Geriausias visų laikų Lietuvos krepšininkas Arvydas Sabonis sutinka su daugelio krepšinio ekspertų nuomone, kad po metų NBA lygoje Jonas Valančiūnas nebėra toks plastiškas ir taškus bando pelnyti jėga.

„Kažkoks pasunkėjęs atrodo, šiek tiek „surobotėjęs“. Manau, kad jam reikėtų šiek tiek atsipalaiduoti ir būti lengvesniu. Dažniau atmesti kamuolį gynėjams ir pamėginti dar kartą įkirsti į baudos aikštelę“, – patarimus J. Valančiūnui dalijo S. Sabonis.

Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas savo pastabas J. Valančiūnui išsakė po draugiškų rungtynių su Švedijos rinktine Panevėžyje.

Per penkerias sužaistas kontrolines rungtynes 21 metų 213 cm ūgio Valančiūnas vidutiniškai pelno po 13,2 taško ir atkovoja po 9,4 kamuolio.

– Kokį įspūdį jums palieka rinktinės žaidimas? – Sabonio paklausė žurnalistai.

– Neblogai – pralaimėjimų nėra. Sakysite, kad komandos per silpnos, bet šiais laikais reikia žaisti su visais. Prašau va, suomiai... Daug kas priklauso nuo nusiteikimo. Vieną kartą atrodome geriau, kitą – prasčiau. Stabilumo komandos žaidime dar nėra, tačiau tai normalu, nes dar neturime tikros sudėties. Gal tiems, kurie jaučia, jog kovoja dėl vietos dvyliktuke, koją kiša nervai. Tie, kurie jaučia, jog nekovoja dėl vietos dvyliktuke, vėl gi gali būti nusiteikę dar kitaip. Tačiau treneris yra patyręs, žino ką daro ir padarys.

– Kaip jums atrodo, kurie žaidėjai kovoja dėl paskutinių vietų dvyliktuke?

– Manau, kad visose pozicijose yra tokių krepšininkų (šypsosi, – Red.). Ir vidurio puolėjai, ir gynėjai, nors pastarųjų ir yra mažai.

– Treneris Jonas Kazlauskas dažnai pastebi, kad trūksta susižaidimo tarp gynėjų ir aukštaūgių. Ar jūs pastebite tokią problemą?

– Treneris nuolat keičia sudėtį. Vieni žaidžia, kiti nežaidžia. Per rungtynes komanda vis dar gludina derinius, todėl tai normalu. Juo labiau, kad  Adas Juškevičius ir Vytenis Čižauskas dar nėra tokie... Sakykime, kad Juškevičius keletą kartų jau yra buvęs rinktinėje, o Čižauskas apskritai kątik atėjo, nors atrodo gerai. Jie turi priprasti prie ekipos.

– Sirgaliai daug diskutuoja apie Jono Valančiūno žaidimą. Pastebima, kad jis po NBA praleistų metų grįžo kitoks ir nori taškus pelnyti fizine jėga, nėra žaidimo du prieš du. Kaip jums atrodo?

– Taip ir yra. Kažkoks pasunkėjęs atrodo, šiek tiek „surobotėjęs“... Nori paimti, paduoti, atsistumti. Manau, kad reikėtų šiek tiek atsipalaiduoti ir būti lengvesniu. Mes kalbėjome, kad reikėtų ir perdavimą atiduoti, ir kartais pulti veidu į krepšį, o ne tik „laužti“. Jeigu „lauši“, nieko nenulauši. Nes tave dengiantis krepšininkas yra ne ką silpnesnis, o jeigu jam į pagalbą ateinas dar vienas, tada apskritai bėda... Aš manau, kad reikia atmesti kamuolį (gynėjams, – Red.) ir pabandyti dar kartą įkirsti (į baudos aikštelę, – Red.). Tuomet jis gautų daugiau erdvės.

– Vladas Garastas sakė, kad šios Lietuvos rinktinės priekinė linija yra stipriausia per visą istoriją. Ar galėtumėte ją palyginti su Barselonos olimpiados rinktine?

– Negalima lyginti rinktinių. Tada buvo vienaip, dabar kitaip. Nežinau, kaip galima būtų palyginti vieną rinktinę su kita. Niekada visi kartu nesužais. Jeigu galėtume iš visų rinktinių paimti po kupstelį ir sudėti, gal būt turėtume tikrą svajonių komandą, kuri galėtų dėl ko nors pakovoti. Tačiau taip nebus (juokiasi, – Red.). Svarbu, kad visi būtų sveiki. O kovos dėl medalių norisi visuomet.