Lietuvos krepšinis – ne vienintelis, kurį grybštelėjo ne vien gerasis, bet ir blogasis 38-ojo Europos čempionato virusas, tačiau kai kurios kitos šalys jį įveikė vien raminamaisiais, o pas mus žvangėjo net chirurginiai įrankiai.

Smūgis orumui

Krize, kurioje sutilpo ir asmeninės ambicijos, ir demagogija bei viešas drabstymasis purvais, Lietuvos krepšinio federacija (LKF) prilygo nebent Rusijai, nors šios šalies vyrų krepšinio rinktinė iš "EuroBasket" grįžo nukabinusi nosį, o Jono Kazlausko vyrai – su sidabro medaliais.

Amžinieji nuožmiausi lietuvių konkurentai serbai, trimitavę apie savo siekius užimti prizinę vietą, galiausiai vos per plauką iškovojo paskutinį kelialapį į 2014-ųjų pasaulio čempionatą, tačiau su legendiniu strategu Dušanu Ivkovičiumi išsiskyrė tyliai ir taikiai.

Net turkai, Europos čempionatui surinkę vieną pajėgiausių rinktinių per visą savo krepšinio istoriją, bet Slovėnijoje tėškęsi veidu į donelaitišką nieką, nepareikalavo iš Bogdano Tanjevičiaus charakirio.

"Per 90 metų – pirmas toks atvejis. Manau, tai yra LKF orumo sutrypimas", – viename interviu, komentuodamas tai, kas pastaruoju metu vyko Lietuvoje, sakė LKF garbės prezidentas Vladas Garastas.

Ar tai, kad Mindaugas Balčiūnas pasitraukė iš LKF, o Arvydas Sabonis ir J.Kazlauskas liko, jau reiškia, kad atkurtas ir federacijos orumas? Nieko neįvyko?

Rusai – duobėje

Tai, kad nieko neįvyko, tvirtina ir neseniai Rusijos krepšinio federacijai (RKF) pradėjusi vadovauti Julija Anikejeva, nepaisydama specialistų ir sporto bendruomenės signalų apie tragišką nacionalinio krepšinio padėtį.

Rusai irgi jau gerokai išsikeikė ir išsibadė pirštais, bet J.Anikejeva tvirtina, kad pralaimėjimai švedams ir suomiams – eilinės darbinės nesėkmės, o darbo patirties stokojantis vyrų rinktinės vyriausiasis treneris Vasilijus Karasiovas ir visas strategų štabas – lyg ir niekuo dėtas.

"Vasilijus pasielgė vyriškai ir priėmė šį smūgį. Neišsižadėsiu savo žodžių: jis toliau dirbs su komanda, nepaisant rezultatų Europos čempionate", – pareiškė RKF prezidentė.

Vis dėlto, viena akimi žiūrėdama į V.Karasiovą, kita ji jau varsto buvusį Rusijos ekipos vairininką Davidą Blattą, 2007-aisiais atvedusį rusus į "EuroBasket" viršūnę.

Tačiau D.Blattas jau pamatė, kaip J.Anikejeva pasielgė su graiku Fotsiu Katsikariu, kuris, net ir sukirtęs rankomis su RKF, netikėtai persigalvojo ir išvyko iš Rusijos, savo sprendimą motyvavęs J.Anikejevos įžeidinėjimais ir nepagarba.

Išlydėjo su padėka

Karštą Turkijos vyrų rinktinės vyriausiojo trenerio kėdę B.Tanjevičius užėmė tuomet, kai šios šalies krepšinio federacija, panašiai kaip rusai išvykus F.Katsikariui, pateko į ceitnotą, nes nutrūko derybos su italu Ettore Messina.

B.Tanjevičius sutartį buvo pasirašęs iki Europos čempionato pabaigos. Turkų kariauna, į Slovėniją atvykusi su legionieriais iš NBA Hidayetu Türkoglu, Ömeru Asiku ir Ersanu Ilyasova, tesukrapštė vieną pergalę – 87:74 įveikė švedus ir jau po pirmojo varžybų etapo išvyko į namus, nors tikėjosi pasiekti mažiausiai ketvirtfinalį.

"Dėkojame B.Tanjevičiui už jo indėlį į Turkijos ir tarptautinį krepšinį. Tikiuosi ir ateityje abipusės pagarbos bei bendradarbiavimo", – pareiškė Turkijos krepšinio federacijos prezidentas Turgay Demirelis.

2010-aisiais B.Tanjevičiaus treniruojami Turkijos krepšininkai pasaulio čempionate iškovojo sidabro medalius. Be to, šis specialistas 1981 m. Europos čempionate su tuomete Jugoslavijos ekipa iškovojo sidabrą, o 1999 m. su Italijos rinktine – auksą.

Sutartis – tik žodžiu

Vienas tituluočiausių Europos krepšinio trenerių D.Ivkovičius iš rinktinės buvo išlydėtas ne švilpimu, nors serbus nuo katastrofos Slovėnijoje išgelbėjo tik paskutinėse rungtynėse iškovota pergalė prieš italus 76:64.

D.Ivkovičių užstojo ir jo buvę auklėtiniai, šiuo metu svarbūs Serbijos sporto veikėjai Vladė Divacas, Dejanas Bodiroga, tačiau Duda nesusireikšmino.

"Noriu pabrėžti, kad neturėjau jokios sutarties su šalies krepšinio federacija. Buvau žodžiu susitaręs su jos vadovais ir pažadėjęs parengti rinktinę Europos čempionatui. Dabar atėjo laikas išsirinkti naują, jaunesnį, trenerį, nors aš jaučiau, kad būčiau likęs šioje kėdėje. Tačiau noriu būti geru pavydžiu kitiems strategams", – atsisveikindamas kalbėjo D.Ivkovičius.

Prieš šešerius metus, kai Serbijos krepšinį purtė didžiulė krizė, išsikapstyti iš jos nacionalinei rinktinei padėjo būtent D.Ivkovičius.

2007 m. Europos čempionate serbai pralaimėjo visas trejas grupių etapo rungtynes ir užėmė tik 13-ąją vietą. Kitą vasarą treniruoti rinktinę buvo pakviestas D.Ivkovičius. Jis atsisakė arogantiškų veteranų paslaugų, subūrė jauną komandą ir 2009-aisiais iškovojo "EuroBasket" sidabrą, o 2010-ųjų pasaulio čempionate buvo ketvirti.

Stabilumas – vertybė

Iešmininkų neieškojo ir Europos čempionų titulo neapgynę ispanai – Juanas Antonio Orenga toliau dirbs su rinktine, nors šalies žiniasklaida jį gerokai patarkavo.

"Svarbu laikytis koncepcijos ir stabilumo. Treneris užsitarnavo mūsų pasitikėjimą, suteikė rinktinei daug teigiamų dalykų. Jis atliko didelį darbą, todėl net nesvarstėme, ar patikėti jam tęsti tai, ką jis sėkmingai pradėjo", – nuramino aistras Ispanijos krepšinio federacijos vadovas Jose Luisas Saezas.