Kaip ir prieš dvejus metus, taip ir dabar Lietuvos rinktinė yra laikoma ryškia dvikovos favorite, tačiau Gruzijos nacionalinė komanda nusiteikusi patriukšmauti. Optimizmo jiems suteikia galingas pasirodymas pernai metų atrankoje.

Iliaso Zouro treniruojama komanda į Europos čempionatą prasimušė laimėdama atrankos varžybas F grupėje. Lemiamame mače išvykoje Gruzijos krepšininkai 90:84 nugalėjo iki tol nepralaimėjusius Juodkalnijos atstovus.

Atrankos varžybose gruzinus į priekį vedė ryškiausi šios šalies žaidėjai. Zaza Pačulija (vid. 15,2 taško, 6 atkovoti kamuoliai), Tornike Šengelija (vid. 16,6 taško), Viktoras Sanikidze (vid. 11,2 taško), Georgi Šermadini (vid. 8,2 taško) ar George’as Cincadze (vid. 8,3 taško) niekada neatsisako padėti nacionalinei komandai, jei tik tai leidžia sveikata.

Visgi didžiausias pokytis, lyginant su 2015 metais, Gruzijos rinktinėje įvyko įžaidėjo pozicijoje. Natūralizuotą amerikietį Jacobą Pulleną pakeitė kitas Gruzijos pasą gavęs amerikietis Michaelas Dixonas ir jo pasirodymai kol kas turėjo itin džiuginti I. Zourą.

Lemiamose atrankos turnyro rungtynėse Dixonas pelnė 31 tašką, o apskritai šiose varžybose jis pataikydavo net po 3,2 tritaškio per rungtynes (geriausias rezultatas turnyre), mesdamas fantastiniu 55,2 proc. taiklumu.

Lietuvoje 2014-2015 metais žaidęs 26 metų 186 cm ūgio gynėjas bus pagrindinis gruzinų atakų organizatorius ir šiame čempionate.

Lyginant su pernai metų atranka, Gruzijos rinktinė neteko ir kelių svarbių ginklų. Viktoras Sanikidze ilgą laiką buvo vienas pagrindinių Gruzijos krepšinio flagmanų, tačiau šią vasarą jį sustabdė kelio trauma, dėl kurios jis čempionatą bus priverstas stebėti iš šalies.

Dėl traumos rinktinėje nebus ir kylančios Gruzijos krepšinio žvaigždės, Z. Pačulijos pusbrolio Bekos Burjanidzes. Ispanijos lygoje, Andoros komandoje praėjusį sezoną žaidęs 203 cm ūgio puolėjas užsirekomendavo pelnydamas vid. po 10,1 taško, todėl trumpam Gruzijos rinktinės suolui jo labai trūks.

Geros naujienos tos, kad po sunkios traumos į rikiuotę grįžta Manučaras Markoišvili, kuris negalėjo žaisti visą praėjusį klubinį sezoną.

Net 8 Gruzijos rinktinės krepšininkai praėjusį sezoną atstovavo gimtosios šalies komandoms. Užsienyje rungtyniavo tik Z. Pačulija, T. Šengelija, Dixonas ir Šermadini ir visi jie buvo svarbūs savo komandų žaidėjai.

T. Šengelija vedė į priekį Vitorijos „Baskonia“, G. Šermadini spindėjo Ispanijos pirmenybėse gindamas Andoros komandos garbę ir po sezono prisijungė prie Malagos „Unicaja“, o Dixonas buvo vienas Atėnų AEK komandos lyderių.

Visgi ryškiausia šalies krepšinio žvaigždė yra Z. Pačulija, kuris savo spalvingą karjerą įprasmino NBA čempiono titulu. „Golden State Warriors“ komandoje jis priėmė menkesnį vaidmenį, nei turėdavo bet kada anksčiau, tačiau šis pasiaukojimas lėmė tai, kad Gruzija dabar turi NBA čempioną.

Vasarą Z. Pačulija grįžo į gimtinę su NBA čempionų trofėjumi, o į pagerbimą pas šalies prezidentą pasikvietė visus savo komandos draugus iš nacionalinės rinktinės. Tai tik dar kartą pademonstravo, kokie šilti santykiai sieja šios kartos Gruzijos krepšininkus.

Prieš dvejus metus Jonas Mačiulis sudaužė gruzinų svajonę prasimušti į ketvirtfinalį, kai aštuntfinalyje pelnė 34 taškus, o jo vedama komanda 85:81 nugalėjo Kaukazo kalnų valstybę.

Dabar Gruzija grįžta ketvirtam iš eilės pasirodymui Europos čempionate ir garsiai kalba, kad nebebijo lietuvių. Ar ši drąsa virs pergale aikštėje?