Žaibiškai plintant koronaviruso atvejams Lietuvoje, Vyriausybė lapkričio 4 dieną nusprendė antrą kartą įvesti šalyje karantiną ir uždrausti bet kokį žiūrovų dalyvavimą sporto renginiuose.
Iš pradžių rungtynės be žiūrovų atrodė keistai. Per televizorių girdėti trenerių pašnekesius, kamuolio dunksėjimą ar žaidėjų ginčus su rungtynių arbitrais nebuvo įprasta.
Su laiku ta spengianti arenų tyla pasidarė įprasta ir žmonės tiesiog džiaugėsi, jog krepšinio sezonas apskritai vyksta bei jį galima stebėti nuotoliniu būdu.
Panašu, jog pilnų arenų artimiausiu metu dar nepamatysime, bet balandžio 15-ąją, praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo to laiko, kuomet arenas paliko sirgaliai, pasirodė blyksnis tunelio gale.
Laisvindama karantiną, Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė sprendimą nuo balandžio 19 dienos leisti renginius atvirose ir uždarose erdvėse, kuriose lankytųsi ne daugiau kaip 150 žmonių, kas automatiškai davė žalią šviesą LKL komandoms sugrąžinti sirgalius į arenas.
Lyginant su bet kokios LKL arenos dydžiu, 150 – simbolinis skaičius. Pavyzdžiui, didžiausia Lietuvoje Kauno „Žalgirio“ arena talpina 15 tūkstančių žmonių, taigi su su dabartiniais ribojimais ji užsipildys vienu procentu.
Tinklalapis „BasketNews.lt“, likus aštuoniems LKL reguliariojo sezono turams, apklausė LKL klubų atstovus apie tai, kurią pusę jie nusprendė pasirinkti – įleisti savo sirgalių dalį į arenas ar palaukti geresnių laikų, kuomet bus galima jas užpildyti kur kas didesniu žmonių skaičiumi?
Iki tol savo sprendimus, ką darys su Vyriausybės priimtais pakeitimais, oficialiai savo svetainėse išreiškė Kauno „Žalgirio“, Panevėžio „Lietkabelio“ bei Klaipėdos „Neptūno“ klubai ir jau yra aišku, kad šios savaitės LKL mačuose sulauks fanų palaikymo.
„Žalgiris“ antradienį namuose žais su Utenos „Juventus“, „Lietkabelis“ trečiadienį Panevėžyje surems ginklus su Vilniaus „Rytu“, o „Neptūnas“ uostamiestyje priims „CBet“ krepšininkus – į visas šiuos susitikimus paskelbta bilietų prekyba.
„Džiugu, kad beveik po pusės metų į „Lietkabelio“ rungtynes galės ateiti žiūrovai. Tai yra didžiulis laimėjimas patiems žmonėms. Komanda pagaliau turės sirgalius, žmones, dėl kurių yra žaidžiama. Mes žaidžiame dėl žiūrovų“, – teigė „Lietkabelio“ direktorius Martynas Purlys.
Įsileisti fanus į arenas taip pat nusprendė „Juventus, „Šiauliai“, „Pieno žvaigždės“ ir Kėdainių „Nevėžis-Optibet“. Tuo metu „CBet“ ir „Rytas“ vis dar sprendžia šią situaciją savo kabinetuose, o Alytaus „Dzūkija“ tapo vienintele LKL komanda, kuri pareiškė nesugrąžinsianti aistruolių į savo namus.
„Dėl žiūrovų įleidimo į mūsų namų rungtynes priėmėme sunkų sprendimą – neleisti žiūrovų dėl krepšininkų, personalo saugumo ir blogėjančios pandemijos situacijos šalyje. Tikimės, kad kitą sezoną galėsime grįžti į senas vėžes ir rungtyniauti žiūrovų bei fanų apsuptyje“, – situaciją komentavo „Dzūkijos“ atstovas spaudai Antanas Sakavickas.
„Galutinio sprendimo šiuo metu dar nepriėmėme, o tai padarysime artimiausiomis dienomis pasitarę ir su klubo taryba“, – trumpai pasisakė sostinės ekipos direktorius Justas Jankauskas.
Pirmenybė – ištikimiausiems
Kai tūkstantinėse arenose galima užpildyti vos 150 vietų, žiūrovų atranka pasidaro dar sudėtingesnė nei įprastomis sąlygomis.
Operatyviausiai į šią situaciją sureagavę „Žalgirio“ bei „Lietkabelio“ klubai pranešė, jog pirmenybę apsilankyti rungtynėse suteiks tiems, kurie sezono pradžioje patikėjo klubu ir vienaip ar kitaip jį parėmė.
Kauno ekipa paskelbė, jog bilietus į rungtynes su „Juventus“ galės įsigyti 2019-2020 metų sezono abonementų turėtojai ir „Žalgirio“ garbės klubo nariai. Tuo metu panevėžiečių prioritetinis sąrašas – platesnis.
„Lietkabelio“ internetinėje svetainėje skelbiama, jog 150 žmonių sudarys klubo rėmėjai, VIP ložių nariai, fanų grupuotė „Cardinal Red Legion“ ir 2020–2021 metų sezono „Lietkabelio“ abonementą įsigiję sirgaliai.
„Juventus“ direktorius Eimantas Skersis susidūrė su tokia pačia problema, jog neišeis sutalpinti visų ištikimiausių klubui žmonių ir galiausiai priėjo prie išvados, kad į rungtynes pateks tie, kurie bus greitesni.
„Pirmenybė bus teikiama „Raudonųjų velnių“ fanų klubui, nes jie kuria atmosferą, emocinį foną rungtynių metu. Dar nesame nusprendę, bet jiems skirsime apie 30-50 vietų, o likusios vietos atiteks rėmėjams. Aišku, čia taip pat spręsti bus sudėtinga, nes tų žmonių yra daugiau nei 100. Nežinau, pagal ką reikės skirstyti. Reikės daryti taip: kas pirmesnis, tas gudresnis“, – galvą suko Utenos ekipos vadovas.
Uostamiestyje įsikūręs „Neptūnas“ savo arenos duris atvers ne tik rėmėjams bei abonementų turėtojams, bet ir jokių privilegijų neturintiems sirgaliams. Klubo svetainėje skelbiama, jog kainos prasideda nuo 20 eurų, o abonementą turintys asmenys perkamam bilietui gaus 40 procentų nuolaidą.
Vieną mažiausių arenų LKL turinčios „Pieno žvaigždės“ pasekė tokiu pačiu pavyzdžiu, kaip „Neptūnas“. Tiesa, kokią nuolaidą gaus prieš sezoną abonementus įsigiję asmenys – neaišku.
„Šiauliai“ išskyrė tik abonementus turinčius aistruolius, o „Nevėžio-Optibet“ atstovai informavo, jog žmones į areną įsileis, tačiau savo pozicijos, kam teiks pirmenybę, konkrečiai neišsakė.
Arenos – skirtingos, skaičius – tas pats
Vyriausybei nusprendus, jog apsilankyti renginiuose galės 150 žmonių, daug kam kilo klausimas, kodėl būtent tiek?
Jeigu Prienuose ir Pasvalyje arenos talpina po 1500 žmonių, tai Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje – apie 6 tūkstančius, o „Žalgirio“ arenoje mačą gali stebėti virš 15 tūkstančių sirgalių.
Pavyzdžiui, Nacionalinėje krepšinio asociacijoje (NBA) rungtyniaujantys klubai atsižvelgia į savo arenų dydžius ir tai įvertinę normuoja norinčius patekti sirgalius ne konkrečiu skaičiumi, o procentine arenos užpildymo išraiška.
Toks Lietuvos Respublikos valdančiųjų sprendimas užkliuvo beveik visų apklaustųjų LKL klubų vadovams, ne išimtis – ir „Žalgirio“, kuris turi didžiausius namus Lietuvoje.
„Į arenos dydį tikrai reikėtų atsižvelgti. „Žalgirio“ arenoje į tris skirtingus aukštus patenkama per skirtingus įėjimus. Taip pat ir aukštuose skirtingus sektorius galima atskirti taip, kad žiūrovų srautai nesusikirstų. Be to, per pandemijos metu dar vykusias kelerias rungtynes su žiūrovais esame įrodę, kad saugumo reikalavimų galima laikytis ir su didesniais, nei dabar nustatytas, žiūrovų kiekiais“, – situaciją komentavo Lietuvos čempionų atstovas spaudai Almantas Kiveris.
Akmenį į Vyriausybės daržą taip pat pametėjo „Juventus“ direktorius E. Skersis ir pavadino šią situaciją kvailoka, nors Utenos klubo arena – trečia mažiausiai visoje LKL bei talpina 1700 žiūrovų.
„Nelabai įsivaizduoju 150 žmonių „Žalgirio“ arenoje, Šiauliuose, ar Panevėžyje, kur toks žmonių skaičius atrodo juokingai. Pasvalio arena, kuri turi 1-2 įėjimus ir talpina 1500 žiūrovų, gauna 150 žmonių, o „Žalgirio“ arena talpina 15 tūkstančių, turi maždaug 30 įėjimų ir jiems leidžiama tiek pat. Tas atrodo šiek tiek kvailokai ir manau, jog kažkokia diferenciacija turėtų būti“, – kalbėjo „Juventus“ direktorius.
„Lietkabelio“ direktorius M. Purlys mano, jog priežastis, kodėl visoms komandoms nustatytos vienodos sąlygos, yra Vyriausybės ėjimas lengviausiu keliu bei pridūrė, jog tokie pakeitimai galėjo būti įvesti anksčiau.
„Dabar viskas paimta pagal vieną pavyzdį ir surašyta visiems. Nesvarbu, ar tai yra rungtynės atviroje erdvėje, kaip futbolas, ar tai vyksta uždaroje erdvėje. Tokie pakeitimai galėjo būti įvesti anksčiau. Žiūrint į kitų šalių patirtį dėl sporto renginių, mūsų Vyriausybė galėjo atlikti tam tikrus sprendimus atsižvelgiant į arenos dydį, įėjimų skaičių. Visa tai galėjo būti padaryta anksčiau, jog žmonėms bent šiek tiek suaktyvėtų gyvenimas“, – teigė M. Purlys.
Nors Vilniuje „Ryto“ vadovybė nėra priėmusi sprendimo, ar įsileis savo sirgalius į rungtynes, klubo direktorius J. Jankauskas taip pat turėjo komentarą dėl visiems vienodų sąlygų ir pateikė kitokių argumentų nei vietų skaičius.
„Turi būti atsižvelgiama į erdvės dydį, ne tik jos plotą, bet ir tūrį bei jos pritaikymą renginiams. Pavyzdžiui, krepšinio arenos yra pritaikytos vykdyti renginius – galima skirstyti žiūrovų srautus, juos susodinti dideliais tarpais, oro vėdinimas taip pat yra vienas iš faktorių, kuris turėtų lemti žiūrovų skaičiaus vertinimą. Nežinau ar reikėtų prisirišti prie tikslaus procento, bet tikrai turėtų būti atsižvelgta į arenos pritaikymą renginiams“, – teigė sostinės ekipos direktorius.
„Šiaulių“ direktorius Donatas Slanina pritarė kolegoms, tačiau nestokojo ir pozityvumo.
„Visi klubai nori, kad į jų rungtynes sugrįžtų kuo didesnis žiūrovų skaičius. Mes – ne išimtis ir manome, kad mūsų arenoje tas skaičius tikrai galėtų būti didesnis. Iš kitos pusės, svarbiausia, kad pagaliau tas žingsnis yra žengtas ir bus leidžiama arenose apsilankyti bent fiksuotam žiūrovų skaičiui“, – iš dviejų pusių į situaciją žvelgė šiaulietis.
Vienintelė apklausta komanda, kurios nuomonė šiuo aspektu išsiskyrė, buvo „Pieno žvaigždės“.
„Aš manau, jog sąlygos visiems yra vienodos. Restoranai ir parduotuvės taip pat nevienodo dydžio, bet sąlygos visiems nustatytos tokios pačios. Tas pats ir su koncertų salėmis“, – į padėtį kitose sferose atsigręžė Pasvalio klubo direktorius Arūnas Burkevičius.
Finansinis aspektas
Vyriausybės sprendimas sugrąžinti fanus buvo skirtas suaktyvinti Lietuvos žmonių gyvenimą ir, anot kai kurių LKL klubų atstovų, reikšmingų pajamų į klubo iždą neįneš.
Pasak „Juventus“ direktoriaus E. Skersio, sprendimas įsileisti savo komandos fanus ne tik, kad nesuteiks jokių finansinių išteklių, bet ir atneš nuostolių.
„150 yra labai mažas skaičius ir dėl tokio skaičiaus mums vėl reikia samdyti apsaugą, asmenis, kurie rūpintųsi žmonių temperatūros tikrinimu, paviršių dezinfekcija. Jeigu kalbame apie finansus, tai yra absoliutus minusas. Apie kažkokį bilietų pardavimą čia net kalbos nėra, tiesiog fiziškai neturėsime, ką parduoti. Jokio finansinio pliuso čia nematau, vien minusai, nes dabar, kai viskas vyksta be žiūrovų, nereikia samdyti papildomų darbuotojų“, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ pasakojo E. Skersis.
Vis dėlto Utenos klubo vadovas pridūrė, jog artėjant LKL atkrintamosioms sirgalių tikrai reikės: „Kalbant apie emocinį foną, apie duoklės atidavimą miestui, tai yra tikrai geriau nei nieko. Artėja lemiamos LKL kovos ir tų žmonių dabar reikės labiausiai.“
Finansinį klausimą taip pat kėlė ir uostamiesčio ekipos direktorius Dainius Vaitelis. Anot 34-erių klaipėdiečio, dėl sprendimo įsileisti sirgalius į „Švyturio“ areną kilo dvejonių būtent dėl to, kad tai – nuostolinga.
„Naudos iš to nelabai yra ir sunku sudėlioti taip, kad būtų visiems gerai. Vis dėlto nusprendėme, jog sirgalius įsileisime. Leistinas skaičius 150 man asmeniškai nei penki, nei devyni. Dvejonių buvo daug, nes finansinės naudos klubui čia nėra, nebent bilietų kainas sukelti iki kosminių, bet tada žmonės tikrai neis. Galvojome palikti taip, kaip yra, bet komandą palaiko gausus būrys žmonių ir nesinorėjo jų nuvilti“, – teigė D. Vaitelis.
Nuostolių dėl žiūrovų įsileidimo įžvelgė ne visi klubai. „Lietkabelio“ direktoriaus M. Purlio ir „Šiaulių“ vadovo D. Slaninos teigimu, bilietų pardavimas įneš papildomų pajamų į komandų pinigų krepšelį.
„Finansai yra svarbu, šį sezoną buvo žmonių, kurie patikėjo klubu ir parėmė mus, taip pat prisidės bilietai, kas yra tam tikra finansinė nauda“, – mintis dėstė M. Purlys.
„Visų svarbiausias aspektas – pagaliau pamatyti savo sirgalius arenoje. Mes žaidžiame tik dėl jų. Kitas svarbus aspektas yra ir finansinis. Mes kaip ir kiti klubai netekome dalies pajamų, kurias galėjome sugeneruoti, jei žiūrovai būtų galėję lankytis mūsų rungtynėse“, – kolegai antrino D. Slanina.
Dėl maisto ir gėrimų prekybos nuomonės išsiskyrė
Vyriausybės sprendime vėl leisti žmonėms lankytis renginiuose yra dar vienas svarbus niuansas. Nors 150 sirgalių galės gyvai pamatyti savo mėgstamiausios komandos žaidimą gyvai, rungtynių metu įsigyti maisto ar gėrimų galimybės neturės – arenose uždrausta prekyba.
Kalbant apie šį aspektą, LKL klubų atstovų nuomonės čia išsiskyrė labiausiai. Vieni mano, jog reikia džiaugtis, kad valdžia išvis sugrąžino fanus į arenas, kiti rungtynių neįsivaizduoja be tokio patogumo nebuvimo.
„Džiaugiamės sprendimu leisti žiūrovams sugrįžti į arenas. Visada norime žiūrovams rungtynių metu suteikti kuo daugiau įvairių paslaugų ir pramogų, tačiau suprantame situacijos rimtumą, todėl prekyba maistu ir gėrimais gali šiek tiek palaukti“, – iš teigiamos pusės kalbėjo „Šiaulių“ direktorius D. Slanina.
„Viskas su tuo yra gerai. Kaip ir minėjome, norima suteikti kuo didesnį saugumą kiekvienam sirgaliui, todėl turime tuo pasirūpinti, kaip šiuo atveju atsisakant prekiavimo maistu ar gėrimais“, – pritarė „Ryto“ direktorius J. Jankauskas.
„Kai tiek laiko žmonės nematė rungtynių, gali pakentėti ir išbūti nevalgę“, – trumpai, bet aiškiai savo poziciją išdėstė „Neptūną“ atstovaujantis D. Vaitelis.
Kitoje barikadų pusėje atsidūrė „Žalgirio“, „Lietkabelio“ ir „Juventus“ atstovai.
Laikinosios sostinės klube dirbantis A. Kiveris išskyrė dideles „Žalgirio“ arenos erdves ir diskomfortą, kurį sukels užkandžių bei gėrimų nebuvimas.
„Pripažinkime, „Žalgirio“ arena – milžiniška erdvė ir saugiai žmonėms užkąsti tikrai galima. Mums gerokai saugesnis variantas atrodytų netgi leisti ir propaguoti, kad žmonės valgytų pačioje salėje, kur atstumai tarp žmonių dideli, pati erdvė labai didelė, gerai vėdinama. Žinoma, turint 150 žiūrovų didelius tarpus tarp žmonių būtų galima lengvai užtikrinti ir foje. Be to, ir iš lankytojo perspektyvos – 2 valandas išbūti neišgėrus net vandens irgi tampa iššūkiu“, – dėstė A. Kiveris.
„Atėjus į rungtynes ir ten išbūti 2 valandas neatsigėrus vandens yra nesąmonė. Pasakyti žmonėms, kad tu negali atsigerti... Nežinau. Vis tiek žmonės sėdės su dideliais tarpais vienas nuo kito ir dėl to, kad atsigertų vandens ar kažką užkąstų, aš problemos tame nematau“, – pečiais gūžčiojo Utenos klubo direktorius E. Skersis.
Liberaliausias iš visų buvo M. Purlys, kuris dėl prekybos draudimo kriminalo neįžvelgė, bet bedė pirštu į diskomfortą sirgaliams.
„Gerai, kad bent atėjo leidimas. Kaip nors jau išsiversime be tų gėrimų, bet čia aišku irgi turėtų būti priimti tam tikri sprendimai, ne tik kad drausti kažkokius dalykus, bet jog žmonės rungtynėse jaustųsi patogiai“, – kalbėjo „Lietkabelio“ direktorius.
Šviesa tunelio gale?
Kaip arenos Lietuvoje atrodys 2021-2022 m. sezono pradžioje? Atsakymų į šį klausimą LKL klubų atstovai gali tik ieškoti.
„Kažkada su Žydrūnu Urbonu diskutavome, ar sugrįš tokie laikai, kai bus vėl galima pamatyti pilną areną žmonių, visus be kaukių palaikančius „Juventus“ komandą. Su nostalgija prisimename tokius laikus ir visi labai norime, kad jie sugrįžtų, bet aš labai abejoju, jog kurį laiką bus taip, kaip anksčiau. Bent jau artimiausius vienerius, dvejus ar trejus metus aš abejoju, kad bus pilnos arenos“, – kalbėjo E. Skersis.
„Žalgiris“ buvo viena iš tų komandų, kuri prieš sezoną vylėsi, jog pandemija atsitrauks ir žiūrovų skaičius apskritai nebus ribojamas bei į savo biudžetą įtraukė preliminarius pardavimus iš bilietų. Vis dėlto situacija pasisuko kardinaliai kitaip ir Kauno ekipa patyrė didelių nuostolių.
Panašu, jog LKL čempionai iš šios situacijos pasimokė ir kito sezono padėtį vertina kur kas atsargiau.
„Paskutiniai metai parodė, kad planuoti yra labai sunku. Todėl apie kitą sezoną galvojame labai atsargiai. Jei sezoną galėtume pradėti žaidžiant rungtynes bent su 2-3 tūkst. žiūrovų – tai jau pateisintų mūsų lūkesčius. Planuoti pilnos arenos dar nedrįstame, bet, žinoma, tyliai pasvajoti labai norisi“, – teigė A. Kiveris.
„Aš tikiuosi, jog grįšime visu pajėgumu, bet prognozės tokiais laikais yra pats neatsakingiausias dalykas. Reikia tikėtis, jog susigyvenome su šituo baubu, žinome, kaip su juo kovoti, sukūrėme vakcinas. Žmonės jau įprato saugoti savo sveikatą, todėl mes turime daryti viską, jog nebepakliūtume į tokią padėtį, kokią turėjome šį sezoną ir išmokti gyventi normalų gyvenimą“, – pozityviai kalbėjo M. Purlys.
Naujausi komentarai