Iki vidurdienio iš užsienio atvykę krepšinio sirgaliai miega. Vėliau apsirengę mylimos komandos marškinėliais ar plevėsuodami gimtosios šalies vėliavomis patraukia Laisvės alėja, prisėda kavinėse išgerti alaus ir užkąsti.

Retas kuris jų renkasi nacionalinius lietuvių patiekalus, labiau mėgaujasi jų skrandžiams įprastais valgiais, tačiau alui liaupsių negaili.

Daugelis jų kaip vienas tikina: jie atvažiavo stebėti krepšinio rungtynių ir švęsti, o ne domėtis kultūriniu Kauno gyvenimu ar aplankyti žymiausias miesto vietas. Tačiau žurnalistų nevengia klausinėti, kur čia rasti skanesnio maisto, apžiūrėti miesto įžymybes ar kuriose vietose įsikūrę naktiniai klubai.

Labiausiai mieste linksminasi ispanai, kurie nevengia žvilgtelėti ne tik į merginas, bet ir Laisvės alėjoje įsikūrusius prekybininkų paviljonus.

Kolumbietis Jesus, kompiuterių specialistas:

Į Kauną atvykome ne tik stebėti krepšinio rungtynių, bet ir aplankyti draugų. Aišku, kad sirgsiu už Lietuvos rintinę, juk mano žmona yra lietuvė, o ir krepšininkai nuostabūs. Iki varžybų laiką leidžiu apžiūrėdamas miestą – labai graži Laisvės alėja, patiko Kauno pilis, senamiestis skleidžia romantišką atmosferą, ypač vakarais, kai kavinėse susirenka daug žmonių. Aplankyti muziejų dabar neturiu laiko – tačiau Čiurlionio muziejuje (Nacionalinis M. K.Čiurlionio dailės muziejus aut.past.) lankiausi pernai.

Esu vegetaras, tad cepelinų neragavau. Tačiau labai mėgstu lietuvišką rūgštynių sriubą ir meduolius.

Ispanas Carlosas:

Manau, kad medalius turėtų iškovoti lietuviai ir prancūzai. Garantuoju, kad ispanai sutriuškins lietuvius ir mes laimėsim auksą. Bet Šarūnas Jasikevičius, Jonas Valančiūnas tikrai yra ne vienos rinktinės siaubas. Nors į Kauną atvykome vos prieš dieną, tačiau jau pasivaikščiojome Laisvės alėja, aplankėme senamiestį ir Kauno pilį. Dienomis laiką leidžiame kavinėse, o vakarais šokame ir švenčiame. Nacionalinių patiekalų dar neragavome, nes nežinome, kaip jie vadinasi ir atrodo. Gal jūs galėtumėte pasakyti, kur jų rasti?

Makedonas Igor, verslininkas:

Laimėt gali visos komandos – nes jei jau jos pateko į ketvirtfinalį, tai jos visos stiprios. Jei įveiksime lietuvius, manau, kad galime pasiekti ir finalą. Lietuviai yra puiki komanda, jiems padeda ir sirgaliai, ir savos sienos. Jie turėtų laimėti mažiausiai trečią vietą. Manau, kad stiprūs ir ispanai. Mes šiek tiek nerimaujame dėl komandos ir dėl to audringai nešvenčiame, nes mums įdomu, kurią vietą užims mūsų komanda. Bet mes vis tiek jau daug pasiekėme – lošti su lietuviais ir kitais stipriausiais varžovais mums garbė.

Lietuvoje lankausi pirmą kartą – aplankėme tik Vilnių ir Kauną. Kaune mus žavi architektūra, o žmonės yra labai šilti. Gaila, kad daugelis jų nešneka angliškai, tad parduotuvėje ar viešbutyje sunku susišnekėti, nes mes nesuprantam rusiškai. Kyla įspūdis, kad kai kurie restoranai atsidarė vos prieš kelias dienas: jų valgiaraščiai netvarkingai sudaryti, neturi tam tikrų patiekalų, padavėjos elgiasi tarsi naujokės.

Lietuviams trūksta entuziazmo: veiksmas vyksta tik apie areną, o miestas tuščias – čia nėra daug renginių, todėl mes mielai leidžiame laiką kavinėse. Cepelinų nevalgėm, bet maistas čia yra panašus į mūsų šalies. Alaus kainos irgi panašios, bet jis čia tikrai pigus.

Ispanas Jesus, veterinaras:

Mes Lietuvoje lankomės tik antrą dieną – tai negaliu pasakyti, ar man čia patinka. Valgom tik itališkuose restoranuose – lazanijas ir picas. Nors alaus nelabai mėgstu, tačiau jis vis tiek skanesnis nei čia pateikiamas itališkas maistas.

Bet lietuvės – super, lietuviai – nelabai. Bet krepšinį jūs žaidžiate gerai: laimėsite arba sidabro, arba bronzos medalius. Dar stiprūs prancūzai, bet geriausi vis tiek – ispanai. Žinau Robertą Javtoką, Šarūną Jasikevičių, Simą Jasaitį. O Linas Kleiza žaidžia?

Slovėnas Igor, elektrikas:

Laimės ispanai. Na, dar galimybių turi lietuviai ir serbai. Labai daug praradote, kad jūsų rinktinėje nežaidžia Linas Kleiza ir Ramūnas Šiškauskas. Manau, kad jūsų rinktinė neturi lyderio, tad tai jiems gali pakišti koją siekiant aukso medalių. Jie nuolat svyruoja: tai žaidžia atkakliai, tai aikštelėje vos pajuda. Šarūnas Jasikevičius ir Jonas Valančiūnas gal lietuvius ištrauks.

Man nepatinka cepelinai, jie – per saldūs, tačiau labai patinka jūsų moterys. Jos tokios saldžios, kad net torto nereikia. O į cepelinus patariu dėti daugiau druskos. Alus geras ir pigus, viešbučių galima rasti irgi už prieinamą kainą.

Ispanas Carlosas:

Man labai gražios moterys. Ispanijoje jos visos tamsios, o čia – šviesios, gražiomis akimis ir daug besišypsančios. Jau lietuvės tai tikrai nėra nuobodžios ir liūdnos. Manau, kad visi lietuviai yra linksmi ir draugiški. Apie Lietuvos rinktinės trenerį neturiu ką pasakyti, bet gerai žaidžia Simas Jasaitis, Martynas Pocius, Rimantas Kaukėnas. Man patinka Lietuvos ir Prancūzijos rinktinių žaidimas.

Graikas Aleksandras, verslininkas:

Laimės ispanai. Mes nenorime, kad jie laimėtų, todėl visas viltis dedame į lietuvius – jei žais stabiliau, jie gali tapti lyderiais.

Kaunas sužavėjo architektūra: ypač patiko Soboras, graži ir arena. Tačiau labai netvarkingi viešbučiai: iš išorės atrodo gražiai, o kambariuose netvarka, seni, kai kurie personalo darbuotojai ne itin draugiški. Vairuotojų kultūra išvis baisi: lekia, staigiai stabdo, ir vėl lekia.

Alus – „OK.“ Švelnus, o ir žodį moku šį ištarti.

Ispanas Ivanas, žurnalistas ir Angela, mokytoja:

Mes sergam tik už slovėnus – jie šaunuoliai. Man patinka ir lietuviai: žinau tokias krepšinio legendas kaip Liną Kleizą ir Ramūną Šiškauską. Dar apie Joną Mačiulį šį tą esu girdėjęs. Manau, kad dėl aukso medalių gali kovoti lietuviai ir ispanai.

Kaunas man labai gražus miestas. Patiko, kad labai daug plakatų ir užrašų, kurie garbina krepšininkus. Patiko linkėjimų siena, skirta krepšininkams. Architektūra skiriasi nuo Ispanijos, tačiau ji nėra niūri, žavi savotiškas chaosas.