Būtent šių dviejų priekinės linijos žaidėjų atvykimai rodo pasikeitusią „Žalgirio“ kryptį, formuojant sudėtį. Jei Šarūno Jasikevičiaus eros laikotarpiu Kaune buvo ieškoma žaidėjų FIBA Čempionų lygoje ar Europos taurėje, tai dabar atvykstantys krepšininkai jau yra užsirekomendavę Eurolygoje.

Pasikeitusi sudėties dėlionė atrodo logiškai – Jasikevičius rinkdavosi jaunus žaidėjus, kurių galimybių lubas būdavo sunku prognozuoti, ir rizikuodavo, bandydamas pasiekti maksimumą, nepaisant to, jog pirmąją sezono dalį dažnai tekdavo aukoti vardan solidžių rezultatų finišo tiesiojoje.

Tuo metu iš NBA G lygos atvykstantis ir niekada Europoje aukšto lygio klube vyriausiuoju treneriu nedirbęs Schilleris ne tik turės naujiems auklėtiniams įdiegti savo idėjas, bet ir pats persiorientuoti prie Eurolygos intensyvumo. Šiuo atveju dirbti ir perteikti savo sistemą galimybių ribas pasiekusiems krepšininkams, o ne taip pat Eurolygoje debiutuojantiems atletams, bus žymiai paprasčiau.

Tinklalapis „BasketNews.lt“ apžvelgia naujųjų „Žalgirio“ pirkinių – Joffrey Lauvergne ir Augustine‘o Rubito – stipriąsias bei silpnąsias vietas.

Joffrey Lauvergne

Vis dėlto pastaruosius du sezonus prancūzą Turkijos klube lydėjo traumos, dėl kurių Lauvergne iš 64 Eurolygos mačų praleido 23.

Debiutiniame sezone „Fenerbahče“ 8,5 taško ir 3,6 atkovoto kamuolio vidurkį per 17 minučių fiksavęs vidurio puolėjas pernai sulaukė mažesnio Željko Obradovičiaus pasitikėjimo, kas lėmė ir kuklesnę statistiką – 6,3 taško ir 2,7 atkovoto kamuolio per 13 minučių.

211 cm ūgio galingo kūno sudėjimo Lauvergne, grįžęs į Europą, kardinaliai pakeitė savo žaidimo stilių ir tapo tradiciniu vidurio puolėju, nors dar rungtyniaudamas NBA buvo labiau išnaudojamas kaip sunkusis krašto puolėjas.

Prancūzas 2015-2017 metų laikotarpiu NBA sužaidė 123 rungtynes, per kurias išmetė 153 tritaškius (pataikė 46, 30 proc.). Palyginimui, „Fenerbahče“ gretose per du sezonus aukštaūgis metė vos 27 tritaškius per 41-erias Eurolygos rungtynes (pataikė 8, 29,6 proc.).

„Žalgirio“ naujokas turi aiškius privalumus puolime – elitinis žaidimas nugara į krepšį, puikus pikenrolo situacijų išpildymas bei solidus žaidimas be kamuolio, apimantis galingas užtvaras bei patikimą kovą dėl kamuolių.

Lauvergne per pastaruosius du sezonus Eurolygoje išmetė 212 dvitaškių, juos užbaigdamas 58,4 proc. tikslumu. Solidų prancūzo atakų užbaigimą lemia noras, pasitaikius vos menkiausiai progai, krauti kamuolį iš viršaus.

Taip pat negalime sakyti, jog Lauvergne yra reikalingas aukšto lygio atakų organizatorius – aukštaūgis praėjusį sezoną „Fenerbahče“ pelnė 47,9 proc. taškų po rezultatyvių perdavimų, kas taip dažnai pikenrolus žaidžiančiam vidurio puolėjui nėra daug.

Prancūzas geba pats sau susikurti progas net ir gavęs kamuolį prie tritaškio linijos, kuomet pergudrauja oponentą žaisdamas veidu į krepšį.

Tiesa, kaip yra matomi aiškūs privalumai prancūzo žaidime, taip ir trūkumai yra sunkiai paslepiami.

Pirmiausia, Lauvergne nebėra tas mobilus aukštaūgis, kuris žaidė Belgrado „Partizan“ bei pirmaisiais metais NBA klubuose, todėl pikenrolo gynyboje yra nuolat atakuojamas.

INSEP talentų kalvėje augęs prancūzas nėra patikimas savojo krepšio saugotojas, o tai parodo ir gynybos reitingas – Lauvergne per 100 atakų praėjusį sezoną praleisdavo po 123,1 taško, kas buvo blogiausias rezultatas „Fenerbahče“.

Nerimą kelti turėtų ne tik prancūzo žaidimas gynyboje, bet ir pataikymo procentas nuo baudų metimo linijos, nepaisant to, jog pasižymi minkštu metimu iš vidutinio nuotolio.

Centras, nors ir nestokoja agresyvumo, sustabdytas pražanga nesugeba to efektyviai išnaudoti – 47,8 proc. pataikymas nuo baudų metimo linijos per karjerą „Fenerbahče“ (34 iš 71). Įdomu, jog karjeros NBA metu Lauvergne nuo baudų metimo linijos atakavo solidžiu 71,9 proc. (156 iš 217) taiklumu.

Augustine’as Rubitas

Lietuvos čempionai dar praėjusią vasarą siekė 30-mečio aukštaūgio parašo, kuris tuomet Pirėjo „Olympiakos“ klube pakeitė į Kauną išvykusį Zachą LeDay.

Tokia pati rokiruotė Eurolygos klubo priekinėje linijoje antrą vasarą paeiliui įvyksta ne be pagrindo – Rubitas savo žaidimo stiliumi gali priminti į Milano „AX Armani Exchange“ sparnus pakėlusį LeDay.

„Oly“ klube nelikęs 203 cm ūgio puolėjas praėjusį sezoną Eurolygoje vidutiniškai rinko po 6 taškus, atkovojo po 3 kamuolius ir įsirašė po 7,3 naudingumo balo, o dabar Kaune sieks reabilituotis po nesėkmingų metų.

Pietų Alabamos universitetą baigusio Rubito pasirodymui praėjusiame sezone didelę įtaką padarė trenerių bei žaidėjų kaita „Olympiakos“, kurioje krepšininkas taip ir neturėjo aiškaus vaidmens.

Pirėjuje krepšininkas prie trenerio Kęstučio Kemzūros dažniau buvo naudojamas kaip vidurio puolėjas ir žaisdavo kartu su Georgu Printeziu. Sausį prie klubo vairo stojus Georgui Bartzokui, Rubitas pasislinko į sunkiojo krašto vietą ir dažniau stovėdavo bei laukdavo kamuolio kampe, nei pats žaisdavo ant ūselio.

2014-2019 metų laikotarpiu Vokietijoje žaidęs atletas skautų dėmesį Europoje atkreipė atstovaudamas Bambergo „Brose“, kur buvo vienas iš komandos lyderių.

104 kg sveriantis atletas Eurolygoje debiutavo 2017-2018 metų sezone ir iškart tapo sunkiai įmenama mįsle baudos aikštelėje – 10,1 taško, 4,7 atkovoto kamuolio, 12,1 naudingumo balo per 21 praleistą minutę aikštėje.

Rubitas, kaip ir Lauvergne, turi galingą kūną, kuriuo naudojasi žaisdamas po krepšiu, o jo žaidimą paįvairina minkštas metimas iš vidutinio nuotolio.

Ilgą laiką Europoje žaidžiantis amerikietis pasižymi aukšta metimo trajektorija, o praėjusį sezoną žaisdamas vidurio puolėjo pozicijoje Rubitas dažnai buvo išnaudojamas pikenpopo situacijose. 

Amerikietis gali pataikyti ir iš toli, tačiau šį žaidimo komponentą renkasi retai – 35 išmesti tritaškiai (pataikė 15, 42,8 proc.) per 56-erių Eurolygos rungtynių patirtį.

Solidų atletiško aukštaūgio žaidimą puolime įrodo ir skaičiai „Oly“ gretose – 122 vidutiniškai pelnomo taško per 100 atakų, komandoje nusileidžiant tik Nikola Milutinovui (vid. 135,7 tšk.) ir Aleksandrui Vezenkovui (vid. 130,7).

Į LeDay vietą atvykstantis Rubitas puolime pasižymi racionalesniais sprendimais nei buvęs „Žalgirio“ lyderis, tačiau nusileidžia energija, kurią Kauną palikęs amerikietis spinduliuodavo.

Komandinėje gynyboje patikimai besitvarkantis Rubitas daugiausiai problemų turi prižiūrėdamas oponentą individualiai, ką patvirtina ir 114,2 per 100 atakų praleisto taško praėjusiame sezone.

Žaisdamas vidurio puolėjo pozicijoje Rubitas tiesiog stokoja fizinių savybių, todėl galva už jį aukštesniems oponentams yra nesunku puskabliu užbaigti ataką. Taip pat „Žalgirio“ naujokas kartais pameta koncentraciją atsitverdamas varžovą kovoje dėl kamuolių, kas žaidžiant prieš aukštesnius oponentus yra nedovanotina.

203 cm ūgio Rubitas galėtų būti šiuolaikinis vidurio puolėjas, kuomet pikenrole būtų keičiamasi ginamaisiais, tačiau atletas nepasižymi greitomis kojomis, todėl „Olympiakos“ dėl šios priežasties tokią gynybą taikė itin retai.

Rungtyniaudamas sunkiojo krašto pozicijoje, Rubitas nesusiduria su tokiomis problemomis, tačiau tuomet jam būna sunkiau apsiginti, kuomet varžovas žaidžia veidu į krepšį.

Praėjusį sezoną buvo ne vienerios rungtynės, kuomet 30-metis tiesiog nespėdavo prieš mobilesnį oponentą, kaip pavyzdys – dvikovos su Vitorijos „Baskonia“, per kurias Tornikė Šengelija fiksavo 19,5 taško ir 21 naudingumo balo vidurkius, didžiąją dalį taškų suversdamas prasiveržimais.

Apibendrinant, „Žalgirio“ strategija pasikviesti Europoje jau užsirekomendavusius ir vertę turinčius aukštaūgius yra aiški, siekiant sutaupyti laiko, palengvinant naujojo trenerio adaptaciją ir pernelyg daug neprarandant sezono pradžioje.

Iš kitos pusės, kauniečiai šalia Lauvergne ir Rubito dabar turės dar kelis panašaus tipo aukštaūgius – Martiną Gebeną, Mareką Blaževičių bei Paulių Jankūną, todėl bus labai įdomu pamatyti, kaip pasikeis Lietuvos čempionų žaidimas, komandoje nebeturint tokių mobilių krepšininkų kaip LeDay ar Brandonas Daviesas.