Balkanams taip patiko virti bendrame Europos čempionato katile Lietuvoje, jog šie nusprendė tai pakartoti ir šiemet.

Juokas juokais, tačiau pirmenybių burtai iškrėtė retai pasitaikantį pokštą – net 3 iš 6 B grupės komandų tarpusavyje rungtyniavo 2011-ųjų čempionate. Skirtumas tas, kad vietoj kroatų ant Jesenicės arenos parketo savo raumenis demonstruos kovingieji serbai. O graikus ir suomius pakeitusios Baltijos sesės – Lietuvos ir Latvijos rinktinės – Balkanų krepšinio karui suteiks papildomą prieskonį.

Intrigų šioje grupėje netrūksta. Buvusios Jugoslavijos šalių akistatos visada yra nenuspėjamos, o braliukai latviai žaisdami prieš mūsų šalies rinktines tradiciškai randa savų argumentų ir iššoka aukščiau bambos. Dėmesį šioje grupėje kaustys ne tik mūsiškių pasirodymas, principinės geografinių kaimynų dvikovos, bet ir aukščiausio lygio krepšininkai.

Bosnija ir Hercegovina: komandinis žaidimas ir Mirzos mįslė

Prieš dvejus metus Mirzos Teletovičiaus ir Henry Domercanto vedama rinktinė Alytaus arenoje nukovė Juodkalniją ir Kroatiją, tačiau to buvo maža. Bosnija ir Hercegovina (BIH)  savo rankose jau praktiškai laikė kelialapį į antrąjį čempionato etapą Vilniuje. Tačiau užsisvajojusius Sabito Hadžičiaus auklėtinius ant žemės nuleido menkas krepšinio tradicijas turinti Suomijos rinktinė (92:64). Tuomet skandinavai tapo viena iš didžiausių čempionato sensacijų, o solidžių žaidėjų nestokoję bosniai Marijos žemę apleido jau po pirmojo etapo.

Prasibrauti tolyn bosniams šiemet lengviau nebus. Naujasis rinktinės strategas Aleksandras Petrovičius aplink save subūrė visiškai naują komandą, kurioje Europos pirmenybių parako yra uostę vos 5 žaidėjai.

Rinktinėje nebėra natūralizuoto amerikiečio H. Domercanto, kuris dar visai neseniai Kazanės „Unics“ klube įrodinėjo, kad amžius nėra jokia kliūtis tapti naudingiausiu Eurolygos mėnesio žaidėju. Rugsėjį BIH nepadės ir žaidimą baudos aikštelėje cementavęs buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ aukštaūgis Kenanas Bajramovičus.

Jau dabar akivaizdu, kad A. Petrovičiaus rinktinė žais kitaip. Anksčiau bosniai puolime remdavosi individualiomis lyderių savybėmis, tačiau komandinio žaidimo Slovėnijoje turėtume pamatyti žymiai daugiau.

Apie tai nedviprasmiškai leido suprasti ir vyriausiasis rinktinės treneris: „Suprantu, kad pastarąjį sezoną mažai aikštėje laiko praleidęs Mirza yra sukrėstas, tačiau jis turi suvokti, kad pasaulyje nėra žaidėjų, kurie gali sėkmingai rungtyniauti be komandos draugų pagalbos“, – kritiką komandos lyderiui išsakė A. Petrovičius.

Visgi strategas panikuoti neskuba: „Daugelis mūsų grupę įvardina kaip „mirtininkų“, tačiau mes sėkmingai kuriame naują komandos pagrindą ir geriausią sportinę formą įgysime prieš pat Europos čempionatą. Atmosfera komandoje yra puiki, galime demonstruoti gražų krepšinį abejose aikštės pusėse. Tikrai nesiruošiame iš šalies stebėti kitų komandų triumfą. Tokia komanda trokštame būti“, – ryžtingai nusiteikęs kalbėjo bosnių treneris.

Jam antrino ir pylos susilaukęs M. Teletovičius: „Stengiuosi grįžti į optimalią sportinę formą ir padėti viskuo, kuo galiu. Juk visų mūsų tikslas yra bendras – šalies vėliavą Europoje iškelti kuo aukščiau. Mūsų laukia pajėgūs priešininkai, tačiau visų pirma turime galvoti apie savo žaidimą. Tikiu, kad galime pasirodyti sėkmingai“.

Be Bruklino „Nets“ gretose praėjusį sezoną debiutavusio puolėjo bosnių vežimą turėtų tempti H. Domercantą pakeitęs Zackary Wrightas ir Nihadas Djedovičius. Patirties turėtų pridėti Nemanja Gordičius, Edinas Bavčičius ir Elmedinas Kikanovičius.

Daug priklausys  ne tik nuo to, kokios sportinės formos į Slovėniją atvyks M. Teletovičius, bet ir nuo jo santykių su treneriu ir komandos draugais. Įtakos turės ir tai, kaip Z. Wrightui seksis organizuoti bosnių puolimą. Prognozė – pragmatiška: nereikėtų aikčioti iš nuostabos, jei bosniams visgi pavyktų prasimušti į kitą etapą. Tačiau nieko nenustebintų ir dar viena jų ankstyva kelionė namo.

Lietuva: ar visi ginklai iššaus laiku?

Du kartus iš eilės neperžengtas ketvirtfinalio barjeras Kęstutį Kemzūrą privertė palikti vyriausiojo trenerio postą. Pralaimėjimai makedonams ir rusams krepšinio šalyje paskatino kalbas apie tikrų lyderių trūkumą, o gelbėti rinktinės prestižo įkalbėtas Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidento Arvydo Sabonio sutiko Jonas Kazlauskas.

Taip keliais sakiniais būtų galima trumpai apibūdinti pastarųjų metų situaciją Lietuvos krepšinyje. Verdant savose sultyse situaciją įvertinti objektyviai sunku, tačiau norisi tikėti ženklais, kurie sako, kad nesėkminga ketvirtfinalių serija šiemet nebeprasitęs.

Debiutinius sezonus NBA lygoje sužaidę Jonas Valančiūnas ir Donatas Motiejūnas sutvirtėjo fiziškai ir psichologiškai, o buvęs Kauno Žalgirio“ treneris Joanas Plaza privertė sužydėti Mindaugo Kuzminsko talentą. Linas Kleiza kaip niekada iki šiol suinteresuotas parodyti savo tikrąją vertę. Panašius žodžius galima skirti ir atakuojantiesiems gynėjams – į Lietuvos klubus grįžusiems Martynui Gecevičiui ir Martynui Pociui.

Broliai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai jau yra dirbę su vyriausiuoju treneriu Jonu Kazlausku, ir tai puikiai atsispindi dvynių žaidime draugiškų rungtynių cikle. Laikinąją sostinę pirmą kartą savo karjeroje palikęs Mantas Kalnietis Krasnodaro „Lokomotiv“ klube sužaidė bene geriausią sezoną karjeroje.  Pridėkime kovingumu niekada nesiskundžiusius Renaldą Seibutį, Joną Mačiulį ir Robertą Javtoką. Savaime suprantama, visi šie teigiami aspektai yra visiškai niekiniai, jeigu minėtieji krepšininkai nesugebės įgyvendinti J. Kazlausko žaidimo vizijos.

Rinktinėje jau nebėra Šarūno Jasikevičiaus, Rimanto Kaukėno ir Dariaus Songailos, po peties traumos atsigauti nespėjo Paulius Jankūnas, o Simas Jasaitis nusprendė išsigydyti įsisenėjusias bėdas. Tačiau net netekus šio penketo rinktinė išlieka viena iš komandų, kurios šiose Europos pirmenybėse yra pajėgios eiti iki galo.

J. Kazlausko žaidimo filosofija remiasi aiškiai išreikštu taktiniu pagrindu. Todėl reikia manyti, kad komandoje žais tik tie, kurie sugebės geriausiai išpildyti trenerio sumanymus. „Jeigu kas nors mano, kad yra lygesnis už kitus, tas labai klysta. Čia ne vaikų darželis, kiekvieno už rankos tikrai nevedžiosiu. Jeigu kam nors mano sistema nepatinka, jie visi laisvi keliauti savais keliais“, – darbo metodus pasakojo Sidnėjaus olimpinių žaidynių bronzos medalio laimėtojas.

Talento ir veržlumo ši rinktinė tikrai nepristigs. Pagrindiniais klausimais šiuo metu derėtų laikyti šiuos: ar komanda sugebės žaisti stratego reikalaujamu tempu ir iki minimumo sumažinti klaidų skaičių. Senajame žemyne aiški taisyklė: puolimas laimi rungtynes, o gynyba – čempionatus. Nereikia abejoti, kad šią dogmą žino ne tik J. Kazlausko auklėtiniai.

Iniciatyvos puolime reikiamu metu gali imtis tiek priekinės, tiek antrosios linijos Lietuvos rinktinės žaidėjai. Itin svarbios bus 2-3 pirmosios čempionato rungtynės. Būkime atviri – patekimu į ketvirtfinalį nepasitekins nei žaidėjai, nei treneriai, nei žaliai geltonai raudoni sirgaliai.

Makedonija:  ir vėl be reikalo nuvertinta?

Trečia vasara – trečiasis vyriausiasis treneris. Tokia negailestinga statistika vyrauja lietuvių skriaudikų gretose. Po pernai nesusiklosčiusio olimpinės atrankos turnyro rinktinę grasino palikti Vlado Illievski, Pero Antičius ir Todoras Gečevskis. Tačiau visa ši trijulė persigalvojo ir jau pluša Alešo Pipano treniruotėse. Maža to, varžovų krepšiui ir vėl grasins nesulaikomas vijurkas Lesteris Bo McCalebbas.

Įkvėpti 2011-ųjų sėkmės makedonai artėjančiam Europos čempionatui nusiteikę optimistiškai. Beveik neabejojama, kad tai bus paskutinis minėtos trijulės čempionatas. Jiems tai bus puiki proga įrodyti, kad praėjusiose Senojo žemyno pirmenybėse pasiektas rezultatas nebuvo atsitiktinumas.

Tuomet Makedonijos rinktinė Dzūkijos sostinėje vykusiose pirmojo etapo varžybose užėmė pirmąją vietą, o mažajame finale tik paskutinėmis sekundėmis pripažino Rusijos komandos pranašumą. Šias neregėtas aukštumas Makedonijai atnešė klampus ir varžovus migdantis žaidimas. Panašu, kad Aleksandro Makedoniečio palikuoniai dviračio neišradinės ir Slovėnijoje žais panašų krepšinį. Pagrindinės komandos pastangos bus skiriamos agresyviai gynybai, o puolime kamuolys atiteks į kelių lyderių rankas.

Praėjusiame Europos čempionate makedonai pasižymėjo gana tolerantiškomis vidaus taisyklėmis. L. B McCalebbą rungtynių išvakarėse buvo galima sutikti sostinės naktiniuose klubuose, tačiau tai netrukdydavo gynėjui atlikti savo darbo.

Vidurio puolėjas P. Antičius pavojingas ne tik arti krepšio – minkštą metimą turintis Eurolygos čempionas per daug nesusimąstęs gali lengva ranka įsmeigti kelis tritaškius. Kalbėti apie Vlado Ilievski snaiperio sugebėjimus turbūt nereikia. Be to, rinktinės veteranas, kaip ir L. B. McCalebbas, turi puikų prasiveržimą, kurio metu prie savęs gali sutraukti baudos aikštelėje susispaudusius varžovus. To užtenka, kad kamuolys pasiektų visiškai laisvus likusius T. Gečevskį ar liūdnai „Lietuvos ryte“ pagarsėjusį Predragą Samardžiskį. Blykstelėti pajėgūs atakuojantys gynėjai – broliai dvyniai Damjanas ir Vojdanas Stojanovskiai.

Šiemet sąskaitas su makedonais norės suvesti ne tik beveik visi kaimynai, bet ir lietuviai. Nors neretai teigiama, kad paslaptingieji makedonai buvo ir liks vieno čempionato komanda, nuo toli siekiančių išvadų verta susilaikyti. Žingsnis po žingsnio ir niekam neužkliūnanti Makedonija gali vėl sukelti triukšmo.

Juodkalnija: istoriją kurs be milžinų

Juodkalnija į Europos čempionatą pateko daugiau nei užtikrintai – laimėjo visas 10 atrankos etapo rungtynių, taip pasiekdami naują įrašą šalies krepšinio istorijoje. Šio tobulo balanso vyšnaite ant torto tapo dvi pergalės prieš Serbijos rinktinę.

Vis dėlto ties juodkalnietiška pasaka debesys pradėjo tvenktis dar net neprasidėjus Senojo žemyno pirmenybėms. Dėl užsitęsusių derybų su Minesotos „Timberwolves“ klubu į rinktinę neatvyks 211 cm ūgio Nikola Pekovičius. „Labai norėjau žaisti čempionate, tačiau šiuo metu vis dar esu be kontrakto, tad žaisti be draudimo būtų itin rizikinga. Taip nesielgtų nė vienas pasaulio žaidėjas“, – požiūrį dėstė Juodkalnijos milžinas.

Komandoje taip pat nebėra kito aukštaūgio Slavko Vranešo ir naujojo „Lietuvos ryto“ įžaidėjo Omaro Cooko. Tuo tarpu Madrido „Real“ žvaigždė Nikola Mirotičius, panašu, Juodkalnijai niekada nebeatstovaus.

Nežinioje pakibo ir praėjusį sezoną Barselonos „Barcelona“ ekipoje rungtyniavusio aukštaūgio Marko Todorovičiaus sveikatos būklė. Birželį krepšininkui buvo atlikta traumuotos rankos operacija, tačiau per vieną iš rinktinės treniruočių puolėjui skausmai atsinaujino.

Visgi pats M. Todorovičius yra nusiteikęs optimistiškai: „Padarysiu viską, jog tinkamai atsigaučiau iki Europos čempionato. Laukdamas kol mano ranka galutinai sugis, tobulinu kitus savo įgūdžius“, – teigė jis.

Nors dviejų bokštų linijos rinktinėje nebus, tačiau joje prakaitą jau lieja antrasis geriausias kovotojas dėl atšokusių kamuolių NBA lygoje Nikola Vučevičius. Po 12 kamuolių sugriebdavęs ir vidutiniškai po 13 taškų pelnydavęs Orlando „Magic“ centras sieks panašius rezultatus demonstruoti ir Slovėnijoje. „Mano tikslas – tapti vienu geriausių vidurio puolėjų visoje NBA. Manau, galiu tai pasiekti. Tiesiog privalau ir toliau sunkiai dirbti ir tobulėti“, – tvirtino 22-ejų juodkalnietis.

Be minėtų aukštaūgių vyriausiasis treneris Luka Pavičevičius remsis kadaise Vilniuje žibėjusiu Milko Bjielica, Vladimiru Dasičiumi, Seaadu Sehovičiumi ir Blagota Sekuličiumi. Juodkalnijos pilietybė neseniai suteikta ir dar vienam buvusiam rytiečiui – Tyres‘ui Rice‘ui. Tačiau kol kas jokių duomenų apie jo dalyvavimą rinktinės stovyklose nėra.

„Be N. Pekovičiaus esame kita komanda, tačiau tai nesumažina mūsų siekių. Tikiu, kad ta atmosfera, kurią sukūrėme laimėdami visas atrankos etapo rungtynes, yra gyva kiekvieno žaidėjo širdyje. Ir toliau trokštame patekti į antrąjį etapą“, – kalbėjo vyriausiasis treneris.

N. Pekovičiaus netektis ženkliai sumažina juodkalniečių galimybes ir šalyje tvyrojusią euforiją. Tačiau  kategoriškai atmesti 2006-aisiais apie nepriklausomybę paskelbusios Juodkalnijos patekimą tarp 3 stipriausių grupės komandų negalime.

Serbija: kokia bus lyderių nuotaika?

Per pastaruosius 10 metų – vos vienas medalis. Tokiais laimėjimais gali pasigirti serbų rinktinės kariai. 2002-ųjų pasaulio čempionai visišką fiasko patyrė po trejų metų, kai žaisdami prie savų žiūrovų nesugebėjo iškopti net į ketvirtfinalį. Tuomet rinktinę visiems laikams paliko didžiausios, tačiau kartu ir kaprizingiausios serbų žvaigždės. 2008-aisiais vyriausiojo trenerio pareigas perėmęs Dušanas Ivkovičius per metus sugebėjo nulipdyti Europos vice čempionus, o pasaulio čempionate serbai pasiekė pusfinalį, kur tik po itin nervingos kovos buvo priversti pripažinti šeimininkų turkų pranašumą.

Čia jaunoji serbų karta sustojo. Lietuvoje vykusiame Senojo žemyno pirmenybėse jie tenkinosi 8 vieta, o šiemet apskritai vos pateko į Europos čempionatą.  Rinktinėje nebus net trijų krašto puolėjų - Duško Savanovičiaus, Zorano Ercego bei Novicos Veličkovičiaus. Pastaruoju metu prigesęs ir po traumos sveikstantis Milošas Teodosičius vis dar nėra pasiruošęs rungtyniauti pilna jėga. Problemų su sveikata turi puolėjai Vladimiras Lučičius bei  Stefanas Bircevičius.

Tačiau optimalios sportinės formos rudenį turėtų būti su Oklendo „Warriors“ sutartį šią vasarą sudaręs Nemanja Nedovičius, Nenadas Krstičius išlieka galinga jėga po krepšiu, o padėti lyderiams visada pasiruošę Bogdanas Bogdanovičius ar Vladimiras Štimacas.

Kad serbų žaidimas banguotas, rodo ir kontrolinių rungtynių rezultatai. D. Ivkovičiaus auklėtinai 91:66 nušlavė Europos čempionato šeimininkus slovėnus, o rusus įveikė rezultatu 84:79. Tačiau pralaimėjimo skonį serbai prisiminė žaisdami ne tik su Prancūzijos, bet ir Gruzijos rinktine.

Šiuo metu jugoslaviškos mokyklos atstovai yra nuvertinami, tačiau tai gali virsti didžiausiu jų koziriu. Lemiamos įtakos galutiniam rezultatui šį rugsėjį turės geležinė trenerio ranka ir vidinė žaidėjų motyvacija.

Latvija: kada skandalus pakeis pergalės?

Europos krepšinyje Baltijos sesės madas diktavo prieš 76 metus. Kaimynai iš šiaurės triumfavo pirmajame Europos čempionate, o 1939-aisiais pralaimėję finalą Lietuvos rinktinei liko antri. Visa tai buvo seniai, o pastaraisiais metais vyrų komanda tarptautinėse arenose pasižymi ne pergalėmis, o nesibaigiančiais opusais.

2009-ųjų Europos čempionate Lenkijoje latviai kūrė ambicingus planus, o komandą tuomet treniravo Kęstutis Kemzūra. Tačiau koją latviams pakišo jų pačių tarpusavio nesutarimai. Dėl nesiliaujančių komandos vidaus taisyklių pažeidimų iš jos buvo pašalinta visa plejada susireikšminusių atletų, o išdraskyta rinktinė kovas Lenkijoje baigė jau po pirmojo etapo.

Rinktinės vairą perėmęs Ainaras Bagatskis prieš dvejus metus Lietuvoje vykusiame čempionate su auklėtiniais pralaimėjo visas 5 rungtynes. Šiemet buvusio žalgiriečio komanda pasižymės jaunų ir patyrusių žaidėjų sinteze.

„Senojo žemyno jaunimo (iki 20 metų) pirmenybėse šią vasarą siautėjęs Janis Berzinis į vyrų rinktinę pakviestas tikrai ne kaip turistas. Tikiu, kad jis sukels rimtą konkurenciją savo pozicijos žaidėjams. Draugiškose rungtynėse puolėjas galės atskleisti visą savo talentą“, – kalbėjo A. Bagatskis.

Latvijos komandoje ryškiausiai turėtų žibėti Kasparas Berzinis, Janis Blūmas, Dairis Bertanis, Janis Strelniekas, Armandas Škelė ir Rolandas Freimanis.

Ši komanda galėjo būti ir dar pajėgesnė, tačiau puikų sezoną Belgrado „Partizan“ ekipoje sužaidęs Davisas Bertanis Europos pirmenybes bus priverstas praleisti dėl trūkusių kryžminių raiščių. Tuo tarpu NBA lygoje rungtyniaujantis Andris Biedrinis ir šią vasarą skirs ne rinktinės reikalams. „Nenoriu rizikuoti patirti traumą. Persikėlimas į Jutos „Jazz“ klubą man buvo netikėtas, todėl turėjau viską apgalvoti iš naujo. Štai kodėl taip ilgai neapsisprendžiau. Susitikę su Latvijos krepšinio federacija, susitarėme artimai bendrauti ir dėl žaidimo rinktinėje kitais metais nuspręsti jau artėjantį pavasarį“, – mintis dėstė A. Biedrinis.

Latviai be aukštaūgio šiame pasiruošimo cikle sugebėjo įveikti Turkijos ir Rusijos rinktines. A. Bagatskis iš atsinaujinusios komandos reikalauja aukštą ir intensyvų tempą išlaikyti visų rungtynių metu. Šiemet Slovėnijoje jų žaidimas turėtų atrodyti gana patraukliai. Tradiciškai tritaškiais besiremianti rinktinė gali su varžovais  draskytis 2-3 kėlinius, tačiau kovoti dėl pergalių komplikuotoje B grupėje jiems bus ir vėl sunku.