Taip, Ispanijos čempionate „Real“ iškovojo visas 9 pergales, taip pat ir Eurolygoje niekas nėra prarasta, tačiau veteranų kūno kalba aikštėje, bent jau kol kas, neįtikina ir sufleruoja, jog tai yra paskutiniai metai, kuomet Madrido ekipa remiasi tuo pačiu branduoliu.

„Real“ pastarąjį dešimtmetį kartu su Maskvos CSKA buvo labiausiai dominuojanti jėga Europos krepšinyje – 7 finalo ketvertai ir 2 Eurolygos čempionų titulai, tačiau per šį laiką sudėtyje mažai kas keitėsi.

Ši „Karališkojo“ klubo era siejama su Pablo Laso, kuris klubą pradėjo treniruoti 2011-aisiais, o kartu su komandos vairininku pergalėmis džiaugėsi dabar jau veteranai Rudy Fernandezas, Felipe Reyesas, Sergio Llullas ir Jaycee Carrollas.

Įpratome, jog tarpsezoniais „Real“ savo sudėtį pakeičia minimaliai ir kasmet išlaikomas branduolys tapo sėkmės garantu, tačiau akivaizdu, jog didesnės permainos Madride yra neišvengiamos – iš 15 rotacijos krepšininkų devyni yra sulaukę bent 30-ies.

Tinklalapis basketnews.lt apžvelgia, dėl ko šiemet yra kritikuojama „Real“ valdžia, spekuliuoja, kokie galėtų būti komplektacijos atnaujinimo sprendimai, ir svarsto, ar naujam etapui Madride yra tinkamas P. Laso.

Kritika vadovams

Sezono starte „Real“ žaidėjai atrodo pavargę nuo krepšinio, o neįkvepiantis žaidimas ir pergalių stygis Eurolygoje suteikė progą ispanams sukritikuoti už komplektaciją atsakingus asmenis – Juaną Carlosą Sanchezą ir Alberto Herrerosą.

Pirmiausia klausimai buvo keliami dėl vidurio puolėjo pozicijos ir nesugebėjimu pasirašyti kontrakto su atsarginiu centru šalia Walterio Tavareso.

Vasarą buvo nuspręsta atsisveikinti su Jordanu Mickey, taip pat išvyko Salah Mejri ir ilgą laiką buvo manoma, kad į Madridą atvyks Ante Žižičius, tačiau pastarasis pasirinko Tel Avivo „Maccabi“, o „Real“ atsarginio varianto neturėjo.

Šioje situacijoje ispanai įžvelgia vienintelį pozityvų dalyką – didelį žaidimo laiką perspektyviajam Usmanui Garubai. Vis dėlto aukštaūgiui žadamas aukštas šaukimas artėjančioje NBA naujokų biržoje ir jis „Real“ geriausiu atveju atstovaus šį ir dar kitą sezoną, todėl naujas vidurio puolėjas – būtinas.

Kitas kritikos objektas – pratęstos sutartys su klubo veteranais.

Tarpsezoniu buvo pratęsta sutartis su 40-mečiu F. Reyesu, karjerą žadėjusiu baigti 37-erių J. Carrollu bei 35-erių R. Fernandezu. Taip pat dar anksčiau buvo pasirašytos ilgalaikės sutartys, galiosiančios iki 2022-ųjų, su 33-ejų Fabienu F. Causeur bei 31-erių Jeffery Tayloru.

Kitas kritikos objektas – Nicolasas Laprovittola. Vasarą ilgą laiką buvo spekuliuojama, kad P. Laso schemoms netinkantis įžaidėjas paliks komandą ir jam bus ieškoma pakeitimo, tačiau galiausiai argentinietis liko sudėtyje.

Šiuo metu „Real“ gynėjų grandis yra labai brangi, tačiau neefektyvi – vien kainos ir kokybės santykio nebeatitinkantys S. Llullas su R. Fernandezu per sezoną kartu uždirba 3,7 mln. eurų. Šalia pridedame N. Laprovittolą bei F. Causeur ir pasidaro akivaizdu, jog perimetro linijoje permainos – neišvengiamos

Kaip galėtų atrodyti pertvarka Madride?

Vasarą „Real“ iš „Valencia“ už 1,5 mln. eurų įsigijo Alberto Abalde, automatiškai paruošdama pakeitimą R. Fernandezui, kurio sutartis su klubu baigs galioti 2022-aisiais, taip pat „Karališkasis“ klubas iš Saragosos „Casademont“ susigrąžino 19-metį Carlosą Aloceną, kuris dukart paeiliui buvo pripažintas perspektyviausiu Ispanijos pirmenybių žaidėju, ekipoje sėkmingai tobulėja U. Garuba.

Vis dėlto Madrido klubo krepšinio biure bręsta žymiai didesnės permainos, o jos gali įvykti ir dar anksčiau nei artėjančią vasarą – nenutyla kalbos, jog lapkritį arba gruodį komandą paliks varikliukas Facundo Campazzo, su „Real“ turintis sutartį iki 2024-ųjų, tačiau norintis išbandyti savo jėgas NBA, o už tai Ispanijos ekipa gautų 6 mln. eurų kompensaciją, kurios didžiąją dalį sumokėtų pats įžaidėjas.

Šiuo metu realiausia kita argentiniečio karjeros stotelė yra Minesotos „Timberwolves“, o „Real“ su gauta išpirka turėtų greitai ieškoti sprendimų ir realiausia, jog nusitaikytų į NBA rinką, kur tikėtųsi ištraukti tokio lygio kozirį, kaip 2017-aisiais su W. Tavaresu.

Jei Campazzo tikrai išvyksta, „Real“ reikalingi bus du atakų organizatoriai – po sezono baigiasi sutartis su N. Laprovittola, kurio buvimas komandoje ir dabar kelia abejonių, o C. Alocenas dar per jaunas, kad stabiliai užimtų antro įžaidėjo vietą Madride.

Jau šį tarpsezonį „Karališkasis“ klubas buvo nusitaikęs į aukščiausio lygio Eurolygos atakų organizatorius, Kostą Slouką ir Scottie Wilbekiną, tačiau pastarieji pasirašė ilgalaikius kontraktus su Pirėjo „Olympiakos“ bei Tel Avivo „Maccabi“ ir tai tik parodė, jog pasikviesti „Real“ keliamus standartus atitinkantį įžaidėją bus labai sunku.

Atakuojančio gynėjo pozicijoje po sezono su „Real“ vienintelis sutartį turės F. Causeur, tačiau S. Llullas jau išreiškė norą likti komandoje ir tikėtina, jog šis ispano noras bus išpildytas. Tuo metu J. Carrollas veikiausiai baigs savo karjerą.

Akivaizdu, jog tiek F. Causeur, tiek S. Llullas nebegali būti „Real“ starto penketo žaidėjais, o jei ieškoti atsinaujinimo Europoje, pirmoji pavardė krentanti į galvą – Jordanas Loydas.

Antrąjį savo sezoną Eurolygoje įspūdingai pradėjęs Belgrado „Crvena Zvezda“ lyderis šiemet taip pasikels savo vertę, jog turėtų atkreipti ir „Real“ dėmesį. Jam – 27-eri, o metais prieš tai jis jau solidžiai atrodė ir rungtyniaudamas Ispanijoje, kai atstovavo „Valencia“.

Puolėjų grandis „Real“ atrodo stabiliausiai – 30-metis Trey Thompkinsas žaidžia geriausią krepšinį karjeroje, Abalde su Gabrieliu Decku – vos 25-erių, o didžiausia problema sezono starte yra Anthony Randolpho problemos. Ispanijoje girdisi kalbų, jog krepšininką kamuoja depresija, tačiau vis dar tikimasi, kad 31-erių atletas gali žaisti aukščiausiu lygiu.

Tiesa, neatmeskime varianto, jog trečioje pozicijoje „Real“ gali ieškoti papildymo vasarą, ypač jei į NBA išvyktų G. Deckas, iš kur jis sulaukia dėmesio – jau praėjusį taprsezonį Madrido ekipa domėjosi Roko Giedraičio paslaugomis, o iš Eurolygos lengvųjų kraštų į tokį lygį kilti jau pribrendęs atrodo ir 31-erių Vladimiras Lučičius.

Pagrindinio vidurio puolėjo vietoje „Real“ turi 28-erių Tavaresą, kurio kontraktas galios iki 2024-ųjų su metine 2 mln. eurų alga, tačiau atsarginis centras nepamaišytų dar ir šį sezoną, nes U. Garuba – trumpalaikis projektas, savo karjerą siejantis su NBA.

Sunku pasakyti, kas iš centrų Europoje galėtų persikelti į „Real“, tačiau pastarąjį tarpsezonį girdėjome ne tik Žižičių tarp kandidatų papildyti Madrido ekipą, bet ir Arūrą Gudaitį. Vis dėlto šalia Tavareso norėtųsi matyti mobilesnį vidurio puolėją, galintį keistis ginamaisiais – Zacho LeDay ar Hassano Martino stiliaus centrą.

Ar bus pratęstas kontraktas su P. Laso?

Nuo 2011-ųjų „Real“ treniruojančio P. Laso kontraktas baigsis artėjančią vasarą ir kol kas nėra aišku, ar jis bus pratęstas.

Nors 2019-ųjų vasarą „Real“ krepšinio operacijų direktorius J. C. Sanchezas teigė, jog P. Laso dirbs komandoje tiek, kiek jis pats norės, tačiau naujas kontraktas treneriui nėra pasiūlytas, o fanai piktinasi nerodoma derama pagarba 53-ejų specialistui.

Per savo treniravimo laikotarpį Ispanijos sostinėje buvęs krepšininkas su klubu dukart laimėjo Eurolygą, penkis sykius vietinį čempionatą bei šešis – Ispanijos taurę, o praėjęs „Real“ dešimtmetis net yra vadinamas P. Laso era.

Ryškų pėdsaką „Real“ istorijoje paliksiantis P. Laso turi milžinišką tiek vadovų, tiek žaidėjų, tiek fanų pagarbą, tačiau kodėl dar nėra pasiūlyta nauja sutartis?

53-ejų „Karališkojo“ klubo vairininkas yra ilgus metus ištikimas savo sistemai ir didžiausias klausimas, ar tai, kas veikė dabartiniams „Real“ veteranams, veiktų ir naujokams.

P. Laso niekada negarsėjo kaip geriausias taktikas ir sėkmę pasiekė kitomis teigiamomis savybėmis. Ispanas yra puikus psichologas, suteikiantis žaidėjams beribę laisvę puolime ir pasitikėdamas jų tarpusavio supratimu, atsiradusiu per ilgalaikę partnerystę.

Jei ne su P. Laso, tai su kuo kitu būtų galima pradėti naują erą Madride? Vienintelis logiškas variantas, jei būtų nuspręsta atsisveikinti su viską „Real“ pasiekusiu treneriu, būtų Željko Obradovičius.

Šiuo metu be klubo esantis 60-metis garsėja kaip puikus architektas, puikiai mokantis lipdyti naujas komandas, o projektas Madride, kur jis jau dirbo 1994-1997 metų laikotarpiu, serbą tikrai galėtų sudominti ir būtų rimtai svarstomas legendinio specialisto.

Vis dėlto P. Laso per šiuos 10 metų nusipelnė didžiausios pagarbos ir „Real“ vadovai turėtų pasitikėti rezultatais savo klasę įrodžiusiu ispanu, lipdant naują komandą, jei tik pats treneris to norės, ir tik kitu atveju žvalgytis į kitą vairininką.