastaruosius penkis sezonus ČEZ finaluose nepralaimėjo nė karto. Rezultatais 4–0 arba 3–0 nukovė „BK Prostejov“ bei „BK Dečin“ komandas. Kokia stipri jėga Čekijos krepšinyje yra ČEZ, atspindi ir tai, jog Nymburko klubas trylika sykių paeiliui laimėjo reguliariuosius sezonus, per kuriuos iš viso sužaidė 383 mačus ir šventė 363 pergales.

3. Juodkalnija
Podgoricos „Budučnost“ – 10 čempionų titulų

Prieš dešimtmetį nepriklausomybę atkūrusioje valstybėje tėra vienas grandas – „Budučnost“. Per pirmuosius aštuonis sezonus Podgoricos krepšininkai nesulaukė pasipriešinimo, tad finalo serijas visada laimėdavo rezultatais 3–0. Vis dėlto per pastaruosius dvejus metus „Budučnost“ finaluose nusileido po vieną kartą Nikšičiaus „Sutjeska“ ir Baro „Mornar“ komandoms, tačiau serijas laimėjo taip pat užtikrintai – 3–1. Juodkalnijos čempionų titulai priklauso buvusiems „Lietuvos ryto“ gynėjams Gintarui Kadžiuliui (2011 m.) ir Omarui Cookui (2015, 2016 m.).

4. Baltarusija
Minsko „Cmoki–Minsk“ – 8 čempionų titulai

Jau aštuonerius metus karaliaujantys Minsko krepšininkai finaluose iškovojo 22 pergales ir nusileido vienintelį kartą „Grodno–93“ komandai. Šįmet su varžovais iš Gardino „Cmoki–Minsk“ susitiko finale septintą sykį paeiliui. Baltarusijoje antra ilgiausia čempionų titulų serija priklauso Gardino klubui,  laimėjusiam vietinį čempionatą šešis kartus paeiliui (1998 – 2004 m.), tačiau jau ilgą laiką Minsko ekipa lieka neįkandama. Atstovaudami „Cmoki–Minsk“ auksu pasipuošė Justas Sinica (2012 m.) ir Vidas Ginevičius (2013 m.). Vos dešimt metų gyvuojančios Minsko komandos trenerių štabe 2012–2013 m. sezone ir 2014 m. dirbo Rimantas Grigas. Jis buvo atsakingas už ekipos gynybą. Pusę 2013–2014 m. sezono vyriausiojo trenerio pareigas ėjo Donaldas Kairys.

5. Lietuva
Kauno „Žalgiris“ – 6 čempionų titulai

Nepaisant to, kad Lietuvoje vis garsiau kalbama jau apie tris grandus, LKL finaluose intriga seniai kvepėjo. „Žalgiris“ dominuoja ir kol kas nepanašu, kad „Lietuvos rytas“ arba „Neptūnas“ pajėgtų tai sustabdyti. Per pastarąsias šešias LKL finalų serijas žalgiriečiai keturis sykius susitiko su vilniečiais. Kovojant dėl titulų iš viso per šešiolika rungtynių „Lietuvos rytas“ nukautas penkiolika kartų. Kiek geriau sekėsi dusyk kauniečius nuversti bandžiusiam „Neptūnui“. Visgi trys klaipėdiečių pergalės per vienuolika susitikimų „Žalgiriui“ panikos nesukėlė. Tai nėra ilgiausia „Žalgirio“ titulų serija paeiliui, tačiau kauniečiai artėja rekordo link. Stipriausiais Lietuvoje žalgiriečiai tapę devyniskart iš eilės 1991–1999 m.

6–7. Makedonija
Skopjės „MZT Aerodrom“ – 5 čempionų titulai

Per pastaruosius penkis sezonus Makedonijos pirmenybių finalo serijose sostinės komandą bandė nuversti keturios ekipos – Kavadarcio „Feni Industries“, Gevgelijos „Kožuv“, Skopjės „Rabotnički“ ir „Kumanovo“. Vis dėlto „MZT Aerodrom“ dvi finalų serijas laimėjo be kliūčių (4–0 ir 3–0), o kitose sulaukė tik nedidelio pasipriešinimo (4–1, 3–1, 3–1). Lemiamų stadijų naudingiausiais žaidėjais nuolat tapdavo „MZT Aerodrom“ atstovaujantys Makedonijos rinktinės žaidėjai – Todoras Gečevskis, Gjorgijus Čekovskis, Damjanas ir Marko Stojanovskiai. Šiame klube 2014–aisiais trenerio karjerą baigė buvęs „Lietuvos ryto“ vairininkas Zmago Sagadinas.

6–7. Belgija
Ostendės „Telenet“ – 5 čempionų titulai

Ostendė, turinti 70 tūkst. gyventojų, nė nepatenka į didžiausių miestų dešimtuką, tačiau diktuoja krepšinio madas Belgijoje. „Telenet“ rimčiausius iššūkius finaluose metė Šarlerua „Spirou“ (2012 m.) ir Alsto „Okapi Aalstar“ (2014 m.), kai serijose prireikė maksimalaus rungtynių skaičiaus. Abu kartus „Telenet“ laimėjo 3–2. Šį sezoną Ostendės komanda finale vėl kovėsi su Alsto ekipa ir serijoje nugalėjo 3–1. Daugiau nei prieš dešimtmetį Ostendės klubui atstovavo keturi lietuviai – Marijonas Petravičius, Rimantas Kaukėnas ir Belgijos čempionais tapę Virginijus Praškevičius bei Andrius Giedraitis. Nuo 1928 m. Belgijos lygoje iš viso buvo keturi kartai, kai vienas klubas triumfavo šešerius metus paeiliui. Niekam nepavyko laimėti septyniskart iš eilės, tad „Telenet“ artimiausiais metais bandys nutraukti minėtą prakeiksmą.