„Manau, kad Vilniaus „Rytas“ turėtų skirti papildomą aukso žiedą žmogui, kuris nutekino informaciją apie Kazio Maksvyčio paskyrimą „Žalgirio“ vyriausiuoju treneriu tada, kai dar niekas nebuvo aišku ir komandai vadovavo Jure Zdovcas. Juokai juokais, bet pastebėkite, kaip radikaliai pasikeitė Kauno komandos žaidimas ir rezultatai“, – dėstė D.Šalenga.

Šį sezoną Pasvalio „Pieno žvaigždžių“ ekipos trenerių štabe dirbęs specialistas apie LKL aukso karštinę žino ne iš nuogirdų. Deja, šiemet D.Šalengai gimtuoju tapęs Kauno klubas, kuriame jis praleido gražiausią savo karjeros dešimtmetį, nepasiekė net LKL finalo. Žalgiriečiai pirmą sykį istorijoje turėjo tenkintis bronzos medaliais.

„Žalgiriui“ bet kuri kita vieta nei pirmoji yra katastrofa. Tačiau blogiau būti jau negali, todėl pamoką kauniečiai išmoks“, – įsitikinęs „Kauno dienos“ pašnekovas.

Kitas klubas, kuriam D.Šalenga yra atstovavęs, – Panevėžio „Lietkabelis“ finale 1:4 nusileido „Rytui“, po dvylikos metų pertraukos susigrąžinusiam LKL čempiono titulą.

– Kuo šis sezonas „Rytui“ buvo kitoks nei vienuolika iki šiol buvusių?

– Buvo daugiau stabilumo tiek trenerių štabe, tiek žaidėjų gretose. Vilniečiams pavyko suburti gerus lietuvius, per sezoną atsirinkti tinkamus legionierius. Nebuvo viskas idealu, bet jie sugebėjo išplaukti, atsikratyti vidinės destrukcijos.

– Vilniečiams nesutrukdė net Ivano Buvos kaprizai finale…

– Nežinau situacijos iš vidaus, todėl nespėliosiu, bet faktas, kad trenerių štabas rado tinkamų žodžių ir sprendimų. Reikia pagirti ir Donatą Zavacką, kuris lipdė tą komandą, taip pat vadovybę, prisidėjusią prie klubo formavimo.

Dainius Šalenga. LKL nuotr.

– Prie „Ryto“ triumfo priežasčių paminėjote per anksti nutekėjusią informaciją apie K.Maksvyčio sutartį su „Žalgiriu“, kai komandą dar treniravo J.Zdovcas. Iš tiesų nuo to momento tiek J.Zdovcas, tiek kai kurie legionieriai tiesiog nuleido rankas…

– Tai ne „Ryto“ problema. Nekvestionuoju paties K.Maksvyčio paskyrimo, bet „Žalgiriui“ ta ne laiku išsprūdusi informacija pridarė labai daug žalos, įnešė destrukcijos į klubo stovyklą. Viskas rutuliojosi sniego gniūžtės principu. Treneris ir žaidėjai psichologiškai nesugebėjo mobilizuotis svarbiausioms sezono kovoms. Juk dar prieš kelis mėnesius atrodė, kad „Žalgirio“ dominavimas LKL yra nepajudinamas.

Suformuoti konkurencingą Eurolygos komandą turint ribotą biudžetą – labai sudėtinga užduotis.

– Pusfinalyje „Žalgirį“ įspūdingai parklupdęs „Lietkabelis“ finale atrodė kiek išsikvėpęs ir laimėjo tik sykį. Ar panevėžiečiai gali džiaugtis LKL sidabru, ar apgailestauti dėl praleistos istorinės progos laimėti auksą?

– Prieš sezoną jie tokiu pasiekimu būtų džiaugęsi, bet varžybos parodė, kad tikrai turėjo šansų tapti čempionais. Prieš finalą „Lietkabelio“ ir „Ryto“ galimybės atrodė lygios, nors vilniečiai turėjo didesnę lygiaverčių žaidėjų rotaciją.

– Jei rinktumėte geriausią LKL sezono trenerį, ar jis būtų iš čempionų komandos?

– Giedrius Žibėnas nusipelno pagarbos, nes po ilgos pertraukos atvedė sostinės komandą į LKL sostą. Tačiau aš prizą atiduočiau Nenadui Čanakui. Serbas turėjo kuklesnius žaidėjų resursus, bet sėkmingai pasirodė visuose frontuose – LKL, Karaliaus Mindaugo taurės ir Europos taurės turnyruose.

– Per finalo mačą Vilniuje N.Čanakas kibo į atlapus G.Žibėnui ir kvietė į dvikovą „Ryto“ klubo vadovą D.Gudelį. Ar per savo karjerą esate matęs ką nors panašaus?

– Tiesiogiai neteko, nors manau, kad riba peržengta nebuvo. Emocijos krepšinyje yra gerai, jei nekyla muštynių ar riaušių. Krepšinio istorijoje buvo gerokai radikalesnių atvejų, pavyzdžiui, kai Akropolio taurės turnyre susimušė Graikijos ir Serbijos rinktinių žaidėjai. Ten į darbą buvo paleisti kumščiai, skraidė kėdės. Toks chuliganizmas nepateisinamas, o komiškas incidentas LKL finale tik pakurstė dėmesį varžyboms.

– Žalgiriečiai šį sezoną sulaukė ne vieno perspėjimo skambučio apie jiems gresiančius scenarijus LKL atkrintamosiose varžybose. Kodėl komanda nepadarė reikiamų išvadų, kai pralaimėjo reguliarųjį čempionatą arba po itin sunkiai besiklosčiusio LKL ketvirtfinalio su Klaipėdos „Neptūnu“?

– Po nutekintos informacijos apie trenerių kaitą komandos psichologinė būsena akivaizdžiai smuko. Jokios taktinės korekcijos to pakeisti negalėjo. Galiausiai K.Maksvytis reformoms turėjo per mažai laiko. Dirbant J.Zdovcui buvo nusistovėjusi tam tikra tvarka, harmonija, žaidėjai žinojo jiems skirtus vaidmenis. Atėjus Kaziui vėl daug kas keitėsi, kai kurie legionieriai jau ėmė galvoti apie vasarą ir būsimas sutartis su užsienio klubais. Virusas jau buvo įsisiautėjęs ir jam sustabdyti reikėjo neeilinių priemonių.

– Visą sezoną liejosi kritika „Žalgirio“ vadovybei dėl nevykusios komplektacijos. Kokias išvadas per vasarą turėtų padaryti kauniečiai, kad nekartotų klaidų?

– Suformuoti konkurencingą Eurolygos komandą turint ribotą biudžetą – labai sudėtinga užduotis. Pažiūrėkime, kokius biudžetus turi Vitorijos „Baskonia“ ar Atėnų „Panathinaikos“ ir kokie jų rezultatai šį sezoną. Tad net didesni pinigai negarantuoja pergalių. Tikėtina, kad „Žalgirio“ vadovams vasarą teks pakeisti apie 80 proc. žaidėjų. Tai didžiuliai skaičiai! Vis dėlto nieko nėra neįmanomo. Tiesiog reikia atidžiau vertinti kandidatus, analizuoti ne tik jų individualias savybes, bet ir tai, kaip jie pritaps „Žalgirio“ ekosistemoje, kaip integruosis į komandą ir ar tiks K.Maksvyčio žaidimo stiliui. Faktas, kad visose pozicijose reikia individualiai stiprių žaidėjų.

– Ar kauniečių komplektacijos neapsunkins šio sezono rezultatas: juk pajėgūs legionieriai, nejaučiantys sentimentų „Žalgirio“ vardui, už tuos pačius pinigus daug mieliau rinksis šalių čempionų klubus, o ne Lietuvos trečiosios vietos laimėtojus?

– Per daugelį metų „Žalgiris“ turi susiformavęs vardą ir vienas prastas sezonas klubo įvaizdžio nesugadins. Legionieriams svarbesnis argumentas, nei komandos pernykščiai rezultatai, bus jiems numatytas vaidmuo. Jei perspektyviam užsieniečiui teks rinktis: pagrindinio įžaidėjo vieta už tuos pačius pinigus Kaune ar atsarginio vieta kitame Eurolygos klube, ambicingas krepšininkas pasuks į „Žalgirį“. Nes čia yra proveržio ir solidesnės darbo sutarties ateityje galimybė.

– Kitą sezoną LKL padangėje pasirodys net du nauji vardai – Gargždų klubas ir naujoji Vilniaus ekipa. Kiek naujokai pakeis lygos veidą?

– Kol kas labai sunku spėlioti. Iki šiol nežinome nei Vilniaus klubo trenerių, nei žaidėjų. Tačiau, turint galvoje Gedimino Žiemelio ambicijas, komanda turėtų būti konkurencinga. Bet kuriuo atveju, tokio žmogaus atėjimas sustiprins pačią lygą. O dėl Gargždų... Pavyzdžiai rodo, kad naujokams nebūna lengva. Ypač jei jie pasipildys tik minimaliai. Kaip kad buvo su Mažeikių, Palangos komandomis, atėjusiomis į LKL. Yra ir priešingas pavyzdys – Jonavos klubas šiemet LKL debiutavo labai sėkmingai. Tačiau jonaviečių gretose naujokų beveik nebuvo – ten pirmais smuikais griežė labai patyrę LKL krepšininkai.

– Jau ne pirmą sezoną LKL dirbote trenerio asistentu. Gal kitą sezoną planuojate pakilti iki vyriausiojo trenerio pozicijos?

– Tokių norų yra, bet jie priklauso nuo daugelio aspektų. Galiu planuoti, ką noriu, bet reikia, kad rinkoje susiklostytų palanki situacija, kad sutaptų įvairios aplinkybės. Jaučiu, kad per kelis pastaruosius sezonus kaip treneris patobulėjau, gavau daug profesinių pamokų ir, tikiuosi, ūgtelėjau kaip krepšinio specialistas.