25-erių metų 213 cm ūgio krepšininkui likimas šį sezoną nepašykštėjo išbandymų. Iš pradžių jis po daugiau nei pusmetį trukusios reabilitacijos grįžo į NBA aikšteles. Vėliau vėl gydėsi nugaros skausmus, o galiausiai buvo išsiųstas į Detroito "Pistons" ekipą, kurioje taip pat neužtruko.

Vis dėlto D.Motiejūnas (arba D-Mo – taip jį mėgsta vadinti amerikiečiai) sugebėjo paneigti skeptikų prognozes ir, grįžęs į Hjustoną, solidžiai sužaidė ne vienas rungtynes.

Liepos 1-ąją pasibaigus sutarčiai su "Rockets", kaunietis taps vadinamuoju laisvuoju agentu ir derėsis dėl naujos sutarties. Ši aplinkybė itin komplikuoja krepšininko galimybes šią vasarą padėti Lietuvos rinktinei per olimpines žaidynes.

– Donatai, kaip vertinate savo galimybes atstovauti Lietuvos rinktinei? – paklausėme D.Motiejūno.

– Kalbėjomės su Mindaugu Špoku (Lietuvos krepšinio federacijos generaliniu sekretoriumi – aut. past.). Nutarėme, kad ketvirtadienį į Kauną atvyks rinktinės vyriausiasis treneris Jonas Kazlauskas, susėsime ir pasikalbėsime plačiau. Mano pagrindinės bėdos lieka, jos susijusios su sutartimi NBA. Apie tai ir šnekėsime, bet kol kas ką nors nuspręsti negalime. Aš labai noriu atvažiuoti į rinktinę, bet prisidėti prie jos paskutinę dieną būtų nesąmonė. Tai būtų šokas komandai ir negarbinga kitų kandidatų atžvilgiu. Juk žaidėjai jau pradėjo dirbti, o jei aš prisidėčiau tik prieš pat olimpiadą, kitiems būtų nemalonu.

– Ko reikia, kad galėtumėte apsivilkti rinktinės marškinėlius?

– Sutarties pasirašymo pirmomis dienomis (po liepos 6 d., kai NBA bus leidžiama pasirašyti sutartis su vadinamaisiais laisvaisiais agentais – aut. past.) Hjustono klubas turės pirmumo teisę ir pasakys, ar nori mane pasilikti. Šiuo metu esu "Rockets" narys, apribotas laisvasis agentas, tad jie turi pirmenybę. Jei gausiu kito klubo pasiūlymą, bet Hjustonas pasakys, kad sutinka mokėti tiek pat, pagal taisykles turėsiu likti "Rockets" gretose. Iš tiesų esu laimingas Hjustone, kur praleidau ketverius metus ir mane ten visi nuoširdžiai palaiko.

– Ar "Rockets" jau patvirtino, kad norėtų jus pasilikti?

– Birželio pabaigoje grįšiu į Ameriką, susitiksiu su treneriu, nueisime pavakarieniauti ir viską aptarsime. Dabar bendrauju su kitais "Rockets" klubo darbuotojais. Jie sakė, kad naujasis komandos treneris Mike'as D'Antoni labai nori mane matyti kolektyve ir yra įsitikinęs, kad aš tikčiau jo žaidimo sistemai. Treneris skambino prieš kelias savaites, prisiminė, kad yra treniravęs Marcelo Nicola (šis argentinietis darbuojasi D.Motiejūno jaunimo krepšinio stovykloje Kaune – aut. past.). Kalbėjome ir apie mano galimybes, bet sutarėme, kad geriausia bus pasišnekėti akis į akį.

– Jau šiąnakt Brukline vyks NBA naujokų birža, kurioje tikriausiai bus pašauktas ir Domantas Sabonis. Kokie būtų jūsų patarimai jaunesniam kolegai?

– Tegul Domantas nepamiršta, kad šaukimo numeris nieko nereiškia. Į NBA kasmet ateina nemažai naujokų, o klubų treneriai domisi tik superžvaigždėmis. Tuos, kurie yra vos žemiau, ypač jei jiems nepavyksta iškart atsiskleisti, tarsi pastumia į šoną. Domantui linkiu būti stipriam ir kovoti už vietą po saule, nes bus tikrai sunku.

– Ar jums nebetrukdo nugaros problemos?

– Viskas gerai. Pastarąjį mėnesį praleidau Vankuveryje, kur dirbau su geriausiais nugaros priežiūros specialistais. Jie buvo labai patenkinti mano pažanga. Sakė, kad problemų kilti nebeturėtų.

– Kai kurie krepšinio apžvalgininkai teigia, kad jūsų ankstesnės bėdos dėl nugaros turi įtakos būsimoms deryboms su NBA klubais. Ar galite tai paneigti?

– Aš paneigiu savo darbu, važiuoju pas geriausius specialistus, vykdau jų nurodymus, o jie surašo ataskaitas. Tad problemų nematau.

– Paskutines savo sezono rungtynes su NBA čempionų titulą gynusiais "Golden State Warriors" krepšininkais sužaidėte sėkmingai. Ar tai kilstelėjo jūsų kainą NBA žaidėjų rinkoje?

– Niekada pirmiausia nežiūrėjau į pinigus. Man svarbu daugiau žaisti, rungtyniauti geroje komandoje ir kad mane gerbtų bei vertintų kaip profesionalą. Jeigu aikštėje atiduosiu visą save, pinigai patys ateis. O tas rungtynes sužaidžiau gerai, nes norėjau laimėti, o ne pakelti savo kainą.

– Ką spėjote nuveikti per pirmąsias dienas gimtinėje?

– Dirbu su vaikais mūsų krepšinio stovykloje. Esu labiau pagalbininkas, o procesui vadovauja patyrę treneriai. Džiaugiuosi jaunuolių nusiteikimu, šiemet jie treniruojasi itin nuoširdžiai. Esu labai dėkingas stovyklos rėmėjams, padedantiems ugdyti Lietuvos krepšinio talentus.