2010 metų balandžio pabaiga, Kaunas. Skambant iškilmingai muzikai ant scenos kviečiamas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionas Vilniaus „Lietuvos rytas“. Plačiai besišypsantys Jonas Vainauskas ir Rimas Kurtinaitis, „skustas“ Steponas Babrauskas, finale nežaidęs Jonas Valančiūnas, prieš buvusią komandą triumfavęs Vidas Ginevičius, būsimas dukart Eurolygos čempionas Martynas Gecevičius ar Donatas Zavackas – taip atrodė pagrindiniai „Lietuvos ryto“ veikėjai, kurie atsiėmė aukso žiedus.

Tuomet atrodė, kad sostinės klubo laukia šviesi ateitis, nes buvo apgintas prieš metus iškovotas titulas, nors Vladimiras Romanovas ir finalo serijos metu atleido trenerį bei įvedė visišką chaosą. Netrukus „Lietuvos ryte“ įvyko permainos – J.Vainauskas pasitraukė, o ekipos rezultatai kasmet ėmė ristis žemyn. Viso to rezultatas – prabėgo šešeri metai, bet didžiausio ir turtingiausio šalies miesto klubas nelaimėjo jokio titulo.

2016 metų vasario 21-oji, 17 val. „KIDY Tour – Karaliaus Mindaugo taurės“ finalo laikas. Laikas, kada „Lietuvos rytas“ turi geriausią galimybę nutraukti titulų badą, kad ir kaip šį frazė banaliai beskambėtų. Du mėnesius „Lietuvos rytas“ su Tomu Pačėsu nedarė nieko kito, kaip tik ruošėsi šiam turnyrui. Buvo įsigyti du įžaidėjai, komanda išgyveno sunkių treniruočių maratoną, kurios turėjo „pakrauti baterijas“, nes sezono pradžioje Marcelo Nicolos pratybos priminė pasivaikščiojimą po parką, o ne rimtiems vyrams skirtas treniruotes.

„Lietuvos ryto“ pasiruošimo kelias nebuvo lengvas. Priešingai, pralaimėjimai Panevėžyje, Pasvalyje ir Utenoje buvo labai skaudūs, bet jie turi objektyvių priežasčių – buvo akivaizdu, jog žaidėjai nuvaryti nuo kojų, kadangi intensyviai rengiasi pirmam mūšiui dėl titulo. Kruopštus pasirengimas – pirmasis „Lietuvos rytas“ privalumas.

Taip susiklostė aplinkybės, kad pagrindinis konkurentas pardavė pagrindinį įžaidėją Mantą Kalnietį, o gynybos ramstis Robertas Javtokas ilgam iškrito iš rikiuotės. Pamaina M. Kalniečiui rasta, bet Jerome‘as Randle‘as atvyks tik savaitgalį ir taurėje nežais, o spraga po krepšiu niekur nedingo. „Žalgiris“ atakų organizatorių pozicijoje turi tik baikštų Luką Lekavičių ir amžinai traumuotą Kasparą Vecvagarą. Ianas Vougiouko dubleris yra Martynas Sajus, kuris nepasiruošęs kautis nei su Antanu Kavaliausku, nei su Artūru Gudaičiu ar Adamu Lapeta.

„Žalgirio“ problemos – antrasis „Lietuvos rytas“ pliusas. Paskutinis, bet ne mažiau svarbus faktorius – namų aikštės pranašumas. Nors T.Pačėsas sako, kad „Siemens“ arenoje jo auklėtiniai yra kaip svečiuose, nes retai ten žaidžia, tačiau visi puikiai supranta, jog taip nėra. Juolab, kad „Siemens“ arenoje „Lietuvos ryto“ žaidėjai jaučiasi kur kas užtikrinčiau nei jaustųsi Klaipėdoje, Šiauliuose ar Kaune.

Būtent 2010 metų balandžio pabaigoje ant „Siemens“ arenos parketo glėbesčiavosi J.Vainauskas su S.Babrausku ir Kenanu Bajramovičiumi, kai buvo laimėtas pastarasis klubo titulas. Turbūt mažai kas abejoja, kad „Lietuvos rytas“ ir „Žalgiris“ vėl susikaus dėl titulo vėlyvą pavasarį LKL finalo serijoje. Tada kauniečiai jau turės apsitrynusį J.Randle‘ą ir viliasi, jog bus pasveikęs R.Javtokas, kuris lopo skylėtą komandos gynybą. Net jeigu šio žaidėjo ir nebus, vis tiek Šarūno Jasikevičiaus kariauną galima bus vadinti favorite, juolab, jog turės ir namų aikštės pranašumą.

Serijoje „Lietuvos rytas“ šiuo metu neatrodo pajėgus pranokti žalgiriečių, o štai vienas susitikimas namuose šį sekmadienį – labai patogi situacija. Turbūt „Lietuvos ryto“ sirgaliai puikiai pamena, kaip džiūgavo titulu 2014 metų kovą, kai pusfinalyje „Žalgiris“ pralaimėjo „Prienams“. Atrodė, kad Aleksandro Petrovičiaus auklėtiniai pagaliau laimės trofėjų, tačiau Virginijaus Šeškaus kariauna to padaryti neleido ir vilniečiai liko nieko nepešę ir tąkart.

Ar sulauksime „Lietuvos ryto“ triumfo namuose? Ar titulą apgins „Žalgiris“? O galbūt naujutėlę Karaliaus Mindaugo taurę ir solidų prizinį fondą susižers kita LKL komanda? Visi atsakymai į klausimus – jau šį savaitgalį.