Tačiau „Žalgirio“ strategas neprisišaukė nei savo žaidėjų, nei pergalės. Kauno klubas 67:76 nusileido Kazanės UNIKS ir Eurolygoje patyrė aštuntą pralaimėjimą iš eilės.

Zdovcas niekaip negalėjo išsireikalauti iš saviškių kelių paprastų dalykų, iš kurių Eurolygoje susikonstruoja pergalės.

Pirmiausia, fiziškumo, kuris ar tai pražangomis, ar tai kietesne gynyba būtų sumažinęs lengvų UNIKS taškų skaičių. Bet žalgiriečiai prie baudų metimo linijos pasiuntė svečius tik septynis kartus ir iki pertraukos praleido 45 taškus.

Charakterio baudos aikštelėje, kuris būtų apsaugojęs nuo UNIKS antrųjų šansų. Šiuo būdu Rusijos klubas sugriebė 15 atšokusių kamuolių puolime ir susirinko 21 tašką.

Taip pat – intensyvumo ir atidumo gynyboje, kuris antrą kartą per tris dienas leido UNIKS žaidėjams prieš nuleistas žalgiriečių rankas rinkti taškus. Svečiai pataikė 47 proc. dvitaškių ir 39 proc. tritaškių.

„Turime pradėti žaisti krepšinį. Kovoti. Nes mes esam kaip mirę. Esam paskutiniai Eurolygoje, bet mes miegame“, – per ilgąją pertrauką drėbė ir šalin nuėjo Edgaras Ulanovas.

Nors net ir su tokiu žaidimu kauniečiai turėjo šansų, trečiajame kėlinyje atsilikdami 52:53, komfortiška gynyba prieš UNIKS puolimo lyderius, netikslūs perdavimai ir netaiklūs laisvi metimai laidojo visas viltis.

„Žalgiris“ nelaimi Eurolygoje jau du mėnesius. Lietuvos čempionai jau pasiekė praėjusio sezono pralaimėjimų kiekį (18) dar nė neveikus dviejų šio sezono trečdalių.

„Žalia balta! Žalia balta!“ – nepaisant 8 taškų deficito likus 63 sekundėms, komandą budino penki tūkstančiai „Žalgirio“ sirgalių.

Net ir juodžiausio sezono akimirką didelė dalis gerbėjų nenusisuka nuo Kauno klubo. Tačiau „Žalgirio“ pralaimėjimams galo nematyti, o atsakymų neranda ir Jure Zdovcas.

„Žinojome, kad UNIKS atvyks galingi. Stengėmės. Jei būtume susigynę kaip antroje pusėje, kai praleidome 31 tašką, būtume turėję šansų. Bet su 16 klaidų ir 15 jų puolime atkovotų kamuolių, sunku laimėti. Nesusitvarkėme su agresyvumu. Turėjome problemų su žaidimo kūryba, bet vis tiek pelnėme taškų. Gynyba ir atkovoti kamuoliai buvo kertiniai dalykai šiose rungtynėse“, – po mačo spaudos konferencijoje sakė treneris.

– Aštuntas pralaimėjimas iš eilės, paskutinė vieta turnyro lentelėje. Ulanovas per ilgąją pertrauką minėjo, kad komanda kaip mirusi, mieganti, ir taip tęstis nebegali. Kokio supurtymo dabar reikia „Žalgiriui“?

– Nepaisant visų problemų, prieš šias dvejas rungtynes aš buvau nusiteikęs labai pozityviai.

Gerai, mes buvome paskutiniai Eurolygoje ir su Kalniečiu bei Strelnieku. Bet be jų mums trūko žaidimo kūrybos ir patirties.

Tikrai nelengva. Tvarkaraštis ne mūsų pusėje. Atšaukti mačai buvo sugrūsti į kalendorių, tad dabar tiesiog keliaujame ir žaidžiame. Bet neieškau pasiteisinimų.

Bandome laimėti visas rungtynes. Patikėkite, tikrai nelengva. Tai tikrai gniuždo. Pirmą kartą karjeroje patyriau tiek pralaimėjimų. Bet vis tiek tikiu šia komanda.

Privalome nubusti. Aš sutinku su jumis ir Ule. Tačiau pastaruoju metu atrodė, kad komanda nuleidusi rankas. Nors turėtų būti atvirkščiai. Juk tai šansas kai kuriems žaidėjams.

Bet mes tiesiog negalime laimėti, jei negriūvame ant kamuolio. Lyg mes kažko bijotume. Tai jaučiasi gynyboje. Nežinau, žaidėjų kojos lyg būtų sunkios. Jie negali atsipalaiduoti. Gal žaidėjams persiduoda spaudimas. Nežinau.

Bet aš nepasiduosiu. Kol aš čia būsiu, aš čia kausiuosi dėl kiekvienos pergalės.

– Vėl bandėte išsireikalauti intensyvumo gynyboje, fiziškumo, kibumo, tačiau nepavyko. Kodėl žaidėjai neatsako į jūsų prašymus ir ko tada belieka imtis?

– Paskutines 3-4 dienas kalbėjome apie tai, žiūrėjome vaizdo įrašus. Bet nemačiau jokio progreso.

Trenerių darbas nuėjo perniek. Nežinau, gal tai psichologija.

Aš irgi buvau žaidėjas. Turi kamuolį priešais save, bet negali judėti. Gal tai nuovargis, psichologija. Tai ypač susideda, kai viskas nesiklosto gera linkme.

Bet, aš tikiu šiais vyrukais. Jie geri vyrukai, sunkiai dirba, yra geri žaidėjai. Ir dar liko daug rungtynių. Turime laiko laimėti rungtynių ir kuo greičiau tai pamiršti.

– Treneri, ar vis dar tikite Tai Websteriu? Jis su komanda jau 3-4 mėnesius, bet jis neįsipaišo nei puolime, nei gynyboje. Ar ne geriau buvo palaukti, kol prie europietiško krepšinio apsipras Emmanuelis Mudiay, nei įsigyti Websterį?

– Websteris neatvyko pakeisti Mudiay.

Beje, pirma jo rungtynių pusė šiandien buvo gera. Tik antroje, nežinau kodėl, jis jau buvo pasimetęs.

Jo pečius užgulė didžiulis spaudimas. Ir jis nėra įžaidėjas. Jis labiau combo gynėjas. Paprastai su Janiu jam sekasi geriau. Dabar jis liko vienišas.

Jam nelengva. Websteris jau visai neblogai atrodė prieš koronavirusą, bet po to jis išsimušė iš ritmo.

Aš sutinku, mes norime iš jo daugiau. Mes dirbsime su juo ir žiūrėsime. Sutinku, jis turi tobulėti.

– Lekavičius liko vienintelis „Žalgirio“ įžaidėjas, bet ir jis yra labiau atakuojantis pirmos pozicijos krepšininkas. Kada jam į pagalbą galėtų sugrįžti traumuoti Kalnietis ir Strelnieks?

– Turbūt niekas dabar to nežino. Jų traumos labai keistos. Janiui vėl atsinaujino raumens trauma ir man sunku kažką pasakyti. Čia jau reikės klausti mūsų klubo atstovų ir gydytojų.

Kalniečiui atsinaujino vasarą patirta trauma. Tas skausmas atsiranda staiga iš niekur. Vasarą jam turbūt reikės operacijos išspręsti šią problemą. Bet per artimiausias 14 dienų bandysime jį paruošti antrai sezono daliai. Tačiau sunku kažką prognozuoti su tokiomis traumomis.

Jie abu starto penketo žaidėjai, su patirtimi. LKL galime išsiversti ir be jų. Bet ne Eurolygoje.

– Jei situacija su traumomis tokia prasta, o Lukas, kuris nėra tikras įžaidėjas, likęs vienintelis šioje pozicijoje, ar „Žalgiris“ neturi finansinių resursų ieškoti papildymo?

– Geras klausimas. Dar nekalbėjau apie tai su Pauliumi Motiejūnu. Bet jei atvirai, aš to nežinau.

– Pastaruoju metu „Žalgiriui“ puolime smarkiai padėdavo Marekas Blaževičius. Kas šį vakarą išėmė jį iš žaidimo (4 tšk., 3 kam., 4 kl., 21 min.)?

– Irgi geras klausimas (juokiasi.). Marekas yra jaunas žaidėjas. Šiandien jis neprilygo Johnui Brownui, kuris jam buvo per vikrus ir agresyvus.

Pastaruoju metu jis žaidžia gerai ir tada pradedi juo pasitikėti. Bet kartais tie lūkesčiai būna per dideli.

Tačiau Marekas yra jaunas žaidėjas ir normalu, kad jis išgyvena šiuos pakilimus ir nuopuolius.

– Minėjote, kad nematote komandos progreso. Su traumuotais žaidėjais ir aštuoniais pralaimėjimais iš eilės, kiek sunku šioje situacijoje kažką išreikalauti iš komandos?

– Nelengva. Aš esu labai pozityvus vyrukas, ypač kitą dieną po rungtynių. Dabar, aišku, visi esame nusivylę. Tačiau aš tikiu šia komanda. Ir komanda turi tuo tikėti.

Galima sakyti, kad mums trūksta atletiškumo, patirties, ir taip toliau. Bet mes daug kartų parodėme, kad galime žaisti gerai.

Gal nesutiksite su manimi, bet aš mačiau daug gerų rungtynių, pavyzdžiui, Stambule su „Fenerbahče“, Milane... Tik vis kažko pritrūkdavo laimėti tuos mačus.

Daug keliaujame, nesitreniruojame, bet niekam dabar tai nerūpi. Esame „Žalgiris“ ir iš mūsų tikisi laimėti visas rungtynes.

– Ar manote, kad komanda vis dar tiki?

– Nežinau. Mes analizuosime, kalbėsimės. Nežinau. Mūsų darbas juos įtikinti.