Tačiau prieš ketvirtį amžiaus, kai Lietuvos krepšinio lyga buvo tik susikūrusi, teisėjų duona nebuvo lengva.

Vienas geriausių visų laikų Lietuvos krepšinio teisėjų Kęstutis Pilipauskas iki šiol pamena darbą Šilutėje ir Plungėje.

„Būdavo sunku Šilutėje ir Plungėje rasti vietą aikštelėje ne dėl to, kad ji buvo mažesnė, bet aplinkui žiedu stovėdavo žiūrovai, – prisiminė K. Pilipauskas. – Jie dar bandydavo stovėti už galinės linijos, kur atstumas nuo linijos iki sienos būdavo apie 60 cm. Tad pabandykite įsivaizduoti, kur reikėdavo būti teisėjui? Aš dabar sunkiai tai įsivaizduoju, bet tuomet rasdavome tarpelį.“

Tuomet Pilipauskas kartu su Romualdu Brazausku ir Anapilin jau išėjusiu Virginijumi Dovidavičiumi buvo laikomi geriausiais Lietuvos teisėjais. Lūžį LKL čempionate jie pajautė jau bebaigdami karjeras.

„Lūžiu tapo gerų arenų, salių atsiradimas, – įsitikinęs K. Pilipauskas. – Visa tai buvo statoma Europos čempionatui Lietuvoje 2011-aisiais. Dabar malonu, kad visos LKL komandos žaidžia naujose, moderniose arenose. Tai patogu žiūrovams ir, pabrėšiu, teisėjams.“

Pastaruoju metu išsilyginusi jėgų pusiausvyra Lietuvos krepšinyje naudinga visoms šalims, įskaitant teisėjus. Anot K. Pilipausko, atkaklios ir nenuspėjamos rungtynės skatina teisėjus augti.

„Dabar beveik nebeliko LKL rungtynių, kur galima baigtį nuspėti iš anksto, – teigė teisėjams vadovaujantis Pilipauskas. – Net „Žalgiris“ pernai pralaimėjo „Nevėžiui“, nors jis buvo paskutinėse pozicijose.

Anksčiau „Žalgiris“, „Lietuvos rytas“ ar „Atletas“ buvo aiškūs favoritai, paskutinės komandos nesudarydavo konkurencijos. Dabar to nebėra: kiekvienos rungtynės įtemptos ir dirbdamas per šias rungtynes teisėjas auga. Ir kuo daugiau tokių rungtynių, tuo greičiau jis bręsta kaip teisėjas.

Mes galime prigalvoti programų, parodyti tūkstančius klipų, bet teisėjas auga teisėjaudamas.“