Kai visi krepšininkai į treniruotę ateina tuščiomis, griebia kamuolį ir traukia link krepšio, Z. LeDay vienoje rankoje nešasi kuprinę. Ji neturi vienos vietos arenoje – kuprinė būna padedama ant suoliuko, numetama po krepšiu, ar paliekama ant žiūrovų kėdžių.

Baigęs treniruotę ar apšilimą, 25 metų krepšininkas susirenka kuprinę ir keliauja į rūbinę.

Tas pats ritualas kartojasi kiekvieną kartą, kai Kauno „Žalgiris“ treniruojasi ir žaidžia ar pats krepšininkas nusprendžia padirbėti individualiai.

„Kuprinę turiu nuo koledžo, visur ją su savimi nešuosi, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ Sankt Peterburge pasakojo Z. LeDay. – Ji padeda man susikaupti rungtynėms. Tiesiog visada nešiojuosi ją kartu ir nežinau, kaip tai paaiškinti. Sėkmę nešantis dalykas.“

Kas kuprinėje? Aišku, telefonas, kaip dainuoja Vidas Bareikis, bet tai – tik maža detalė. Ten taip pat galite rasti įvairiausių kremų kojoms, rankoms, šildančių tepalų, medicinines pirštines, žirklutes nagams, tušinukų, telefono kroviklį ir dar nežinia ko.

„Ten yra tokių daiktų, kad tikrai neįmanoma, kad visko prireiktų krepšinio aikštelėje“, – sakė Artūras Milaknis.

Z. LeDay turėjo dar senesnę kuprinę, bet pernai Graikijoje kažkas įsilaužė į jo automobilį ir pavogė ant kėdės paliktą krepšininkui svarbų daiktą.

„Gerai, kad turėjau atsarginę, tai dabar nešiojuosi ją“, – šyptelėjo Z. LeDay.

A. Milaknis sako, kad yra buvę atvejų, jog Z. LeDay pamiršdavo kuprinę, bet vos atsiminęs bėgdavo į rūbinę, nes be jos sportuoti negali.

Amerikietis turi ir daugiau prietarų, pavyzdžiui, visada žengdamas į aikštę pirmiausia paprašys teisėjo leisti jam pačiupinėti kamuolį.

„Jis savaip įdomus ir džiaugiamės, kad jį galime tokį turėti, nes jis dažnai mums sukelia šypseną“, – sakė Edgaras Ulanovas.

„Žalgiris“ gali džiaugtis turėdami ne tik įdomų, bet ir naudingą krepšininką. Z. LeDay teko užduotis pakeisti Kauno klubo lyderiu ir sirgalių numylėtiniu tapusį Brandoną Daviesą ir šie iš pirmo žvilgsnio sunkiai užpildomi batai jam tampa vis patogesni.

Po 27 turų Z. LeDay yra rezultatyviausias (vid. 11,8 taško) ir naudingiausias (vid. 13,3 naud. balo) Kauno klubo žaidėjas, taip pat – geriausias kovotojas dėl kamuolių (vid. 4,8). Visa tai – vos per 22 žaidimo minutes.

Maža to, Z. LeDay dvitaškius meta 51,3 proc., o tritaškius – 42,9 proc. taiklumu. Itin užtikrintas jis atakuodamas iš toli yra šiais kalendoriniais metais, kai tikslą pasiekė 8 tritaškiai iš 11.

Tiesa, jeigu šiuos skaičius pateiktumėte pačiam Z. LeDay, jis tik gūžtelėtų pečiais.

„Tiesą sakant, visiškai nežiūriu į statistiką, – absoliučiai rimtai pareiškė Z. LeDay. – Tiesiog bandau žaisti kaip įmanoma kiečiau, padaryti viską, ko reikia, kad laimėtume. Tikėjausi išmokti daug naujų dalykų, džiaugiuosi, kad dabar esame geroje atkarpoje ir turime tai tęsti.“

„Žalgiris“ per pastarąsias 12 rungtynių laimėjo 9 kartus ir kabinasi į Eurolygos atkrintamąsias.

Z. LeDay antradienį Kaune į Maskvos srities „Chimki“ krepšį įmetė 23 taškus, atkovojo 5 kamuolius ir surinko 26 naudingumo balus, taip sužaisdamas antras pagal naudingumą ir rezultatyvumą rungtynes per karjerą „Žalgiryje“.

Mačo pradžioje jis buvo išimtas iš žaidimo vos po vienos minutės ant parketo, tačiau netrukus grįžo ir dar iki ilgosios pertraukos surinko 12 taškų.

Amerikietis sako „Žalgiryje“ labiausiai augantis psichologiškai ir vis labiau suprantantis, ko iš jo reikalauja treneris Šarūnas Jasikevičius.

„Čia kitoks žaidimo stilius, treneris prašo padaryti tam tikrus dalykus, o kai tai padarai, jis leidžia žaisti savo žaidimą ir priimti sprendimus, – sakė Z. LeDay. – Jis – protingas treneris, viskas susiję su detalėmis.“

Z. LeDay visą sezoną yra vienas daugiausiai kritikos sugeriančių žaidėjų per „Žalgirio“ treniruotes ir rungtynes. Visgi tai transformuojasi į vis užtikrintesnį žaidimą ir 202 cm ūgio krepšininkas negali norėti nieko daugiau.

„Esu turėjęs kietų trenerių, o jis veikiausiai yra pats kiečiausias, – apie Š. Jasikevičių kalbėjo Z. LeDay. – Jis koncentruojasi į kiekvieną mažą detalę, užtenka blogai sumirksėti. Aš vis dar bandau prie to priprasti, tai – kasdienis procesas. Mums svarbiausia tobulėti kaip komandai ir dabar rodome progresą.“

Z. LeDay daug apie save nekalbės. Apskritai, jis nori, kad aikštėje kalbėtų darbai, o ne žodžiai.

Aikštėje po dėjimų jis straksi tarsi šokių aikštelėje, po gynyboje išprovokuotų pražangų plačiai šypsosi, o po dvitaškių su pražanga ištiesia rankas ir demonstruoja bicepsus.

Toje jo kuprinėje galbūt yra visokių ne itin reikalingų daiktų, bet akivaizdu, kad joje kaupiasi ir vis didesnis Z. LeDay krepšinio žinių bagažas.