Šešių pralaimėjimų serija yra ilgiausia per Šarūno Jasikevičiaus erą Kaune, priešpaskutiniai turnyrinėje lentelėje kauniečiai per šį laikotarpį taip pat niekada nebuvo, o tritaškiai nekrenta taip, tarsi lankas varžovų aikštės pusėje būtų mažesnis.

Šiemet Eurolygos reguliariajam sezonui išsiplėtus iki 34 rungtynių, „Žalgiris“ rungtynėmis Maskvoje baigė pirmąjį sezono trimestrą. Baigė taip blogai, kaip dar niekada nebuvo pirmojoje sezono stadijoje.

3 pergalės ir 9 pralaimėjimai per pirmuosius 12 turų yra blogiausias kauniečių startas nuo dabartinio Eurolygos modelio įvedimo.

Ar Eurolygos atkrintamosios šiemet yra nepasiekiamas tikslas? Ar dabartinės sudėties „Žalgiris“ gali persilaužti? Ko trūksta iki pergalių?

Pradėkime nuo pirmojo, labiausiai į ateitį žvelgiančio klausimo.

Laidoti sezoną po 12 rungtynių būtų stipriai per anksti ir praėję metai yra geriausia to pamoka.

„Žalgiris“ praėjusį sezoną du kartus pergalių turėjo šešiomis mažiau nei pralaimėjimų (8-14 ir 9-15) ir tada situacija atrodė neišsprendžiama. Visgi šešių laimėjimų serija paskutinėje sezono atkarpoje padėjo kauniečiams pasivyti, atrodytų, nepavejamą Eurolygos atkrintamųjų traukinį ir finišuoti su 15-15 rezultatu.

2016-2017 m. sezone Jasikevičiaus auklėtiniai turėjo 6-12 rezultatą ir, nors likusią sezono atkarpą sužaidė 8-4, to nepakako atkrintamosioms.

Kokio spurto reikėtų dabar, norint priartėti ar įšokti į aštuonetą? Jeigu skaičiuotume, kad paskutinioji atkrintamųjų komanda turi laimėti bent pusę (šiuo atveju – 17) rungtynių, tai reikštų, kad „Žalgiriui“ per likusią sezono dalį reikia laimėti 14 dvikovų iš 22. Padaliname tai perpus ir gauname dar paprastesnius skaičius – 7-4 ir 7-4 per likusius du sezono trimestrus.

Be abejo, 17 pergalių gali ir neužtekti, todėl tie santykiai gali keistis į 7-4 ir 8-3 ar net 8-3 ir 8-3, bet visais atvejais akivaizdu viena: norint sezoną pasukti tinkama linkme, kol kas nereikia tokių stebuklų, kokie buvo kuriami pernai. Taip, laimėti reikia daug ir dažnai, bet tai nėra tokia nurašyta situacija, kokia buvo pernai.

Kita vertus, sukant prie antrojo klausimo, akivaizdu, kad „Žalgiris“ spurtuoti turės be savo geriausio žaidėjo. Marius Grigonis iškrito bent iki žiemos pabaigos ir tai reiškia, kad kauniečiai prarado savo pavojingiausią žaidėją su kamuoliu – geriausią kūrėją bei snaiperį.

Net ir praleidęs dvejas pastarąsias rungtynes, o penkerias prieš tai žaidęs su nuskausminta koja, Grigonis vis dar išlieka daugiausiai tritaškių pataikiusiu „Žalgirio“ krepšininku (17) šiame sezone. Jo gebėjimas įsiveržti į baudos aikštelę ar atiduoti neplanuotą perdavimą taip pat buvo svarbi puolimo dalis.

Į Grigonio vietą pasikviestas K.C. Riversas kol kas Eurolygoje neduoda nieko. Per pirmas dvejas rungtynes jis prametė po 4 tritaškius ir abu mačus baigė su minusiniais naudingumo balais. Jeigu mačą Berlyne galima nurašyti debiutiniam jauduliui, tai Maskvoje jis atrodė kiek skubantis ir ne iki galo paruoštus metimus besirenkantis krepšininkas.

Maskvoje „Žalgirį“ skandino ir klaidos. Praradę 15 kamuolių ir atlikę vos 12 rezultatyvių perdavimų, kauniečiai jau septintą kartą šį sezoną turėjo neigiamą tokį balansą.

Apskritai, pagal rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykį kauniečiai yra antri nuo galo Eurolygoje (1,04), lenkdami tik Vitorijos „Baskonia“ (0,99).

Išsiskyrę su Alexu Perezu, „Žalgiris“ naujo įžaidėjo neieško, tačiau planas B yra. Po keturioliktojo Eurolygos turo, gruodžio 15-ąją, atsivers mažiau nei dviejų savaičių langas, per kurį Eurolygos komandos galės keistis žaidėjais.

Kol kas nieko nevyksta, tačiau jeigu Leo Westermanno situacija Stambulo „Fenerbahče“ komandoje nesikeistų ir jis negautų galimybių pasireikšti, „Žalgiris“, „BasketNews.lt“ žiniomis, svarstytų apie variantą prancūzą susigrąžinti. Viskas kol kas – labiau „kas būtų, jeigu būtų“ lygio pasvarstymai, tačiau tokia galimybė egzistuoja.

Kita vertus, kapstytis iš esamos situacijos turi dabartinis „Žalgiris“. O jam trūksta visko po truputį – nuo ramybės veiksmuose iki elementarios sėkmės.

Sunkiai pradėję dvikovą Maskvoje, kauniečiai po to preciziškai atakavo per baudos aikštelę ir 20 kartų iš eilės metė vien tik dvitaškius. Tai padėjo įgyti dviženklę persvarą (27:15) ir atrodė, kad CSKA bus perlaužta dar iki ilgosios pertraukos.

Bet tik sužaidę geriausią atkarpą, kauniečiai vėl įkrito į savo nepataikymo duobę. Per dvi minutes jie prametė 5 tritaškius, o pirmoje mačo dalyje apskritai nerealizavo nė vieno iš 8 tolimų metimų.

Pagaliau pralaužę krepšį trečiojo kėlinio pabaigoje, žalgiriečiai per likusį rungtynių laiką realizavo 6 tritaškius iš 7, o vienintelis netaiklus metimas buvo bene lengviausias iš jų visų – laisvas likęs Jockas Landale’as taip šovė pro šalį, kad kamuolys lentoje vos nepramušė skylės.

Toks arba Zacho LeDay prametimas iš po krepšio trečiojo kėlinio viduryje iliustruoja paprasčiausio užtikrintumo stoką.

Kauno klubo tritaškių pataikymas vis dar išlieka prasčiausias Eurolygoje (31,5 proc.), o bendras pataikymas (43,3 proc.) – trečias blogiausias.

„Kol susikuriame metimus, turime tikėti savo sistema ir nieko joje nekeisime, – sakė Jasikevičius. – Lygiai taip pat buvo pernai. Jeigu sugrįžtume į jūsų pralaimėjimų istorijas, buvo tie patys komentarai. Jeigu žaidėjai pataiko – „Žalgiris“ disciplinuota komanda, jeigu nepataiko – treneris per daug duoda disciplinos.“

„Žinome skaičius, bet mes dėl jų nesijaudiname, nes visi vyrukai dirba treniruočių salėje, kiekvienas atliekame metimus, – kalbėjo Thomasas Walkupas. – Jeigu žaisime teisingai, įkris ir metimai.“

„Žalgiris“ šiemet stringa atkakliose rungtynėse. Aštuoni iš 12 kauniečių mačų buvo atkaklūs – per paskutines 5 rungtynių minutes komandas skyrė 5 ar mažiau taškų. Iš tų aštuonių dvikovų „Žalgiris“ laimėjo vos dvi (su „Real“ ir „Fenerbahče“).

„Žalgiris“ kartu su Belgrado „Crvena Zvezda“ yra vienintelės komandos, dvejose rungtynėse žaidusios pratęsimus. Abu mačus tiek Lietuvos, tiek Serbijos klubai pralaimėjo.

Vienas ten prarastas kamuolys, vienas šen nepataikytas metimas, vienas praleistas varžovo dvitaškis su pražanga – kartais tik tokios smulkmenos lemia, kuri – pergalių ar pralaimėjimų grafa – pasipildo „Žalgirio“ eilutėje.

Devyni pralaimėjimai per 12 rungtynių atrodo prastai, šešios iš eilės nesėkmės kerta per galvą ir „Žalgiriui“ persilaužti reikia kaip niekada.

„Tiesiog koncentruojamės, kaip laimėti kitas rungtynes. Pralaimėjome 6 rungtynes iš eilės ir bandome ieškoti kelio, kaip pasiekti pergalę. Žinome, kad nesame bloga komanda“, – reziumavo Nigelas Hayesas.