Trečiadienį atsisveikinusi su Mantu Kalniečiu, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė pradėjo ruoštis pasaulio čempionatui be savo pagrindinio įžaidėjo.

Rinktinės treneris Jonas Kazlauskas trečiadienį per vakarinę treniruotę Zagrebe surengė komandos susirinkimą, kuriame kalbėjo apie iššūkius, laukiančius po skaudžios buvusio kapitono traumos.

Rinktinės kapitono pareigos buvo patikėtos Pauliui Jankūnui, tačiau didesnis iššūkis laukia krepšininkų, kurie turės tiesiogiai pakeisti Kalnietį aikštelėje.

Vieta starto penkete numatoma Šarūnui Vasiliauskui, jį keis Adas Juškevičius, dalį laiko įžaidėjo pozicijoje rungtyniaus ir Renaldas Seibutis.

– Treneri, paskutines kelias dienas po Manto Kalniečio traumos Lietuva buvo šoke. Kokia situacija rinktinėje, kaip jums teko gesinti tą gaisrą? – „BasketNews.lt“ paklausė Kazlausko.

– Gaisro nebuvo, bet labai nemalonu, labai blogai. Galvoju, kad tokias rungtynes, kuriose Mantas gavo traumą, reikėjo nutraukti, kaip padarė amerikiečiai. Tai buvo rimta trauma. Blogiausia, kad toje situacijoje nebuvo iš kur tos traumos gauti. Bet tokių blogų dalykų, deja, pasitaiko.

– Kapitonu išrinktas Paulius Jankūnas. Tai buvo trenerių sprendimas?

– Reikėjo pakeisti kapitoną, o Jankūnas buvo antras kapitonas ir tai nebuvo didelė problema. Mes aišku, turėjome kalbėti su komanda apie psichologiją, kaip toliau žaisti, turėjome daryti korekcijas.

– Gal galite išsamiau papasakoti, apie ką buvo kalbama tame pokalbyje su komanda?

– Tai yra vidiniai dalykai. Aišku, nuramini žaidėjus. Pasikartosiu, bet manau, kad tokias rungtynes reikėjo iš karto nutraukti, nes žaidėjai pradeda sąmoningai saugotis ir tai tampa nebe rungtynės. Kol tai neužsimiršta, negali per daug ir reikalauti. Netektis, aišku, labai didelė, bet yra kaip yra, mes turime tai vyriškai ištverti, kautis ir toliau demonstruoti savo žaidimą. Niekam nepasiaiškinsi, kad pas tave nėra žaidėjo.

– Ar įžaidėjo pozicijoje planuojama daugiau naudoti Renaldą Seibutį?

– Be abejo, ne tik Seibutis, bet ir Adas Juškevičius gaus daugiau laiko ir reikės iš jo daugiau pagalbos. Galbūt kažkokiais momentais, kai bus galingesni varžovai, bus reikalinga ir Seibučio pagalba. O dabar žiūrėsime, kaip vadeles seksis perimti Šarūnui Vasiliauskui.

– Jeigu nežiūrint į Kalniečio traumą, ar rinktinės pasiruošimas šiuo metu yra toks, kokio ir tikėjotės šioje fazėje?

– Mes kalbėjome prieš sudarydami planą, kad šis čempionatas yra daug trumpesnis nei Europos čempionatas ir norėjome, kad rinktinė nuo pirmų rungtynių būtų pakankamai geroje sportinėje formoje. Taip, galvoju, ir buvo. Su Mantu matėsi, kad jis gerai jaučiasi, nebeskaudėjo kelio, buvo atsiradęs metimas. Ir galbūt tas per daug geras jautimasis ir lėmė tai, kad jis mažiau saugojosi. Kai žaidėjai įeina į sportinę formą, jie pasidaro arba labai imlūs visokioms ligoms, arba tokiems atsitiktinumams.

Iš kitų žaidėjų jau matėsi darna ir susižaidimas. Mes to ir siekėme.

– Šiandien jau pradėjote ruoštis pirmosioms rungtynėms su Meksika. Ką galite pasakyti apie šios rinktinės žaidimą?

– Analizavome juos, žiūrėjome kas trejas, kas ketverias, kas daugiau rungtynių. Aišku, tai mažiau žinoma komanda nei tos ekipos, kurios yra iš Europos. Jie remiasi fizine jėga, taikliais tolimais metimais, stengiasi žaisti greitą krepšinį, užklupti netikėtai, nori greitame puolime surinkti daug „pigių“ taškų, žaidžia ne per daug sudėtingus derinius, bet žino, ką daro aikštelėje. Žaidimas sukasi aplink du žaidėjus – įžaidėją ir vidurio puolėją, kurie rungtyniauja NBA.