„Jaučiasi didelis nusivylimas. Vėlgi turėjome 48 valandas pasiruošti. Nežinau, kur pramiegojau, kur ne iki galo pasakiau, kur nepadariau. Kažkur nepadariau, nes daugiau nei pusė komandos neatėjo. Čia yra Eurolyga, labai didelis pakilimas po pergalės po „Chimki“ ir kažkoks nesuprantamas krepšinis, kai tave apstumdo, dominuoja.

Teko mūsų svarbiausia žaidėją (Edgarą Ulanovą) išimti po 2-3 atakų, nes jis galbūt nesuprato kokio fiziškumo rungtynės laukia ir nelabai suprato per visą mačą. Pralaimėti galima. „Zenit“ yra normali komanda, autsaideriai ne autsaideriai ir puikiai treniruojami, bet seniai jau buvo, kad atsisuki į asistentus ir paklausi su kuo žaisti. Labai sunku matyti tokius veidus ir tokią absoliučią impotenciją. Tikrai net nėra ant ko užsikabinti ir dar kas blogiausia, kas atsitiko tai tas pranašumas, kuris apsuko mums galvus.

Labai nusivylęs atsidavimu... Pralaimėti galima, bet tavęs negali apstumdyti, negali susakyti, kad jeigu mus verčia, galbūt pabauduojame, tegul eina, sumeta tie žmonės, kurie meta 60 proc. Kad visi įžaidėjai eina į kairę ir jų dominuojanti ranka yra kairė, kad Ponitka vieną kartą jau mus padarė... Antrą sykį gal jau pasistengiame, kad jau pasimokyti kažką. Taip, kad sakau šiandien mūsų vaikiškumas išlindo ir nusivylimas yra tikrai didžiulis“, – apmaudo po skaudžios nesėkmės neslėpė Jasikevičius.

Mūsų vaikiškumas išlindo ir nusivylimas yra tikrai didžiulis.

– Ar galima sakyti, kad „Žalgiris“ dėl pastaruoju metu gero puolimo pametė galvas gynyboje?

– Šiandien mes labai blogai puolėme. Net nesupratome, kad jie šiandien lupsis, kad čia yra veteranų komanda, kuri tikrai lupasi. Jie savo fiziškumu mus jau kažkiek nustebino Kaune. Tai dabar jie mus nustebino antrą sykį. Tikrai neturiu problemų prisiimti atsakomybės, bet kai kuriais momentais negalima.

Galbūt jiems užtenka šito. Sugrįžome į turnyrą, aš nežinau. Iš kitos pusės nėra lengva taip žaisti visą laiką, bet negali taip visi išeiti. Reiškia kažkas kažkur nesudirbo. Jeigu visi blogai žaidžia, yra du faktoriai: arba kažkas nesudirbo rūbinėje ir rūbinėje buvo per didelis atsipalaidavimas, arba treneris nesugebėjo įdiegti. Aš, kaip treneris, stengiausi. Nepadariau savo darbo.

– Per pirmas 15 minučių pelnėte 40 taškų, kas yra solidus skaičius. Ar tuo metu jau matėsi kažkokių ženklų, kad kažkas negerai?

– Taip. Mes darėme aibę klaidų. Buvo pasakyta rizikuoti ties įžaidėjais, siųsti juos į kažkurias rankas. Bet kaip įžaidėjai ėjo, tiek metė perdavimus tiems, kaip sakoma iš po krepšio, tai tiek ir metė.

Ir nesupranta, kad kai eis tas įžaidėjas, tai jis visą laiką duos perdavimą Iversonui arba Ayonui. Taip, kad jeigu tu sakai 20 kartų angliškai ir lietuviškai, kad jie atliks perdavimą, tai suprask, kad jis perduos kamuolį. Iš savo pusės tikrai norėjosi nuimti Abromaitį, Hollinsą, kurie tikrai gerai žaidžia prie Pascualio. Tą nuėmėme. Jaučiu didžiulį nusivylimą, tokį maždaug komandos elgesį ir nusistatymą, kaip buvo prieš 3-4 mėnesių. Vienas iš sunkiausių pralaimėjimų tikrai, nes nepasiekiau žaidėjų kažkur.

– Ketvirtajame kėlinyje ir pratęsime „Žalgiris“ galėjo nulemti rungtynes paskutinėmis atakomis. Kokie buvo planai ir kas nepavyko?

– Nepavyko, kad mūsų įžaidėjų agresyvumas... Mes norėjome atakuoti varžovų centrus, kurie yra lėtoki, tai mes per 45 minutes sugebėjome gal du kartus apeiti Ayoną ar Iversoną iš greičio, kas neturėtų būti labai didžiulis įvykis.

Mūsų įžaidėjai prieš 48 valandas nežaidė daug minučių. Žaidė Ulanovas, Milaknis ir LeDay. Įžaidėjai nesurado galimybių. Lekavičių išmušė iš fiziškumo. Išmušė dabar, išmušė Kaune. Jaučiu didžiulį nusivylimą, kad tikrai nebijau naudoti pavardžių. Dabar jau yra antra sezono pusė, kiekvienas dalykas yra aukso vertės. Tu negali ateiti į rungtynes taip nusistatęs. Tu negali.

– Atrodė, kad ketvirtajame kėlinyje jūsų nusivylimo buvo daugiau nei įsitraukimo į rungtynes. Ar buvo minčių, kad kažko trūko?

– Tikėjau, kad kada nors pradėsime žaisti, rodyti savo agresyvumą, kūrybą, kamuolio judėjimą. Bet kaip sustodavome, taip sustodavome. Vėlgi buvo nepadaryta daug baudų. Rungtynėse su „Chimki“ mes išlipome vardan gero puolimo, nes labai daug tritaškių pataikėme, o šiandien baudos nulėmė mačą.

Pasakyta, jog Albicy negali prasileisti, tegul jis tau meta tolimą metimą, tai mes sustojame ir subauduojame. Jeigu Ayonas ir Iversonas prametinėja baudas, tai turi jį subauduoti anksčiau ir tada jis eina mesti baudų, o nepataikyti dvitaškio su bauda. Iš krepšinio, susitarimų pusės yra labai sunku ir jaučiu didžiulį nusivylimą.

– Kalbant apie paskutinę ataką ketvirtajame kėlinyje, planas buvo atakuoti iš po krepšio?

– Planas buvo atakuoti Willą Thomasą, o mes einame ant tritaškio. Vėlgi pabrėžiu: kiek kartų apėjome jų masyvius penktus? Gale Pascualis paleido ketvirtą ir buvo pasakyta atakuoti Thomasą, juolab, kad buvo bonusas. Sugalvojome mėtyti perdavimus. Blogiausia, kad 80 proc. komandos negali pasakyti, jog kažką davė šiandien.

– Kaip įvertintumėte Landale‘o pasirodymą?

– Visų pirma, tai vienintelis žmogus, kuris parodė kažkokią kantrybę. Jis praleido iš pat pradžių 2-3 metimus, kuriuos galėjo lupti. Bet jeigu žmogus kantrus, dirba ir toliau stengiasi, tai čia nieko bendro neturi su krepšiniu.

Čia yra gyvenimo taisyklės. Turi kantriai siekti savo tikslo ir paskui jam pasisekė. Fantastiškai žaidė žmogus. Ir išnaudojo pranašumus, ir buvo kantrus, ir pataikė, ir užbaigė. Ir dar pagarbos negavo, nes kai buvo 50 ant 50 švilpukai, visi jie ėjo į „Zenit“ pusę.

– Pratęsimo pabaigoje irgi buvo kitoks sumanymas?

– Tas 2,8 sekundės labai sunku nustebinti. Tai buvo derinys, norėčiau jį dar sykį peržiūrėti. Man atrodo, kad truputį anksčiau pradėjome bėgti, bet niekada nekaltinsiu žaidėjų, kad per 2 sekundes turi įmesti kažką, čia yra žiauriai sunku. Jeigu nori laimėti, tam yra 45 minutės, bet jeigu tave apstumdo, apdaužo ir jau antrą sykį šį sezoną... Negali treneris prisiimti atsakomybės.