Paskelbus išplėstinį kandidatų į Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę sąrašą, medikų štabas pasirengęs jų sveikatą išnarstyti po kaulelį ir padaryti viską, kad ji būtų kuo geriausia.

Jis žino viską

Ilgametis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės medikas, Kauno klinikų gydytojas reabilitologas Vytenis Trumpickas, apie žaidėjų sveikatą gali papasakoti, ko gero, daugiau nei jų artimieji. Su rinktinės žvaigždėmis 37-ąjį gimtadienį neseniai atšventęs gydytojas dirba jau beveik dešimtmetį. Jis žino, kaip šiandien jaučiasi Mantas Kalnietis, Donatas Motiejūnas ir kiti kandidatai. Ar jie galės žaisti?

"Konvejeris pajudės dar gerokai iki liepos 20-osios, kai prasidės pirmoji rinktinės stovykla Palangoje. Mes su krepšininkais pasimatysime jau greitai, gegužės pabaigoje ar birželį. Žiūrėsime, kaip vyrai jausis po sezono, kas kuo skųsis, gal reikės kokių procedūrų ar injekcijų", – pasakojo V.Trumpickas.

Rengiasi nuo gruodžio

– Lietuvos krepšinio rinktinės treneriai susiplanavo savo darbus. O kaip rinktinės medikai – jau tiksliai žinote, kur ir ką veiksite iki pat Europos čempionato?

– Mūsų situacija šiek tiek kitokia. Šiaip jau viskas seniai sudėliota, tačiau mes nežinome tikslių krepšininkų sveikatos patikrų datų. Skirtingų šalių čempionatai, kur rungtyniauja lietuviai, baigsis nevienodu laiku. Tad ir jie pas mus, medikus, rinksis ne tą pačią dieną. Nors, tarkime, vaistus, maisto papildus plaunuojame jau nuo praėjusių metų: vyksta derybos dėl kainų, užsakymai ir panašiai. Tuo pradėjome rūpintis dar prieš žiemos šventes kaip kokie Kalėdų Seneliai (juokiasi – aut. past.).

– Kurie krepšininkai į jūsų rankas pateks vėliausiai? Ispanijos čempionatas, kuriame sėkmingai rungtyniauja Jonas Mačiulis, baigsis tik birželio pabaigoje ar liepos pradžioje.

– Kol kas datų nedėliojome, nes pirmiau turi baigtis sezonai. Tada vaikinams skambinsime ir klausime. Gal jie turės asmeninių planų su šeimomis, vyks atostogų. Kiti gal norės iškart po sezono pasitikrinti sveikatą. Tai jau kiekvieno individualus pasirinkimas. Mes prie visų prisitaikysime.

– Iki pirmosios Lietuvos rinktinės stovyklos Palangoje, startuosiančios liepos 20 d., dauguma žaidėjų atsikvėpti turės vos daugiau nei mėnesį. Ar tiek trumpo poilsio atleto organizmui, alintam devynis ar dešimt mėnesių per sezoną, pakanka, kad galėtų vėl pakelti maksimalius krūvius?

– Apie mėnesį atostogų bus likę tik keliems žaidėjams, o daugumai, manau, sezonas baigsis anksčiau. Tad laiko atsigauti turėtų pakakti. Juolab kad šiemet stovykla prasidės vėliau nei pernai. Esmė tik, kad ilgalaikio nuolatinio krūvio, prasidėjus atostogoms, visiškai nutraukti negalima – nukentėtų raumenys, širdis. Rinktinės žaidėjai yra tikri profesionalai, tad žino, kad po kelių visiško poilsio dienų reikia pradėti lengvai judėti, bėgti krosą, atlikti mankštelę, daro kūno tempimo pratimus. Jie kasmet renkasi į rinktinės stovyklą ir labai retai būna, kad kažkas atvyktų iš paplūdimio, visiškai nepasiruošęs, nespėjęs nors kažkiek sugrįžti į sportinį ritmą.

Lėčiau ar greičiau

– Pernai kai kurie specialistai kritikavo rekordiškai ilgą rinktinės pasirengimo Pasaulio taurės turnyrui etapą. Esą todėl ir pasitaikė sunkių žaidėjų traumų. Galbūt tai nėra jūsų tiesioginė sritis, tačiau, jūsų nuomone, koks pasirengimas: ištęstas ir nuoseklus, ar trumpas ir intensyvus yra tinkamesnis sportininkams?

– Sudėtinga pasverti, kas krepšininko organizmui yra tinkamiau: dvi treniruotės per dieną ar lengva treniruotė ir varžybos. Fizinės apkrovos yra panašios, galbūt skiriasi tik psichologija. Vis dėlto rezultatai kalba patys savaime. Kad ir ką rinktųsi rinktinės treneriai, kurie taip pat keičiasi, vis tiek patenkame tarp Europos ir pasaulio lyderių. Vadinasi, visos metodikos pasiteisina. Tai labiausiai džiugina.

– Ar rinktinė turės psichologą, ar šias funkcijas teks atlikti gydytojams ir treneriams?

– Mes visi atliekame tas funkcijas. Su žaidėjais kalbamės visokiausiomis temomis. Manau, kad mūsų rinktinėje psichologinis mikroklimatas yra puikus, nusistovėjęs per daugelį metų. Dėl to fenomeno daugelis žaidėjų ir veržiasi į rinktinę. Krepšininkai mėgsta paatvirauti ir su mumis, ir masažuotojais. Treneriai su jais taip pat bendrauja individualiai. Sakyčiau, kad mūsų atmosferos kitos komandos gali tik pavydėti.

Aparatūra – net iš NBA

– Teko girdėti, kad Jungtinių Valstijų rinktinėje bene kiekvienas žaidėjas turi savo individualų psichologą.

– Apie psichologus nežinau, bet girdėjau, kad kiekviena amerikiečių žvaigždė turi savo asmeninį kineziterapeutą. Jų kitokios tradicijos.

– Kalbėta, kad JAV ar Ispanijos rinktines lydi ištisos medicininės laboratorijos. Ar lietuviai šia prasme atsilieka?

– Tiksliai nežinau, kaip yra Amerikos rinktinėje, bet, palyginti su Europos komandomis, mes turime daugiau. Turime viską: nuo momentinių kraujo analizatorių laboratoriniams tyrimams atlikti iki absoliučiai visų fizioterapijos priemonių. Vežiojamės ir ultragarso aparatus. Turime viską, ko reikia šiuolaikiniam skubiam diagnozavimui. Ir geriausius specialistus. Per aštuonerius metus, kai dirbu su rinktine, buvo supirkta viskas, ko tik gali prireikti. Aparatūra – naujausia, dalis atsivežta iš NBA.

Jau pirmaisiais metais įdėjome nemažai darbo, kad krepšininkai turėtų viską, ko reikia. Dabar paprasčiau. Rinktinėje pagausėjo specialistų, aptarnaujančiojo personalo. Tai lemia, kad organizmas geriau atsigauna ir efektyvesnę traumų prevenciją.

Medikai irgi pavargsta

– Krepšininkams Europos ar pasaulio čempionatai – didžiulis psichologinis krūvis. O medikams? Ar po keletą savaičių trunkančių turnyrų ir ilgo pasirengiamojo etapo nesijaučiate išsunkti?

– Pamenu, po 2009 m. Europos čempionato (lietuviai užėmė vos dvyliktą vietą – aut. past.) kokį mėnesį išvis negalėjau dirbti. O kai pirmenybės baigiasi pergalėmis, tada ir krūvius lengviau pakeli. Tiesa, būna, kad po turnyro kokią savaitę ar dvi šoki iš miego bijodamas, kad nepramiegotum treniruotės. Dabar turime daugiau patirties, į viską reaguojame ramiau, bet visiškai užslopinti emocijų neįmanoma. Čempionatai, ypač monotonija, išsunkia. Krepšininkams lengviau, nes jie prie tokio ritmo įpratę. O mums pirmas mėnuo būna smagus, bet po to – psichologinis nuosmukis. Kartais dirbi sukandęs dantis.

– Kaip prieš šį pasirengimo ciklą keisis medikų ir aptarnaujantysis personalas?

– Grįš masažuotojas Aidas Buzelis. Pernai jis dėl šeiminių aplinkybių praleido Pasaulio taurės varžybas. Šiemet būsime optimaliai sukomplektuoti. Servisas krepšininkams bus idealus. Nebereikės kaip kažkada dirbti iki keturių ryto. Dabar darbus pabaigiame antrą valandą, o jei ir užsisėdime, tai ne dėl to, kad trūksta rankų, o todėl, kad miegas neima.

Mantas baigia pasveikti

– Šį sezoną rinktinės žaidėjams likimas pamėtėjo ne vieną išbandymą. Iš traumų virtinės bando išbristi Mantas Kalnietis, nugaros operacija paguldė Donatą Motiejūną. Ar jums, medikams, sezonas buvo labiau įtemptas nei įprastai?

– Traumų niekada netrūksta. Tik jei bėdos ištinka lyderius, jos atrodo didesnės. O juk be minėtų žaidėjų, negalavimai kamavo ir Kšištofą Lavrinovičių, ir Simas Jasaitis buksavo, ir Jonui Mačiuliui buvo sutrenktas petys. Renaldas Seibutis jautė nuovargį. Sezono metu jiems patarėme ir dėl mitybos, maisto papildų, padėjome atsigauti. Linui Kleizai visokių bėdų pasitaikė. Mes jų dar "nepačiupinėjome", bet, jei atsiunčia nuotraukas, pakonsultuojame, susidarome aiškesnį vaizdą, patariame, ką daryti, kad nepaskubėtų, nedarytų nereikalingų injekcijų.

– Daugeliui nerimo kelia M.Kalniečio sportinė forma. Stipriausias Lietuvos įžaidėjas pernai rinktinėje patyrė sunkią raktikaulio traumą, sunkiai ir ilgai sveiko, o pastaruoju metu vėl gulėsi ant operacinio stalo, kad atsikratytų kelio skausmų. Kokia Manto būklė dabar?

– Dėl Manto kelio tikrai apmaudu. Jis jau buvo visiškai pasveikęs po raktikaulio operacijos, nejautė jokių padarinių. Mantas kone kasdien Kauno klinikose dirba su docentu Laimonu Šiupšinsku, jam taikoma reabilitacija. Prieš tai stiprino petį, dabar – kelį. Jie su profesoriumi Rimtautu Gudu filmuoja judesius, analizuoja duomenis. Peties problemų Mantas nebejaučia. Nėra jokių liekamųjų reiškinių. Sveiksta ir kelis. Per porą savaičių jis turėtų būti pasirengęs maksimalioms fizinėms apkrovoms.

Klimato pokyčių nebus

– Ar yra vilčių rinktinėje išvysti "Houston Rockets" aukštaūgį D.Motiejūną?

– Su Donatu nebendravau. Pernai pas jį Hjustone buvo rinktinės kineziterapeutas Petras Mikučionis. R.Gudas taip pat su juo tarėsi prieš operaciją. Kiek žinau, kol kas viskas klostosi gerai. Amerikoje jis turi geras sveikatos priežiūros sąlygas. Nemanau, kad jie greitins mūsiškio reabilitaciją, bet jei puolėjas spės visiškai atsigauti, tada, ar jis atvyks į rinktinę, priklausys nuo klubo pozicijos.

– Europos čempionatas lietuviams prasidės Latvijoje, vėliau kelsis į Prancūziją. Vadinasi, nebus aklimatizacijos sunkumų, su kuriais žaidėjai susidūrė, pavyzdžiui, 2012 m. olimpiniame atrankos turnyre Venesueloje.

– Laiko juostų skirtumo nebus. Klimatas gali kažkiek skirtis, bet, pavyzdžiui, pernai Pasaulio taurės turnyre Ispanijoje karščiai jautėsi tik gatvėje. O žaidėjai daugiausia laiko praleisdavo viešbučiuose, salėse ar autobusuose, kur oras kondicionuojamas. Tad problemų nekilo. Netūrėtų jų būti ir šiemet.