Tokią misiją šiuo metu turi ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“, kurios su 4 pergalėmis ir 15 pralaimėjimų užima paskutinę poziciją turnyro lentelėje.

Treneris Aurimas Jasilionis vasarą buvo ištaręs frazę, kad kaip vyr. treneris labiausiai pasiilgo adrenalino. Praėjus pusmečiui jis nusišypso – šio gauti pavyko į valias.

„Susideda ir psichologija, ir situacijos, kai tai žaidi, tai vėl nežaidi, vienas grįžta po traumos – kitų ego užgauna, tokie vaikų žaidimai. Turime būti vaikų darželio policininkai, bet nėra kuo skųstis – dirbame toliau“, – dabartinę situaciją Pasvalyje reziumavo jis.

Artimiausi pasvaliečių varžovai yra Kėdainių „Nevėžis-Optibet“ (5-14) ir „Šiauliai“ (5-14). A.Jasilionis neabejoja – jo komanda rankų nenuleidžia ir tikrai sieks pasigerinti savo poziciją iki sezono pabaigos.

„Reikia vienas kitą palaikyti ir padėti vienas kitam“, – sako jis.

LKL.lt svetainėje – pokalbis su „Pieno žvaigždžių“ treneriu apie žaidėjų ego, Brandono Tabbo sprendimus, iššūkius ir permainas.

– Matant, kad šiuo metu esate paskutiniai „Betsafe-LKL“ lentelėje, kokios mintys užplūsta?

– Realiai į viską žvelgiu, matau, kaip yra, bet mes nepasiduodame. Sportuosime ir stengsimės nebūti paskutiniai.

– Kaip sekėsi išnaudoti pastarąjį FIBA pertrauką?

– Toks pojūtis, lyg vėl pradėtume sezoną iš naujo. Aišku, mums tai jau sutampa ne pirmą kartą, kad turime pertrauką. Likus porai dienų iki rungtynių su Kėdainiais jau pagaliau turėjome 10 žmonių, kurie palakstytų 5 prieš 5. Bet turėjome tik dvi tokias treniruotes – stebuklų nebūna.

– Pergalių „Betsafe-LKL“ neturite nuo gruodžio 16 dienos. Ši sausra ima turėti įtakos rūbinei?

– Kai pralaimi, aišku, jaučiasi įtampa, bet visi supranta, kokiose realijose esame. Pasižiūri, išsiaiškini, ko ateityje nenori daryti, bet lieka momentų, kurie netenkina.

– Šio sezono „Pieno žvaigždės“ buvo suburtos nuo nulio. Kokius didžiausius iššūkius turėjote, bandant ją lipdyti į visumą?

– Nežmoniškai daug iššūkių, ne vienas, tai kitas, ne trečias, tai ketvirtas (Juokiasi). Sunku kažką išskirti, daug sudedamųjų dalių. Taip, komanda nauja. Pirmas dalykas – juos visus sulipdyti, antras – traumos, trečias – pertraukos, ketvirtas – pralaimėjimai. Visa tai nepadeda lipdyti komandos.

– Priešsezoniniame interviu esate teigęs, kaip pasiilgote adrenalino. Turbūt jo gaunate pakankamai.

– Nevaikiškai (Juokiasi). Vėl prisiminiau laikus su bemiegėmis naktimis, akys stačios, galvoji, ką blogai padarei, kur su kuo galėjai pakalbėti, kur – paglostyti ar papeikti. Bet prie ko aš linkstu: treneris yra viena, bet žaidėjams sakau – jūs esate profesionalai, jūs gaunate pinigus, ar jus reikia dar motyvuoti? Ateinate ir padarykite tai, ką pasakau. Jūs tos laisvės gaunate, esate paglostyti, išglostyti, išmyluoti. Kad galėtumėte sakyti, jog jus spaudžiame, to nėra. Kokių dar jums reikia sąlygų? Reikia ateiti, apsiginti ir įmesti. Jei to nesugebate, nežinau. Aš galiu mokyti atlikti perdavimą, mesti į krepšį, pastatyti užtvarą, bet negaliu išmokyti gauti energijos ir užsidegimo kovoti ir gintis.

– Ką žaidėjai į tai atsako jums?

– Nieko, ką jie gali atsakyti. Čia labiau retoriškai su savimi pasikalbu. Jie supranta mane, kad turi pasistengti, nebadyti vieni kitų pirštais, jog vienas įmetė 20 taškų, o kitas – 15. Jie visi žiūri skaičių. Kol ego jie nenugalės, mums bus sunku. Jie vis tiek galvoja apie kitą sezoną, nori prisirinkti skaičių ir tai mums, kaip komandai, nepadeda. Individualiai jie bus puikūs, jie pasigerino statistiką, bet ne komandiniu atžvilgiu.

– Kaip manote, ar įmanoma dar pažaboti tokį žaidėjų ego?

– Kalbėsimės, vis tiek kažką darysime, sezonas dar nebaigtas, niekas nenuleidžia rankų. Tie patys žaidėjai supranta, kam bus reikalingas krepšininkas iš paskutinės komandos. Niekas nenori būti paskutinis. Jie rodė, kad gali žaisti kartu, vienas kitam padėdami – tai savybė, reikalinga gero lygio komandai.

– Dairantis į vasaros sprendimus, įžvelgiate kažkokių klaidų ar esate patenkintas, kaip surikiavote sudėtį ir kaip atrodė jūsų legionierių pasirinkimai?

– Mes iš tiesų daug laiko praleidome atsirinkinėdami žaidėjus. Pagal turimas lėšas, susirinkome neblogai. Aišku, yra Pasvalio efektas, yra namų ilgesys, nors bandėme ir tai išspręsti. Čia yra tos lentynos žaidėjai, kuriuos galėjome paimti, individualiai jie yra geri, nors, pasikartosiu, komandiniai rezultatai yra blogi. Paėmėme tai, kas tada atrodė geriausiai.

– Ar jus kaip trenerį labai išmuša iš vėžių Brandono Tabbo sprendimų priėmimas ir 16 tritaškių per rungtynes?

– Aišku, kai kurie sprendimai varo į neviltį, kai meta 1 prieš 5 (Šypsosi). Tu jam parodai ir jau žinai jo atsakymą. Kartais net koktu jam vėl rodyti bei sakyti „čia galėjai padaryti kitaip“. Taip, treneri – sako jis. Ir ką? Šiandien kaip tik kalbėjome su Kurtinaičiu, kuris man sako: prisimink, kai turėjome Švedą. Taip, jis žiauriai talentingas, nemėgsta gintis, jei jam sekasi – jis ant sparnų, bet jei nesiseka – jis toliau švaistys. Lygiai kaip ir Tabbas. Bet esmė tokia, kad jei jį išimsime, neturėsime kuo užpildyti jo vietą. Neturime tiek žaidėjų. Kažką prarasime ir neteksime savo identiteto, kadangi galvojome, jog norime žaisti greitai, kurti daug atakų. Kadangi jis nepataiko, nežinau – reikia daugiau treniruotis. Bet kai treniruojiesi 3 prieš 3 ar 4 prieš 4, nėra tas pats.

– Ar jūsų nenuvilia, kaip atrodo į Pasvalį sugrįžęs Tomas Lekūnas (skaičiai siekia 3,4 taško, 1,8 atkovoto kamuolio ir 0,8 naudingumo balo)?

– Ne, nenuvilia nė vienas žaidėjas. Žinau, jog kiekvienam nėra lengva. Čia ne lego, kad paimtumei trūkstamą dalį, įdėtumei ir viskas susilipdytų. Tai gyvi žmonės, kurie turi vienokių, kitokių problemų (liga, koja, dar kažkas), turi į tai atsižvelgti. Mes suprantame, jog tokiame sezono etape prilipti prie ekipos irgi yra sudėtinga.

– Ar nesvarstėte galimybės įvykdyti dar permainų sudėtyje?

– Kiek to laiko liko – nedaug. Galvojame. Atvyksta Doualla, jis duos kažkokio impulso. Tai žmogus, kuris nebus super stebuklingas, bet vis tiek kažką pakeis. Bandome, manau, čia ne viskas, nenorime likti paskutiniai. Reikės kažką ir su Tabbu daryti, kalbėti, ten nelengva asmenybė, nors sutariame gerai, neturiu su juo problemų.

– Ar yra žaidėjų, kurie per šį pusmetį, matote, žengė nemažą žingsnį į priekį Pasvalyje?

– Džiugina visi lietuviukai. Kai kuriems gal nedaviau per daug progų pasireikšti, bet kam daviau, jie gavo pilną mano pasitikėjimą bei pasitempė, įrodydami, jog gali žaisti. Jei komandos rezultatai būtų geresni, jie gautų dar didesnį emocinį postūmį.

– Nemažai „Betsafe-LKL“ ekipų įvykdė permainas trenerių štabe. Ar jūs pats kažkuriuo metu nepagalvojote, kad kėdė gali sudrebėti?

– Visi čia tarkuoja tuos trenerius, bet norėčiau, kad bent 2 mėnesius iš šono pažiūrėtų, kaip viskas vyksta, procesas, komplektavimas. Juolab, kiek mūsų čia yra: aš, Stepas ir Burkevičius. Dėl to aš visiškai ramus. Kas mato ir supranta, manau, tokių klausimų nekyla. Aš ramus, jei ir atleistų mane, tikrai rasiu darbą ir dirbsiu toliau.

– Žiūrint į likusią sezono dalį, kokių būdų matote, kaip išsikapstyti iš paskutinės pozicijos, kai greta žengia Kėdainių ir Šiaulių ekipos?

– Reikia treniruotis, žaisti krepšinį, jei visi sveiki – labai džiugu. Viskas. Reikia vienas kitą palaikyti ir padėti vienas kitam.