Lietuvos krepšinio rinktinės kryžkelė

Oficialiai paskutines rungtynes lietuviai sužaidė rugsėjo 9 d., tačiau pergalė prieš Dominikos rinktinę buvo tik formalumas. Lietuviams čempionatas baigėsi dar rugsėjo 7 d., kai jie po dramatiškos kovos 75:78 nusileido Prancūzijai ir atsisveikino su viltimis patekti į atkrintamąsias varžybas. Šiuo pralaimėjimu baigėsi ir 45 metų Dainiaus Adomaičio era Lietuvos rinktinėje.

Triukšmingas finišas

Lietuvos krepšinio rinktinė savo uždangą Pasaulio taurės varžybose nuleido triukšmingai. Po pralaimėjimo Prancūzijai Lietuvos krepšinio federacija pateikė oficialų protestą dėl rungtynių baigčiai įtakos turėjusių teisėjų sprendimų, o rinktinės vyriausiasis treneris D.Adomaitis spaudos konferencijoje emocingai sukritikavo arbitrų darbą ir pareikalavo, kad FIBA atsakytų, kodėl dviejų Europos komandų rungtynėse teisėjavo arbitrai iš Venesuelos ir Argentinos. Vis dėlto desperatiški lietuvių bandymai pakeisti rungtynių su Prancūzija baigtį nebuvo sėkmingi. FIBA atmetė Lietuvos krepšinio federacijos protestą, o D.Adomaičiui skyrė finansinę nuobaudą. Tiesa, kiek vėliau FIBA pranešė, kad Lietuvos ir Prancūzijos rungtynėse dirbę arbitrai čempionate daugiau nebeteisėjaus. Bet ši žinia tik simboliškai pasaldino karčią Lietuvos krepšininkų piliulę.

Pralaimėjusi Prancūzijai Lietuvos rinktinė prarado viltis prasibrauti tarp aštuonių geriausių čempionato komandų ir tęsti kovą dėl apdovanojimų ir tiesioginių kelialapių į 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes. Paskutinėse antrojo etapo L grupės rungtynėse lietuviai 74:55 įveikė Dominikos rinktinę, o tribūnose šurmuliavę gerbėjai baigiantis mačui pasiuntė griežtą žinutę FIBA organizacijai. Galutinėje 32 komandų rikiuotėje Lietuva užėmė 9 vietą. Tai blogiausias mūsų šalies krepšinio rinktinės pasiekimas per visą pasaulio čempionatų istoriją. Kita vertus, Lietuvos krepšininkai išsaugojo galimybes kovoti dėl olimpinių kelialapių. Tiesa, norint kitais metais žaisti olimpinėse žaidynėse, lietuviams reikės užimti pirmą vietą specialiame olimpiniame atrankos turnyre. Planuojama, kad šie turnyrai vyks kitų metų liepos 6–12 d. Azijoje, Afrikoje, Amerikoje ir Europoje, juose dėl keturių kelialapių grumsis 24 komandos.

Naujiems iššūkiams Lietuvos krepšinio rinktinei teks ruoštis su nauju trenerių štabu. D.Adomaitis dar prieš rungtynes su Dominika žurnalistams prasitarė, kad nusprendė pasitraukti iš rinktinės vyriausiojo trenerio posto. Nuo 2016 m. rudens rinktinei dirigavusio krepšinio specialisto sutartis su LKF galiojo iki 2020 m. pabaigos.

Lietuvai būti tarp 16-os geriausių pasaulio čempionato komandų nėra geras rezultatas. O už rezultatą atsako treneris.

"Lietuvai būti tarp 16-os geriausių pasaulio čempionato komandų nėra geras rezultatas. O už rezultatą atsako treneris. Prieš čempionatą buvo pasakyta, kad tenkina vienintelis rezultatas – tiesioginis patekimas į Tokijo olimpines žaidynes. Žinojome, ką turime pasiekti ir įgyvendinti. Jei to nepadarėme, tai nėra ir apie ką kalbėti. Buvome išsikėlę tikslą, kurio nepasiekęs turėjau trauktis. Labai gaila, kad viskas taip susiklostė. Sakiau krepšininkams po rungtynių, kad ne taip viskas turėjo būti. Deja, taip yra. Rinktinės vyriausiojo trenerio kėdė yra neabejotinai karščiausia. Aš gyvenime neturėjau tiek negatyvo, kiek per paskutinius trejus metus rinktinėje. Todėl naujam treneriui palinkėčiau ne tik sėkmės, bet ir tvirtos "skūros", – atsisveikindamas sakė D.Adomaitis.

Olimpinis turgus

Tvirtybės reikės ir Krepšinio federacijos vadovams. Po rungtynių su Prancūzija žaibais svaidęsis federacijos prezidentas Arvydas Sabonis žadėjo paskambinti FIBA vadovams ir asmeniškai "padėkoti" už Pasaulio taurės varžybas. Vis dėlto, tikėtina, kad buvusiam legendiniam krepšininkui teks švelninti toną. A.Sabonis užsiminė, kad Lietuvos rinktinei būtų geriausia, jei europinis atrankos į olimpines žaidynes turnyras vyktų Kauno "Žalgirio" arenoje. Bet FIBA dovanų veltui nedalija, tad už teises surengti turnyrą tektų pakloti bent 2,3 mln. eurų. Ir tai tik pradinė suma, nes bet kuri kita šalis turi teisę siūlyti daugiau.

Pasaulio taurės varžybose FIBA išdalijo 7 olimpinius kelialapius: po du atiteko geriausiai pasirodžiusioms Europos (Ispanija ir Prancūzija) ir Amerikos (JAV ir Argentina) rinktinėms, po vieną – Afrikos (Nigerija), Azijos (Iranas) ir Okeanijos (Australija) komandoms. Aštuntoji olimpinių žaidynių dalyvė – šeimininkė Japonija. Pagal FIBA reglamentą dėl keturių likusių vietų Tokijo olimpinėse žaidynėse kitais metais varžysis pasaulio taurėje geriausiai pasirodžiusių, bet be kelialapių likusių komandų šešioliktukas: į čempionato pusfinalį nepatekusios Serbija, Lenkija ir Čekija, taip pat Lietuva, Rusija, Italija, Turkija, Vokietija, Venesuela, Puerto Rikas, Dominikos Respublika, Kanada, Tunisas, Iranas, Kinija ir Naujoji Zelandija. Kitais metais FIBA savo nuožiūra atrinks dar 8 rinktines (po dvi iš Afrikos, Azijos, Amerikos ir Europos), tad kvietimų sulaukti gali ir pasaulio pirmenybėse nežaidusios komandos.

Jau per artimiausią mėnesį Lietuva turi pateikti paraišką rengti olimpinį atrankos turnyrą, o FIBA savo verdiktą paskelbs kitų metų kovą. Iki to laiko federacija privalės paskirti ir naują Lietuvos rinktinės vyriausiąjį trenerį. Beje, jis pirmą kovų krikštą gaus ne olimpiniame atrankos turnyre, o atrankos į 2021 m. Europos krepšinio čempionatą rungtynėse. C grupėje su Čekija, Belgija ir Danija žaisiantys lietuviai kovas atrankos varžybose pradės 2020 m. vasarį.

KOMENTARAS

Šarūnas Marčiulionis

Krepšinio specialistas

Prieš čempionatą sakiau, kad Lietuva yra pajėgi kautis dėl medalių, jei tik peržengs ketvirtfinalio barjerą. Deja, lietuviams tas ketvirtfinalis nutiko šiek tiek per anksti. Galutinis rezultatas nedžiugina, bet pati komanda ir jos žaidimas man paliko gerą įspūdį. Matėme, kad tai kovinga, atkakli, pajėgi rinktinė, tai byloja ne tiek tos lengvos pergalės prieš Senegalą ar Kanadą, bet būtent pralaimėtos rungtynės Australijai ir Prancūzijai, kai vyrai sugebėjo susikaupti, panaikinti nemenką atsilikimą, išlyginti ir net persverti rezultatą. Labai gaila, kad lemiamais momentais trūko tikslumo tiek gynyboje, tiek ir puolime, gal ir sėkmė tam tikrais epizodais nuo mūsų nusisuko. Buvo tikrai nemažai smulkių detalių, kurios turėjo įtakos galutinei rungtynių baigčiai.

Deja, pačios varžybos paliko prieštaringą įspūdį. Jei pasaulio taurės varžybos yra geriausias FIBA renginys, jose turi žaisti geriausi krepšininkai, komandos ir teisėjai. O dabar matome, kad dalis geriausių krepšininkų nusprendė nevykti į čempionatą, kiti nedalyvavo, nes jų rinktinės nepateko į varžybas, o apie teisėjų darbą ir taip jau visi viską pasakė. Čempionate turime rinktinių, kurių lygis akivaizdžiai per žemas tokio rango varžyboms, jos nesuteikia jokios kokybės pačiam čempionatui. Akivaizdu, kad dalyvių skaičiaus didinimas buvo sugalvotas siekiant pritraukti Afrikos ir Azijos šalis. Net ir komandų suskirstymas į krepšelius ir burtų traukimas parodė, kad FIBA labai norėjo matyti ketvirtfinalyje Kiniją. Ir tik dėl Lenkijos rinktinės "išsišokimo" šis FIBA planas pamaloninti čempionato šeimininkus neišdegė.

Kita vertus, šis čempionatas turėjo sukelti didelį galvos skausmą vaikų treneriams. Kaip reikia treniruoti vaikus, kaip su jais dirbti, kai matome, kad pasaulio čempionate vyksta ne krepšinio, o imtynių kovos? Man iki šiol neteko matyti tokio fiziško krepšinio. Manau, kad tas fiziškumas peržengė visas galimas ribas. Matome, kaip varžovai stumdo mūsų žaidėjus kaip sumo imtynininkai, darbuojasi alkūnėmis, laiko abiem rankomis. Eidamas šiuo keliu krepšinis rizikuoja prarasti savo intelektualinį potencialą, kūrybiškumą, nes visada paprasčiau nustumti varžovą, nei jį apžaisti, suklaidinti. Kai teisėjai užmerkia akis prieš brutalią jėgą, krepšinis baigiasi, prasideda imtynės.

Kai teisėjai užmerkia akis prieš brutalią jėgą, krepšinis baigiasi, prasideda imtynės.

Akivaizdu, kad krepšinyje esame priėję reikšmingą kryžkelę. FIBA organizacijoje keičiasi vadovaujantys asmenys, Europos krepšinio atstovai praranda savo įtaką, o žaidimo taisykles ima diktuoti krepšinio pasaulyje mažiau išsivysčiusios šalys. Matome, kad naujieji vadovai siekia iš krepšinio išspausti kuo daugiau finansinės naudos, jie maksimaliai komercializuoja krepšinį, bet gauta finansine nauda su krepšinio federacijomis dalintis nenori. Tie olimpiniai atrankos turnyrai yra pats iškalbingiausias FIBA vergavimo pinigams pavyzdys. Aš manau, kad Lietuva neturėtų dalyvauti šiame turguje. Šiandien mes turime tikrai kokybišką, pajėgią, aukšto lygio ir gerai subalansuotą rinktinę. Jei kitais metais susirinks tie patys krepšininkai, jie tikrai gali laimėti bet kurį atrankos turnyrą. Juo labiau kad mums savos sienos dažniausiai nesuteikia pranašumo, netgi atvirkščiai, sukelia didesnę papildomą įtampą ir atsakomybę. Mes tradiciškai geriau žaidžiame išvykose ir objektyviai esame pakankamai stiprūs, kad patys savo jėgomis pakliūtume į olimpines žaidynes. Jei krepšininkai išliks tokie pat vieningi, žais taip pat darniai kaip ir šiame pasaulio čempionate, jų niekas nesustabdys. O palaikymo Lietuvos rinktinė sulaukia bet kuriame pasaulio taške, ištikimiausi krepšinio sirgaliai nepaliks jos vienos bėdoje.

Lietuvos rinktinės statistika

Mantas Kalnietis 5 23,4 10 2 5,4

Lukas Lekavičius 5 17,7 13 1,6 1,8

Renaldas Seibutis 5 14 2,6 1 0,8

Marius Grigonis 5 19,8 10,2 1,8 1,2

Arnas Butkevičius 5 10,2 2,8 2,4 0,6

Rokas Giedraitis 3 12,8 0,7 1,3 1

Edgaras Ulanovas 5 22,1 7,2 3,6 2,2

Jonas Mačiulis 5 17,8 4,8 3,8 1,2

Mindaugas Kuzminskas 5 16,5 7 3 0,2

Paulius Jankūnas 5 9,1 4,4 1,8 0,6

Domantas Sabonis 4 23,8 10,5 6,3 3,8