Kauno „Žalgirio“ krepšininkai sekmadienį sužais pirmąsias 2015-ųjų metų rungtynes. Panevėžyje LKL čempionų laukia kovingas „Lietkabelio“ kolektyvas.

Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionatą šį sezoną papuošė ne vienos įspūdingos rungtynės. Tačiau dvikova, įvykusi lapkričio 10-ąją „Žalgirio“ arenoje gali pretenduoti į vieno emocingiausių mūšių per kelerius metus titulą.

Nors galutinis rezultatas - 91:83 „Žalgirio“ naudai nieko nenustebino, jų atomazga iki šiol kaitina Panevėžio krepšininkų ir trenerių kraują.

„Tos rungtynės man įsiminė visam gyvenimui“, - liūdnai šyptelėjo Gintaras Kadžiulis. Buvęs žinomas krepšininkas būtent tomis dienomis debiutavo prie „Lietkabelio“ vairo. 34 metų vairininkas iki šiol nepamiršta paskutinių 4-ojo kėlinio akimirkų. Prieš nuaidint sirenai jo auklėtiniai dar buvo arčiau pergalės nei žalgiriečiai, tačiau prarastas žioplai prarasta kamuolys bei abejotinas teisėjų sprendimas pasiuntė prie baudos metimų linijos šeimininkų lyderį Jamesą Andersoną. Amerikietis pataikė abukart ir išplėšė pratęsimą, o vėliau ir pergalę.

Kai po skaudaus smūgio panevėžiečiai pareikalavo įvertinti arbitrų veiksmus, pastarieji sulaukė LKL nuobaudų.

Ateinantį sekmadienį „Žalgiris“ ir „Lietkabelis“ susidurs dar sykį. Kokio scenarijaus gali tikėtis krepšinio aistruoliai – dramatiško kaip per akistatą Kauną ar blankaus, kaip per pirmąjį ekipų susitikimą spalio pradžioje Panevėžyje, kurį kauniečiai laimėjo be vargo 88:70.

-Ar rungtynės su „Žalgiriu“ jūsų komandai bus išskirtinės? - portalas kaunodiena.lt pasiteiravo G.Kadžiulio.

- Vertinant bendrą komandų lygį, tiksliau jų skirtumą, neverta šnekėti apie rungtynių principinę reikšmę. Akivaizdu, kad „Žalgiriui“ meistriškumu neprilygstame. Bet aišku pasiduoti, ypač žaisdami namuose, neketiname. Kovosime.

- Nepaisant meistriškumo ir biudžetų skirtumo, per antrojo rato dvikovą kauniečiams užkūrėte tikrą pirtį. Kuo tai paaiškintumėte?

- Mums šiek tiek pasisekė, nes tada „Žalgiris“ mums pateikė savotišką dovanėlę. Buvo matyti jų atsipalaidavimas. Gaila, kad tuo nepasinaudojome. Nežinia kaip bus dabar. Manau, kad kur kas sunkiau nei buvo Kaune. Juk ir žalgiriečių nusiteikimas bus rimtesnis. Suerzintas žvėris visada yra pavojingesnis (šypsosi. – aut. past.).

- Po pirmojo mačo LKL nuvilnijo skandalas dėl teisėjų priimtų sprendimų, ypač dėl palankaus „Žalgiriui“ ir lėmusio pratęsimą. Ar nuoskauda liko?

- Žinoma, pirmiausia man kaip treneriui. Buvo labai skausminga. Tos rungtynės man įsiminė visam gyvenimui. Jei būtume laimėję, asociacijos būtų likę visai kitokios. Gal ir būčiau galėjęs vadinti svajonių debiutu. Bet iš kitos pusės, tai buvo nors ir skaudi, bet vertinga pamoka.

- Per tą laiką ir Kauno komandoje, ir ypač jūsų klube įvyko nemažai pasikeitimų. Ar tapote stipresni?

- Mūsų permainos buvo iš dalies priverstinės. Labai skausminga buvo situacija, kai mus per vieną dieną paliko abu įžaidėjai (buvę žalgiriečiai Vytenis Čižauskas ir Žygimantas Janavičius). Staiga mūsų puolimas tapo bedantis. Kažkaip bandėme išgyventi, atsivežėme du įžaidėjus. Bet vienas jų Jakovas Vladovičius, kuriam ketiname skirti pagrindinę rolę, vos atvykęs susižeidė ir negalėjo padėti. Tad iki šiol labai jaučiame krepšininko, galinčio skirstyti kamuolius ir ypač sužaisti „du prieš du“, trūkumą. Tikimės, kad po traumos grįžus minėtam kroatui spragą užkišime.

- Lyg tyčia prieš pat mačą su „Žalgiriu“ pasirašėte sutartį su patyrusiu aukštaūgiu Egidijumi Dimša. Ar šis pirkinys ir planuotas, kad sustiprintų prieš dvikovą su LKL čempionais?

- Anaiptol. Su Egidijumi buvo kalbėta dar prieš sezoną. Tuomet jis pasirinko Klaipėdos „Neptūną“. Bet visą laiką turėjome mintyje, kad iškilus poreikiui mėginsime jį pakalbinti dar kartą. Taip ir nutiko. Šios pozicijos pastiprinimo mums reikėjo. Aš esu labai patenkintas, kad mūsų klubo šeimininkai suteikė galimybę pasipildyti šiuo pajėgiu žaidėju.

- Ar švenčių metu komanda neišsimušė iš treniruočių ritmo?

- Paskutines metų rungtynes sužaidėme gruodžio 30 d. Mažeikiuose (LKL autsaideriai įveikti 71:66 - aut.past. ). Po to vaikinai gavo porą laisvų dienų. Šiandien jau sportuojame.

- Jūsų trenerio karjera trunka vos kelis mėnesius. Regis dar neseniai bombardavote varžovų krepšius tritaškiais, o dabar turite diriguoti LKL komandai. Ar jaučiate, kad per tą laiką jau spėjote pakeisti mąstymą – nuo žaidėjo į trenerio?

- Tas procesas – natūralus. Klubui esu įsipareigojęs mąstyti kaip treneris, ir nebegaliu galvoti ir elgtis kaip žaidėjas. Žinoma, praktikos dar trūksta, bet jaučiu, kad jos daugėja. Su kiekvienomis rungtynėmis einu į priekį, mąstymas keičiasi. Įsivaizduokite, kas bus kai to paties manęs paklausite už dvidešimt metų (juokiasi. – aut. past.).