Pergalingai pasibaigusį mačą su Slovėnija Gran Kanarijoje stebėjęs Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas Arvydas Sabonis pasidžiaugė, kad mūsų rinktinė galų gale pademonstravo charakterį ir įtemptoje mačo pabaigoje palaužė varžovus. Pasak legendinio krepšininko, metas treniruotėms baigėsi – dabar laukia sunkiausia ir svarbiausia čempionato dalis.

– Kaip vertinate rinktinės pasirodymą pirmame etape?, – žurnalistai paklausė Sabonio.

– Planas įvykdytas, pereita į kitą etapą. Džiugu, kad pirmoje vietoje. Šiek tiek gaila, kad buvo per daug klaidų ir varžovams suteikėme per daug galimybių. Tačiau krepšinis toks koks yra, svarbu, kad perėjom išbandymą. Dabar laiptelis po laiptelio laukia tolesnis darbas.

– Liaudiškai tariant, rinktinė šiandien „parodė kiaušinius“. Sutinkate?

– Na taip. Gaila tik, kad antrajame kėlinyje pabaigą atleidome. Pirmas kėlinukas apskritai turbūt buvo geriausias per visą pirmą etapą. Kovėmės, vyko lygi kova. Aišku, psichologiškai gal mes buvome šiek tiek ramesni, Australijos ir Angolos rungtynės visus apramino, nebuvo dėl ko pergyvent. Tačiau svarbu, kad vyrai kovėsi. Dabar jau treniruočių nebus, jos baigėsi.

– Ką galėtumėte pasakyti apie dviejų pagrindinių mūsų aukštaūgių – Valančiūno ir Motiejūno išnaudojimą. Ar kamuolys jiems įvedamas pakankamai gerai?

– Na, vakar žaidžiant su korėjiečiais Motiejūną kamuoliais tiesiog užmėtė (juokiasi). Čia kaip pasižiūrėsi. Aš manau, kad visada trūko ir trūks kamuolių centrams, Kai aš žaidžiau – trūko, dabar irgi trūksta, tai neišsprendžiama problema.

– O kaip vertinate mūsų įžaidėjų pasirodymą?

– Turime du įžaidėjus, kurie pirmą kartą dalyvauja tokio rango varžybose. Pradžioje vienas perdegė, po to kitas, tačiau tai normalu. Jie juk į tokį savotišką kosmosėlį įmesti. Bet žiūrėkit, pamažu viskas taisosi. Nebuvo šiandien jau tokio tragiškumo. Tikėsimes, kad jie savo minutes atidirbs be mažiau klaidų ir naudingiau komandai.

– Tuose lemiamuose momentuose labai daug naudos rinktinei duoda brolių žaidimas kartu.

– Taip, jie kovoja. Jie duoda kovingumo pavyzdį. Čia ir treneris paminėjo, kad kai broliukai išėjo, kraujas gyslose užvirė. Visi ėmė kovoti dėl kiekvieno kamuolio ir išplėšė pergalę.

– Varžovai per 9 minutes ketvirtajame kėlinyje nesugebėjo pelnyti taškų. Ką galite pasakyti apie tokią gynybą?

– Turbūt nervai. Irgi yra sunku žaisti, kai žinai, kad jeigu pralaimėsi, laukia ne pati maloniausia ateitis. Slovėnai irgi turėjo galimybių, bet buvo ir kliurkų, ir visko, kai reikėjo – neįmetė. Vienas metė keturis kartus tritaškį – nieko. Taip kad nervai yra nervai.

– Ar Naujoji Zelandija – pats geriausias variantas mums kitame etape?

– Žiūrėsime, kaip sušoks šokį (juokiasi).