Peties traumą besigydantis Kauno „Žalgirio“ ekipos puolėjas Paulius Jankūnas netrukus pradės paskutinį reabilitacijos etapą.

Neseniai krepšinio bei treniruoklių salėse pradėjęs sportuoti 29 metų 203 cm ūgio puolėjas, kalbėdamas su tinklalapiu „BasketNews.lt“, vylėsi spėti visiškai pasveikti iki pirmųjų Lietuvos rinktinės stovyklų ir prisidėti prie komandos draugų.

„Žaisti kontaktinio krepšinio dar negaliu, tačiau operuota ranka stiprėja kiekvieną dieną ir jaučiuosi vis geriau. Per likusį mėnesį mano tikslas didinti krūvius ir parengti ranką kontaktiniam krepšiniui“, – pasakojo P. Jankūnas.

Jo kontraktas su Kauno „Žalgirio“ klubu baigiasi šią vasarą, o puolėjas prasitarė vis dažniau pagalvojantis apie tai, jog rudenį po trejų metų pertraukos vėl gali tekti susikrauti lagaminus ir ragauti legionieriaus duoną.

Viešojoje erdvėje susidomėjimą Jankūnu yra išreiškęs Maskvos srities „Chimki“ komandos strategas Rimas Kurtinaitis, tačiau puolėjas tvirtino su juo nekalbėjęs.

„Be abejo, prioritetą teiksiu Eurolygos komandai. Visą savo karjerą žaidžiau Eurolygoje, todėl norėčiau šią tradiciją tęsti ir toliau“, – pažymėjo P. Jankūnas.

Praėjusį sezoną Eurolygos varžybose lietuvis vidutiniškai rinkdavo po 8,2 taško, atkovodavo po 4,8 kamuolio, atlikdavo po 1,2 rezultatyvaus perdavimo, o dvitaškius medavo 51,9 proc. taiklumu.

Vasario viduryje P. Jankūną sustabdė dešiniojo peties trauma, o tyrimus atlikę medikai diagnozavo, kad krepšininkui trūko peties sąnario kapsulė ir operacija neišvengiama.

– Pauliau, kaip sekasi gydytis traumą? – tinklalapis „BasketNews.lt“ paklausė Jankūno.
– Neblogai, reabilitacija juda į priekį. Dešine ranka jau mėtau į krepšį, keliu svorius, vaikštau pas kineziterapeutą. Kiekvieną dieną einu į treniruotes ir aktyviai atlieku reabilitaciją.

– Visu svoriu turbūt dar nedirbate?
– Taip, žaisti kontaktinio krepšinio kol kas negaliu, tačiau operuota ranka kiekvieną dieną stiprėja ir jaučiuosi vis geriau. Tokių svorių kaip anksčiau stumti dar negaliu, tačiau jau esu netoli savo galimybių ribos.

– Vadinasi, iki pirmosios Lietuvos rinktinės stovyklos turėtumėte būti visiškai sveikas.
– Sunku pasakyti. Tikiuosi, kad pasveiksiu ir galėsiu nuo pirmos treniruočių stovyklos prisidėti prie rinktinės. O kaip bus iš tiesų – sunku pasakyti. Iki stovyklų liko dar mėnuo. Atrodo daug, bet jis prabėgs tikrai greitai.

– Jonas Kazlauskas pristatydamas rinktinės kandidatų sąrašą buvo užsiminęs, kad jūsų situacija sudėtingesnė nei Martyno Pociaus, tačiau iš to, ką pasakojate, taip neatrodo.
– Sudėtingesnė, nes nebuvo aišku, ar suspėsiu visiškai pasveikti. Aš ir dabar negaliu pasakyti, ar iki rinktinės treniruočių stovyklų pradžios būsiu 100 proc. sveikas. Medikai atliko operaciją, aš vis dar tęsiu reabilitaciją ir nesu garantuotas, kad spėsiu atsigauti. Dabar sportuoju vieną arba du kartus per dieną pagal „Žalgirio“ fizinio parengimo trenerio Justino Grainio sudarytą programą.

– Per traumą jums nuplaukė ir atostogos. Kiti žalgiriečiai jau pradėjo atostogas.
– Nuplaukė, tai nuplaukė. Nieko nepadarysi. Dabar svarbiausia pasveikti, o atostogos palauks kitų metų.

– Ar galvodamas apie šių metų Lietuvos rinktinę prisimenate 2010 metų vasarą? Ar galima šias komandas pavadinti panašiomis?
– Sunku prognozuoti, nes dar yra daug neaiškumų. Nežinome, kurie žaidėjai ir kada atvyks į rinktinę. Vienintelis panašumas tas, kad ir šiemet, ir 2010-aisiais buvo jaunos iš naujo suburtos komandos. Tada viskas susiklostė labai puikiai, o kaip bus šiais metais – sunku pasakyti.

– Ar žinote, kad beveik visos Europos rinktinės į Slovėniją atvyks gerokai nukraujavusios?
– Kiek internete rašo, tiek paskaitau. Tai natūralu – sezonai ilgi, rungtynių krūvis – didelis. Visi krepšininkai sensta, todėl nori geriau pasirengti kitam sezonui arba pailsėti.

– Mums dėl to bus lengviau ar ne?
– Matote, mūsų komanda – nauja, todėl bus labai sunku. Apie lengvumą nėra ką ir kalbėti. Užtruks laiko, kol visi susižaisime ir priprasime prie trenerio. Taigi šią vasarą rinktinei nebus nieko lengvo.

– Tačiau žiūrint iš sportinės pusės, šis Europos čempionatas turėtų būti silpnesnis, nei 2011 metų?
– Galime prisiminti mūsų rinktinę 2010 metais, kai visi žiūrėjo į pavardes, nematė garsių žaidėjų ir manė, kad būsime lengvai nugalima komanda. Tačiau mes laimėjome trečiąją vietą pasaulio čempionate. Žiūrėti vien į pavardes negalima.

– Jūsų sutartis su „Žalgirio“ klubu šią vasarą baigiasi. Ar yra daug vilties, kad kitą sezoną liksite Kaune?
– Nežinau. Klubo direktorius Paulius Motiejūnas sakė, kad pradėsime kalbėti praėjus kelioms savaitėms nuo sezono pabaigos. Tad su „Žalgiriu“ jokių kalbų nevyksta.

– O ar kalbatės su Maskvos srities „Chimki“ klubu? Rimas Kurtinaitis užsiminė, kad norėtų jus matyti savo komandoje.
– Asmeniškai su juo nesikalbėjau, tačiau žaidėjai su klubais ir nekalba. Tam yra skirti agentai, jie atlieka savo darbą ir bendrauja su komandomis.

– „Chimki“ klubas jums nebūtų nauja patirtis. Esate vilkėjęs jo marškinėlius prieš trejetą metų. Ar pagalvojate, kad rudenį gali vėl tekti paragauti legionieriaus duonos?
– Be abejo pagalvoju. Žinant, kiek problemų buvo šį sezoną, tenka pagalvoti ir apie išvažiavimo galimybę. Tai man nebūtų nieko naujo ar sunkaus. Žinau, kokia yra legionieriaus duona. Susikraučiau daiktus ir važiuočiau.

– Teiktumėte prioritetą Eurolygos komandai? Kalbant apie „Chimki“, jų galimybės žaisti Eurolygoje nėra didelės.
– Be abejo, prioritetą teiksiu Eurolygos komandai. Visą savo karjerą žaidžiau Eurolygos klubuose, norėčiau šią tradiciją tęsti ir toliau.