Antrose rungtynėse „Juventus“ 94:103 nusileido Vilniaus „Rytui“. Serija buvo pralaimėta bendru dvejų rungtynių rezultatu 179:184.

„Grįžti namo po tokių rungtynių, atsiguli, užmigti vis tiek be šansų. Tada pradedi galvoti: o koks visko tikslas? Kam vargti, dirbti, eiti iš proto, pergyventi, stengtis, kažką kurti? Aš manau, kad per tuos metus, kiek esu Utenoje, mes padarėme gerą darbą. Sutvirtinome (nesakau, kad sukūrėme) klubą, prisidėjome prie sirgalių grupės susikūrimo, turime savo šokėjų komandą, ištikimų rėmėjų gretas, galų gale miestelėnus, kurie palaiko, domisi, tikisi, pasitiki.

Niekada nesame nieko apgavę ar pavedę. Bet metai iš metų gauti šlapiu skuduru per veidą, patikėkit manimi, užknisa. Ir vėl tas pats klausimas: o koks tikslas? Eiti iš proto, nemiegoti naktimis už tą štuką? Mes nieko neprašome, nieko mums nereikia, tik duokite mums išsiaiškinti aikštelėje. Nors vieną seriją. Nors vieną kartą. Gausime malkų, būsime pirmi, kurie pripažinsime varžovų pranašumą.

Bet dabar... treti metai iš eilės... Jei atvirai, man nusibodo. Nebematau tikslo. Viską valdo galia, pinigai, įtaka, o mes ką, paprasti žmogeliai iš provincijos. Neturime su teisėjais bendrų verslų, nesame giminės su niekuo, nesėdime LKL ofise kasdien... Viską sudedi ir supranti, kad šansų kaip ir nėra. O norėtųsi. Ir gal net galėtume. Sveikinu „Rytą“ su patekimu į pusfinalį, LKL su tuo, jog turnyras nebus minusinis, o aš ryte atsikėlęs, jei pavyks užmigti, dar kartą labai rimtai pagalvosiu, o koks visgi visko tikslas ir ar tikrai reikia viską tęsti?“ – rašė E. Skersis.