Ilgalaikė strategija

„Neptūno“ komandą „Tete-a-Tete Casino LKL“ reguliariajame sezone lydėjo netikėti pralaimėjimai ir patys nekantriausi sirgaliai nevengdavo badyti pirštu į trenerį. Vis tik žmonės, kurie supranta krepšinį, puikiai suprato ir tai, kad tikrasis uostamiesčio komandos veidas buvo matomas Europos taurės varžybose. Tai nėra klubas su begaliniais resursais, kuris turi 14 panašaus lygio žaidėjų ir gali sužaisti vienodai gerai 2-3 rungtynes per savaitę. Akivaizdu, kad D. Adomaitis dėliojo prioritetus ir nieko negalima prikišti „Neptūnui“ dėl pasirengimo Europos taurės mačams.

Iki tol Europoje tik namuose „Švyturio“ arenoje grėsmę varžovams keldavęs Klaipėdos klubas reguliariajame sezone triskart laimėjo išvykose, o skambiausia pergale neabejotinai tapo laimėjimas Stambule prieš vėliau čempione tapusia „Galatasaray“. Antrajame etape pritrūko tik vienos pergalės iki atkrintamųjų varžybų.

D. Adomaitis priėmė rizikingų sprendimų. Lietuvos krepšinio lygos reguliariajam sezonui artėjant prie pabaigos strategas, siekdamas išgauti optimalią žaidėjų sportinę formą atkrintamosioms varžyboms, nusprendė imtis fizinės kondicijos treniruočių manieže. Nuo kovo vidurio iki balandžio vidurio „Neptūnas“ pralaimėjo penkiskart paeiliui, aikštelėje žaidėjai atrodė pridusę, fanai toliau piktinosi, o D. Adomaitis nuolat kartojo, kad tiki šia komanda. Kokią formą „Neptūnas“ pasiekė atkrintamosiose varžybose, patys kuo puikiausiai matėte.

Įžaidėjo svarba

Geram, protingam įžaidėjui žaisti D. Adomaičio treniruojamoje komandoje turėtų būti vienas malonumas. Praėjusiais metais Vilniuje teko susidurti su Rashaunu Broaudusu ir ilgo pokalbio metu tuometinis „Juventus“ atakų organizatorius be perstojo gyrė 42-ejų šakiškį trenerį. Neabejoju, kad tą patį galėtų pasakyti ir Danielis Ewingas bei Mindaugas Girdžiūnas. 

Adomaičio filosofijoje įžaidėjas yra komandos lyderis, žmogus, kuris pats priima sprendimus ir prisiima atsakomybę. Šiai filosofijai D. Ewingas yra idealiai tinkantis kandidatas. Amerikietis į savo rankas perimdavo visas atkaklias rungtynes ketvirtajame kėlinyje. Tai ne visada baigdavosi pergalėmis, bet pasitikėjimas D. Ewingu niekur nedingo ir neatsitiktinai šis įžaidėjas sudalyvavo visuose svarbiausiuose paskutinės minutės epizoduose penktosiose pusfinalio serijos rungtynėse.

Aukšto lygio, patyręs amerikietis nesupančiotas sudėtingų taktinių schemų mėgaujasi laisve aikštelėje ir nuo to laimi visa komanda. Viso sezono metu jis daug žaidžia vienas prieš vieną, nebijoma pasinaudoti ir jo fiziniais pranašumais prieš varžovą. Jis neretai „centruoja“ nugara į krepšį.

Skųstis negali ir M. Girdžiūnas. Klaipėdietis, pasveikęs po traumos, antroje sezono pusėje ėmė siautėti ir visi krepšinio pasaulio atstovai pradėjo diskutuoti, kaip M. Girdžiūnas atrodytų su Lietuvos rinktinės marškinėliais.

D. Adomaitis priėmė modernioms krepšinio tendencijoms puikiai tinkantį sprendimą – padaryti D. Ewingą šeštuoju žaidėju. Sezonui perėjus į antrą pusę, rungtynes visad pradeda M. Girdžiūnas, o nuo suolo kyla amerikietis. Tiek NBA lygoje, tiek Eurolygoje dauguma pripažintų strategų naudoja tokią taktiką, kad vienas iš smogiamųjų žaidėjų rungtynes pradeda ant suolo. Taip neprarandamas ritmas, kai nuo suolo tenka kelti daugiau pagalbinių žaidėjų. Juolab, kad „Neptūnas“ turi ribotą rotaciją.

Pasitikėjimas

Kai treneris tiki žaidėjais, o žaidėjai tiki juo, visada galima laukti gerų dalykų. Geriausiai D. Adomaičio pasitikėjimą savo auklėtiniais atspindėjo ketvirtosios serijos su „Lietuvos rytu“ rungtynės. Trejas rungtynes paeiliui taškų nepelnęs Travisas Baderis per du kėlinius buvo prametęs 3 metimus. Atrodytų logiška, kad atšalęs snaiperis turi likti ant suolo, bet treneris jį įleido į starto penketą trečiajam kėliniui. Ne tik įleido į starto penketą, bet nuo pirmųjų minučių „Neptūnas“ ėmė žaisti vien deriniais šiam amerikiečiui, visi komandos draugai jo ieškojo ir galiausiai T. Baderis per antrąją rungtynių pusę pataikė 7 tritaškius iš 9.

Sezono metu treneriui teko priimti ir sunkių sprendimų. Klubas turėjo atsisveikinti su klaipėdiečiu ir vienu iš klubo simbolių Simu Galdiku. Taip buvo parodyta, kad darni komandinė dvasia yra svarbiau už vieno žaidėjo ambicijas, kad ir kokį statusą jis turėtų.

Filosofija

Savo filosofiją sėkmingai įdiegęs Utenoje, D. Adomaitis tą patį laikui bėgant padarė ir Klaipėdoje. Tai yra griežtos taisyklės gynyboje ir pasitikėjimas savo auklėtinių meistriškumu puolime bei gebėjimas išnaudoti jų stipriąsias vietas. Komanda yra darni, kai žaidėjai turi aiškias roles. „Juventus“ komandoje buvęs vienu lyderių, Klaipėdoje Arvydas Šikšnius gavo užduotis stabdyti varžovų 3-4 numerių pozicijos žaidėjus. Maksimaliai išnaudojamos fiziškai galingo centro Jerai Granto galimybės, jis įtraukiamas į žaidimą „du prieš du“, gynyboje baudos aikštelėje saugo lanką ir renkasi atšokusius kamuolius.

Į aikštę leidžiamas T. Baderis puolime turi atsidengti ir mesti. Dvi užtvaros jam, derinys ir absoliutus pasitikėjimas snaiperio sugebėjimas. Kartais jo metimai atrodydavo nelogiški, bet jo išvedimas prie tritaškio linijos yra treniruotėse sėkmingai atidirbtas dalykas. Improvizuojančiam įžaidėjui aikštelėje pagalbą suteikia Martynas Mažeika, irgi neretai atakos baigčiai pasirenkantis nestandartinius sprendimus. Puolime treneris yra šiuolaikiškas. Nebando komplikuoti žaidimo gausybe sudėtingų derinių ir tiesiog leidžia komandai žaisti. 

Neblogai sukomplektuotas praėjusio sezono „Neptūnas“ su panašaus pajėgumo kaip šiemet „Lietuvos rytu“ kovėsi pusfinalyje. Tada vyko taškų lenktynės ir vilniečiai laimėjo 3-1. O mažajame finale D. Adomaitis įrodė, kad meistriškumu ir rotacija tave pranokstantį varžovą gali nugalėti tik primetęs jam neparankų krepšinį. Taip atsitiko ir šiemet. „Neptūnas“ iš komandos, kuri ilgus metus garsėjo kaip greitai bėganti ir daug metanti, transformavosi į gynybinę komandą. Klaipėdiečiai įklampino „Lietuvos rytą“ į lėtą, kieta kova grįstą krepšinį ir serijoje nukovė favoritą. Neabejoju, kad taškų lenktynėse „Lietuvos rytas“ būtų triumfavęs ir šiemet. Aš visiškai neatsitiktinai dar pernai D. Adomaičio „Juventus“ lyginau su Pirėjo „Olympiakos“ klubu, kuris būtent taip nugali talentingesnes komandas Eurolygos mūšiuose. Šis palyginimas tinka ir pusfinalį prieš „Lietuvos rytą“ laimėjusiam „Neptūnui“.

Kalbėdami apie perspektyviausius Lietuvos trenerius mes nuolat diskutuojame apie Šarūną Jasikevičių ir Tomą Pačėsą, bet užmiršti D. Adomaitį yra neteisinga.