Sunkieji puolėjai staiga tapo Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės Achilo kulnu. "Daug metų šiuos priekaištus girdėdavome mes, įžaidėjai, o dabar teks atkentėti jums", – išgirdęs "Kauno dienos" klausimą Pauliui Jankūnui juokais komandos draugą per dantį traukė Mantas Kalnietis.

Treniruočių stovykloje Palangoje jėgų pusiausvyra aukštaūgių nenaudai pakrypo vyriausiajam treneriui Jonui Kazlauskui pareiškus, kad jis labiausiai pasigenda tikrų sunkiųjų puolėjų.

"Neturime didelio pasirinkimo. P.Jankūnui vienam bus sunku atlaikyti krūvį. Galvosime, kaip išsisukti. Manau, kartais po krepšiu bus galima stumtelėti Mindaugą Kuzminską ar Joną Mačiulį. Tiesa, Jonas atvyko sublogęs, reikės jį gerai pavalgydinti", – juokavo J.Kazlauskas.

Vienu stipriausių rinktinės kozirių buvę vadinamosios 4-ojo numerio pozicijos žaidėjai tapo pažeidžiami dėl traumų ir kartų kaitos. Šią vasarą padėti nacionalinei komandai dėl sveikatos ar nuovargio atsisakė potencialūs P.Jankūno dubleriai – Darjušas Lavrinovičius, Linas Kleiza ir Donatas Motiejūnas. Trenerių mintyse sukasi ir vakar prie ekipos prisidėjęs debiutantas Domantas Sabonis, tačiau strategai iškart perspėjo devyniolikmečiui nekrausią per didelės atsakomybės naštos.

"Susirinkome geros nuotaikos, visi pasakoja istorijas, dalijamės įspūdžiais iš praėjusio sezono. Nesame pavargę vieni nuo kitų, kol kas viskas įdomu", – sakė P.Jankūnas.

– Pauliau, kol kas bene daugiausia atgarsių sulaukė jūsų naujasis įvaizdis. Kodėl buvote užsiauginęs ūsus?

– Tai padariau dėl lažybų. Aš nemėgstu kaitalioti įvaizdžio, bet taip jau susiklostė, kad neturėjau pasirinkimo. Man pačiam buvo įdomu pamatyti save kitokį nei įprastai. Gal reikės kada nors visa tai pakartoti. O šiaip ūsai gyvena paskutines valandas (juokiasi). Netrukus atrodysiu taip, kaip anksčiau (vakar jau grįžo prie įprastinio įvaizdžio. - aut. past.).

– Kaip vertinate nuogąstavimus dėl jūsų pozicijos žaidėjų trūkumo rinktinėje?

– Pas mus mėgstama sureikšminti problemas: esą nėra įžaidėjų, nėra puolėjų. Dešimt metų kalbėta, kad neturime įžaidėjų, tačiau visą tą laikotarpį rinktinė skynė pergales dideliuose turnyruose, grįždavo su medaliais. Tad nemanau, kad reikia išskirti kažkurią konkrečią poziciją. Lietuva – krepšinio šalis, tad atsitikus bėdai tikrai galime rasti pamainą. Arba prisitaikyti prie situacijos ir, pavyzdžiui, perkvalifikuoti J.Mačiulį ar M.Kuzminską.

– Rengtis Europos čempionatui šiemet rinktinė pradėjo net puse mėnesio vėliau nei pernai Pasaulio taurės varžyboms. Turbūt atostogų buvo į valias?

– Kiekvieno žaidėjo vasara – skirtinga. Vieni poilsiavo ilgiau, kiti – vos kelias savaites. Treneriai žino, kiek laiko reikia optimaliai pasirengti, todėl neabejoju, kad spėsime atlikti visus namų darbus.

– Į stovyklą atvykote tiesiai iš paplūdimio ar jau mėginote sportuoti?

– Atostogų užteko, tad sporto pasiilgau. Po truputį rengiausi individualiai, norėjau būti pasiruošęs rimtesniems krūviams. Tikiuosi, kad mano įdirbis padės ištverti stovyklos pradžią, kai būna sunkiausia. Žinoma, apie žaidybinę formą kol kas nėra net kalbos.

– Lietuvos rinktinei atstovaujate jau daugiau nei dešimtmetį. Ar jaučiatės veteranu?

– Keista 31-erių būti tarp vyriausių žaidėjų. Man pačiam atrodo, kad tai nėra daug, tačiau, regis, esu antras pagal amžių (po 35-erių R.Javtoko – aut. past.). Veteranu nesijaučiu, bet kai aplink – 22–23 metų jaunuoliai, tai mano amžius atrodo labai solidus.

– Rinktinėje gausu naujų veidų. Ar jaunimas atlaikys psichologinį spaudimą?

– Nemanau, kad debiutantai jaus didelį stresą. Juk visi jie savo klubuose žaidžia daug, turi svarbių varžybų patirties. Žinoma, rinktinė – šiek tiek kitoks reikalas, bet po kelių treniruočių vaikinai turėtų atsikratyti bet kokio jaudulio.

– Viena naujųjų rinktinės vilčių – D.Sabonis. Ar jums auga gera pamaina?

– Be abejo. Mačiau jo rungtynes. Domas yra agresyvus, kupinas energijos žaidėjas. Jis jaunas, karšto būdo, nori daug ką įrodyti. Rinktinėje jis įneš naujų vėjų.

– Į treniruočių stovyklą atvykote su žmona Ieva ir sūnumis Adomu bei Matu. Ar artimųjų buvimas neblaškys jūsų dėmesio darbui?

– Šeima kartu gyvens tik Palangoje, o savaitgalį išvažiuos namo. Aš visada esu už artimųjų palaikymą, nes taip jaučiuosi patogiau. Kai žaidėjas gerai jaučiasi laisvalaikiu, ir darbui atsiduoda labiau.

– Kitos savaitės pradžioje persikelsite į Klaipėdą ir iškart sužaisite pirmąsias kontrolines rungtynes. Ar spėsite taip greitai pasiekti reikiamą kondiciją?

– Laiko gal ir mažoka. Manau, kad pirma dvikova su australais nebus graži akiai, tiesiog pasitikrinsime jėgas, taktinius dalykus.

– Kauno "Žalgiris" buria komandą naujam sezonui. Jūs, kaip ekipos kapitonas, išgirstate daugiau džiugių ar liūdnų naujienų?

– Labai smagu, kad sugrįžo Mantas. Jis gal jau pusmetį su mumis sportavo. Tad dažnai juokaudavome kviesdami į komandos rūbinę ir siūlydami apsivilkti "Žalgirio" marškinėlius. Jis vis atsisakinėdavo, teisindavosi, kad dar nėra tikras žalgirietis. Gaila, kad išsiskyrėme su Artūrais (Milakniu ir Gudaičiu – aut. past.). Manau, kad šiųmetis komandos komplektavimas – įprastas procesas kaip ir kiekvieną vasarą. "Žalgirio" rezultatas dažniausiai būna geras.