Kalbėdamas su žurnalistu Marku Montiethu, puolėjas papasakojo, kaip per karantiną gyvena Los Andžele, pristatė naujus pomėgius gaminti maistą ir mokytis groti gitara bei atskleidė, kad per karantiną padėjo benamiams.

„Tą dieną, kai sezonas buvo sustabdytas, aš skridau į Los Andželą. Dabar čia gyvenu kartu su savo mergina Shashana. Šalia gyvena jos šeima. Kasdien vaizdo skambučiais bendrauju su Lietuvoje esančia savo šeima, norėčiau būti su ja, bet negali gauti visko.

Iš kiekvienos situacijos stengiuosi pasiimti viską, todėl dabar bandau išmokti naujų dalykų, daryti tai, kam įprastai neturiu laiko. Bandau išmokti groti gitara, žaidžiame daug stalo žaidimų. Aš turėjau kelis žaidimus, o draugės šeima – visą krūvą, todėl mes iš jų juos pasiskolinome.

Juokinga, nes atrodo, kad man visada trūksta laiko. Turiu tiek daug veiklos, kad man tikrai nėra nuobodu. Pavyzdžiui, šiandien po pusryčių namuose apie valandą pasportavau, tuomet su dviračiu važiavome į mano draugės mamos namus praleisti likusios dienos. Ten yra bėgimo takelis, taip pat baseinas, kuriais aš pasinaudoju.

Lauke yra krepšinio aikštelė. Stengiuosi visada pamėtyti į krepšį, bet dažniausiai sunku tai padaryti, kadangi šiuo metu oras yra prastas. Vienas mano draugų statosi namą, jis turės krepšinio aikštelę viduje, todėl artimiausiu metu apsilankysiu apžiūrėti, ar jis jau baigė. Noriu, kad jis kuo greičiau įrengtų krepšinio aikštelę ir galėčiau treniruotis. Jeigu tai bus padaryta iki tol, kol bus pratęstas sezonas, būtų puiku.

Mažiau lankausi socialiniuose tinkluose, nenaudoju „Twitter“. Neprisimenu, kada paskutinį kartą kažką publikavau, „Twitter“ naudoju tik naujienoms.

Žiūrėjau dokumentiką „Paskutinis šokis“. Įspūdinga. Niekada nežinai, kas vyksta komandos viduje. Mes ateiname ir žaidžiame, o kiti nežino, kas vyksta užkulisiuose. Galbūt kažkas tą dieną įvyko ir tai tau kenkia, pavyzdžiui, prastai miegojai, galbūt tau skauda pėdą. Visada yra drama.

Mes daug gaminame, o man tai patinka. Kartais aptingstame ir maistą užsisakome, bet įprastai gaminame patys. Paruošėme antį, ėriuką, šonkaulius, kepsnį, lazaniją… Taip pat kepame daug pyragų. Jaučiau, kad pirmąją savaitę priaugau svorio, nes tuomet pasidariau mini atostogas, bet vėliau pradėjau geriau maitintis, tiek daug nevalgyti.

Taip pat gaminome riešutų sviesto sumuštinius ir juos perdavėme aplink gyvenantiems benamiams. Jie gyvena palapinėse, bet visą savaitę lijo, todėl mes jiems atidavėme palapinių ir antklodžių.

Bandau išlikti geros formos. Vienintelis būdas tai padaryti yra bėgimas, bet aš nesiruošiu bėgioti ant cemento – nuo to kenčia keliai. Dažnai važinėjame dviračiais, kartais bandome pasportuoti, bet būna ir tokių dienų, kai tiesiog važinėjame dviračiu.

Dar nežiūrėjau mūsų rungtynių, bet jau greitai pradėsiu. Labai naudinga atitraukti savo mintis. Žiūrėjau dar NBA rungtynių iš senesnių laikų, taip pat savo tėčio mačų. Žmonės nuolat atranda naujų video įrašų ir man juos atsiunčia. Man labai smagu juos pamatyti. Tėtis buvo universalesnis nei aš maniau. Dabar NBA yra daugiau universalumo, bet ir šiuo metu mažai kas galėtų padaryti tai, ką gebėdavo mano tėtis. Aš pats negaliu to padaryti. Jis galėjo išplėsti aikštelę ir prasiveržti. Įdomu pamatyti, kaip tokio dydžio vyrukas tai daro ankstesnėje eroje. Dėl to aš noriu patobulinti kai kuriuos savo žaidimo elementus.

Jis man nuolat sako: „Turi pradėti dažniau atakuoti iš vidutinio nuotolio, o tuomet – ir tritaškio. Kai tai padarysi, tuomet žmonės pradės tave gerbti. Žinau, kad gali prasiveržti, tu tam turi visas galimybes. Tai tavo žaidime viską pakeistų, galėtum ir lengviau perduoti kamuolį.“

Aš mėgaujuosi būdamas čia, bet taip pat pasiilgstu komandos atmosferos – būti su komandos draugais, su fanais, ruoštis rungtynėms. Mes turime aistrą krepšiniui, mylime jį ir turime savo rutiną. Dabar net neturiu nusistatyti žadintuvo. Atsikeliu bet kada ir einu pasikalbėti su tėčiu. Bet jau pasiilgau savo rutinos“, – pasakojo D. Sabonis.