Lietuvos krepšinio lyga (LKL) gavo daugiau akcijų naujojoje FIBA Čempionų lygoje, nei buvo planuota anksčiau. Taip nutiko po to, kai lygos steigimo dokumentų nepasirašė kelios didžiosios nacionalinės ir regioninės lygos.

Trečiadienį pasirašius lygos steigimo dokumentus, LKL atiteko 3,2 proc. akcijų. Tiek pat, kaip ir Belgijos, Čekijos, Izraelio bei Lenkijos lygoms. Anksčiau buvo planuota, kad šios lygos gaus po 2 proc. akcijų.

Po 6,5 proc. naujosios lygos akcijų gavo Prancūzijos, Graikijos, Vokietijos ir Turkijos krepšinio lygos. Italijos lyga gavo 4,75 proc., o Europos krepšinio lygų sąjunga (ULEB) – 3,25 proc.

Akcijos buvo perskirstytos, kai FIBA nesusitarė su keliomis stipriomis lygomis. Steigimo sutarties nepasirašė Ispanijos, Adrijos ir Vieningosios (Rusijos) lygos atstovai.

Anot LKL generalinio direktoriaus Romualdo Brazausko, pasikeitus steigėjams, keisis ir komandų santykis lygoje.

„Kaip jau buvo skelbta, LKL anksčiau buvo pažadėta viena vieta pagrindiniame turnyre ir viena – atrankos varžybose. Tačiau dabar vietų perskirstymai tikrai bus, atsižvelgiant į dalyvaujančių šalių ir komandų skaičių“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ sakė R. Brazauskas.

Vilniaus „Lietuvos ryto“ ir Klaipėdos „Neptūno“ vadovai neoficialiai jau buvo paskelbę, kad nesirinks FIBA turnyro ir liks Europos taurėje. R. Brazauskas šių kalbų ir potencialių dalyvių iš Lietuvos negalėjo komentuoti.

Panašu, kad Čempionų lygoje turnyre trūks ir daugiau pajėgių komandų.

Nors anksčiau buvo skelbta, kad šios lygos steigime dalyvaus Ispanijos ir Adrijos lygų atstovai, tačiau šie paskelbė dar turintys priimti sprendimus savo susirinkimuose ir steigėjais netapo. Tuo metu patrauklų Eurolygos pasiūlymą gavusi Vieningoji lyga apskritai pasitraukė iš FIBA projekto.

Eurolyga Vieningajai lygai pažadėjo dar vieną vietą savo turnyre (be Maskvos CSKA), o dar trys klubai gaus garantuotas vietas Europos taurėje.

Panašus pasiūlymas (1+3) pateiktas ir Adrijos lygai, tačiau ją vienija daugiau šalių, kurios turi skirtingas nuomones dėl pasirinkimo, todėl dar nepriimtas vieningas sprendimas.

Tarp Čempionų lygos steigėjų yra ULEB, bet tai nereiškia, kad santykiai tarp FIBA ir Eurolygos atšilo.

„Kai 2000 m. įsikūrė Eurolyga, ULEB buvo viena iš lygos steigėjų. Tuomet ULEB ir Eurolyga buvo kaip vienas vienetas. Bet 2009 metais šių organizacijų keliai atsiskyrė ir nuo tada jos veikia atskirai, – aiškino R. Brazauskas. – Visgi ULEB vis dar turi akcijų organizacijoje, kuri valdo Eurolygą.“

Čempionų lygoje FIBA turi 50 proc. akcijų, kitus 50 proc. – nacionalinės lygos. Kiekviena iš jų sumokėjo nuo 32 tūkst Šveicarijos frankų (LKL, Lenkija ir kt.) iki 65 tūkst. Šveicarijos frankų (Prancūzija, Graikija ir kt.). 

Kovo 21 d. Paryžiuje numatomas oficialus lygos pristatymas.