Piršto skausmą numalšins

Kaunietis gydytojas, jau daug metų sergintis sportininkų sveikatą, sakė, kad vienintelė problema, užklupusi krepšininkus pasirengimo žaidynėms laikotarpiu – sloga.

Oras Rio de Žaneire labai permainingas: jau rytą labai karšta, o vakare anksti temsta ir staiga atšąla. Dieną visur – viešbučiuose, sporto salėse, autobusuose įjungti oro kondicionieriai.

"Dėl to keli krepšininkai peršalo ir šiek tiek sluoguoja, bet tai nėra priežastis nesitreniruoti. Tarp peršalusiųjų esu ir aš, todėl tenka gerti vaistus", – prisipažino gydytojas V.Trumpickas.

Jis atskleidė, kad šiek tiek problemų turi Marius Grigonis. Jam skauda pirštą, ir ši bėda nepašalinama, kamuos visos olimpiados metu.

"Turime priemonių skausmui malšinti ir net užblokuoti, jei reikės. Jei jis trukdys žaisti – taip ir padarysime. Jonui Mačiuliui prakirstas antakis ir akies voko kraštas baigia sugyti, nors tokia trauma jam jau trečia. Jonas sako, kad tai jam netrukdo žaisti", – atvirai pasakojo V.Trumpickas ir užtikrino, kad kiti žaidėjai sveiki, be to, jų sveikata kasdien atidžiai stebima.

Turi viską, ko reikia

Į Braziliją lietuviai nusigabeno visas įmanomas priemones žaidėjų sveikatai prižiūrėti.

Visų pirma tai – gausybė fizioterapijos įrangos: trys "Bemmer" aparatai magneto terapijos procedūroms atlikti, šaldymo kompresinė įranga "Game ready" ir intermituojančios kompresijos įranga, skirta kojoms, rankoms, dubeniui po traumų reabilituoti, nuovargio simptomams slopinti.

Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė turi savo masažinius stalus, atgabentus specialiai jai. O kur dar ultragarso, elektrostimuliacijos aparatūra ir visa kita.

"Žaidėjai pagal iš anksto numatytą planą gauna gausybę vitaminų, maisto papildų", – pridūrė gydytojas reabilitologas V.Trumpickas.

Beje, maisto pasirinkimas ir kokybė lietuvių nežavi.

Uodai nepuola

Salygos Rio de Žaneiro olimpiniame kaimelyje, įvertino gydytojas V.Trumpickas, daug prastesnės, lyginant su ankstesnėmis dvejomis olimpinėmis žaidynėmis, kuriose jis dalyvavo.

Medikų komanda gyvena kartu su krepšininkais. Šeštame viešbučio aukšte įsikūręs trenerių kolektyvas, o septintame – žaidėjai ir aptarnaujantis personalas.

"Beje, septintame aukšte taip pat gyvena plaukikė Rūta Meilutytė ir kiti Lietuvos sportininkų delegacijos nariai. Butuose yra du nedideli miegamieji, svetainė ir dušas su WC", – vardijo gydytojas V.Trumpickas.

Būtent svetainės paverstos medicinos kabinetais. Kojų šaldymo procedūros, vadinamos vonelėmis, atliekamos balkonuose, nes jie ne mažesni už svetainę.

Ar balkonuose nepuola prieš metus būtent Brazilijoje protrūkį sukėlę uodai, platinantys Zikos virusą, dėl kurio gali gimti neįgalūs vaikai? Gydytojas, prieš atsakydamas į šį klausimą, nusijuokė: "Uodų dar neteko matyti, o gąsdinimas jais –  perdėtas, išpūstas reikalas."

Kuriozai ir pavojai

Gydytojas V.Trumpickas pasiskundė kitkuo: Lietuvos delegacija jau pirmosiomis dienomis susidūrė su daugybe organizacinių kuriozų.

"Autobusų vairuotojai nežino, kur veža, neranda, kaip privažiuoti prie reikiamos vietos ir suka ratus, ieškodami adreso. Taip vietoje dešmties minučių sugaištame pusvalandį. Visur vėluojama, laiką tenka planuoti su dideliu rezervu", – pasiguodė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės gydytojas.

Lietuviai nuolat perspėjami nė žingsnio nežengti už olimpinio kaimelio ribų.

"Tad einame tik į žinomas viešas vietas. Teko girdėti, kad ne vienas sportininkas jau buvo užpultas ir apiplėštas: atiminėja laikrodžius, pinigus", – pasakojo Lietuvos atstovas.

Jis su tautiečiais prie vandenyno važiuoja taksi. Ten daug apsaugos, todėl pavojus yra minimalus.

Emocijos suteikia jėgų

"Olimpinis kaimelis pakankamai erdvus. Yra keletas baseinų, sporto salė, lauko teniso aikštelės, mini futbolo, krepšinio, tinklinio aikštelės, didelė laisvalaikio zona su biliardo, stalo teniso stalais, kompiuteriniais žaidimais", – vardijo V.Trumpickas.

Anot jo, mėgstantiems aktyvų laisvalaikį užsiimti tikrai yra kuo. Į treniruotes nepagrindinėje salėje krepšininkai eina pėsti apie 15–20 min. Važiuodami autobusu užtruktų gerokai ilgiau.

"Vien iki autobuso nueiti reikėtų 10–12 min., bet jis ne visada būna parengtas. Įskaičius kelionės laiką, pėsčiomis yra greičiau, be to, garantuota, kad laiku pasieksime treniruočių salę", – dalijosi patirtimi V.Trumpickas.

Gydytojas prisipažino labai laukiantis varžybų pradžios, nes įprastas treniruočių ir poilsio bei sveikatos stiprinimo procedūrų ciklas tapo rutina visai komandai.

"Pergalių ir pralaimėjimų emocijos mums reikalingos ir labai naudingos", – baigė pokalbį V.Trumpickas.