Willui Cherry karjera Europoje neprasidėjo taip, kaip galbūt daugelis tikėjosi. Praėjusio sezono gruodį į Kauno „Žalgirį“ atvykęs amerikietis debiutinėse Eurolygos rungtynėse su Sasario „Dinamo“ surinko minus 6 naudingumo balus.

Pagrindinių atakų organizatoriumi tapti turėjęs W. Cherry neblizgėjo ir toliau, o jo vietą startiniame penkete užimdavo tai Vaidas Kariniauskas, tai Lukas Lekavičius.

Vietą startinėjė sudėtyje 24 metų 183 cm ūgio gynėjas išsikovojo tik praėjus keliems mėnesiams – vasario pabaigoje. Tuomet atletas pradėjo demonstruoti kur kas solidesnius rezultatus.

Tinklalapiui „BasketNews.lt“ duotame interviu W. Cherry prisipažino, kad Kaune jam sunkiai pritapti sekėsi dėl sudužusios NBA svajonės. Prieš atvykstantį į Lietuvą, W. Cherry vilkėjo Klivlando „Cavaliers“ aprangą.

Šį sezoną W. Cherry žaidžia vienoje stipriausių Vokietijos komandų Berlyno ALBA. Tiki, kad su ja gali pasiekti aukštų rezultatų, bei taip vieną dieną grįžti į NBA.

– Kaip jaučiatės sugrįžęs po pertraukos į Lietuvą? – prieš dvikovą su „Neptūnu“ paklausėme Willo.

– Visada smagu grįžti į šalį, kurioje esi rungtyniavęs. Iš dalies keista vėl būti čia, kuomet dar prieš keletą mėnesių vilkėjau kitos komandos aprangą. Puikiai pamenu „Neptūno“ komandą ir „Švyturio“ areną. Ši komanda turi gerus fanus, tad namie jie žaidžia puikiai.

– Kokie jūsų prisiminimai apie „Neptūną“ iš praėjusio sezono?

– Tai gera komanda, jie mus dukart nugalėjo. Tuomet buvau velniškai įsiutęs. Ypatingai po pralaimėjimo Kaune, kuomet jie džiaugėsi tarsi laimėję čempionatą. Tai buvo svarbi jų pergalė, norint pagerinti vietą turnyro lentelėje. Tai buvo puikiai puolanti komanda, kuomet galėjo iššauti visi žaidėjai.

– Sezoną Lietuvoje baigėte kaip šalies čempionai. Kas jūsų karjeroje vyko toliau?

– Po LKL finalų iš karto grįžau į JAV ir ilsėjausi. Neilgai trukus pradėjau ruoštis NBA Las Vegaso vasaros lygai, kur gyniau San Antonijaus „Spurs“ komandos garbę ir tapome lygos čempionais. Tai buvo gera patirtis. Ši vasara buvo labai ilga ir su itin mažai poilsio.

– Esate iš Oklando ir vasarą kartu sportavote su buvusiu „Neptūno“ legionieriumi Mustafa Shakuru. Pasikalbėjote apie laiką praleistą Lietuvoje?

– Likimas susieja kartu. Abu gyvename Oklande, o dabar abu rungtyniaujame Vokietijoje (juokiasi). Mes vasarą sportavome kartu. Jis gyvena 15 minučių kelio nuo manęs ir 5 minutės kelio nuo vietos, kur užaugau. Jis yra iš tų žaidėjų, kuris puikiai pasiruošia fiziškai. Mustafa labai daug dėmesio skiria savo kūnui, poilsiui.

– Šiemet prieš M. Shakuro atstovaujamą Liudwigsburgo komandą žaidėte tris kartus. Ir visus juos pralaimėjote. Kas nutiko?

– Jie mums išspardė užpakalius. Mūsų komanda turi garsesnį vardą, tačiau jie šiuo metu žaidžia geriau. Trys kartai nėra atsitiktinumas. M. Shakuras demonstruoja puikų žaidimą, o treneris juo pasitiki.

– Praėjusį sezoną Jamesas Andersonas buvo jūsų komandos draugas Kaune, dabar jis žaidžia NBA, o jūs – Europoje. Ar nėra šiek tiek pavydu?

– Visiškai ne. Vasaros lygos metu buvome susitikę, kartu vakarieniavome, palaikome ryšį. J. Andersonas yra žaidėjas sutvertas NBA. Žaidimas Europoje visiškai nėra prastas pasirinkimas. Visgi kartais turi žengti žingsnį atgal, kad galėtumei judėti į priekį, kaip padarė Jamesas. Aš nuoširdžiai džiaugiuosi už jį, tik gaila, kad pastaruoju metu jis negauna pakankamai laiko pasireikšti.

– Galbūt buvote sulaukęs „Žalgirio“ pasiūlymo likti Kaune?

– Taip, klubo vadovai man siūlė sutartį kitam sezonui, tačiau aš norėjau savo jėgas išbandyti NBA vasaros lygoje. Kiekvieną vasarą aš bandau prasimušti į NBA, tai išlieka mano prioritetu. Mačiau, kad „Žalgiris“ pasirašė sutartį su kitu legionieriumi Olivier Hanlanu. Stebėjau jo žaidimą Bamgere, kuomet kauniečiai žaidė Eurolygos rungtynes su „Brose Baskets“.

– Jūsų „Instagram“ profilyje po žalgiriečių rungtynių Bamberge buvo galima matyti bendrų nuotraukų. Kaip susitikote Paulių Jankūną ir Siimą Sanderį Venę?

– Savaitgalį Bamberge vyko Vokietijos „Visų žvaigždžių“ savaitgalis ir aš jame dalyvavau. Gyvenome tame pačiame viešbutyje kaip ir „Žalgiris“, tad teko susimatyti su buvusiais komandos draugais bei treneriais. Linksmai pabendravome su Jankiu. Iki šiol palaikau šiltus santykius su Siimu. Jis buvo mano geriausias draugas komandoje.

– Ar žinote, kad po rungtynių Bamberge buvo atleistas Gintaras Krapikas, o vyriausiuoju treneriu tapo Šarūnas Jasikevičius?

– Tikrai? Man tai staigmena. Girdėjau, kad „Žalgiris“ buvo duobėje. Ką manau apie Šaro šansus? Jis yra legenda! Žinau, kad kuomet G. Krapikas dirbdavo nacionalinėje šalies rinktinėje, Jasikevičius vadovaudavo „Žalgiriui“ ir jam tai puikiai sekdavosi. Buvę komandos draugai pasakojo, kad jis geras strategas. Kaip asistentas jis taip pat buvo puikus. Kad ir kur su komanda vykdavome, jį visi visur pažinojo. Atėnuose, Barselonoje ir Tel Avive jis yra daugiau nei legenda.

– Manote, kad jis gali būti tokiu pat sėkmingu treneriu kaip ir žaidėju?

– Nežinau. Jis puikiai mokėjo prieiti prie žaidėjų ir jiems paaiškinti, ko iš jų nori. Nemanau, kad jam kils problemų pereinant iš asistento į vyriausiojo trenerio pareigas. Visi žino, kas yra Šaras, ką jis nuveikė. Visi Europoje jį gerbia.

– Sezono pradžia „Žalgiryje“ nebuvo tokia, kokios tikėjotės. Vėliau įsibėgėjote, o šį sezoną jau esate vienas ALBA komandos lyderių. Ar tiesiog reikėjo laiko prisitaikyti prie europietiško krepšinio?

– Tai susideda iš daugelio dalykų. Visų pirma, mane labiausiai paveikė atleidimas iš „Cavaliers“ komandos. Atrodė, kad kažkas atėmė iš manęs svajonę. Atvykęs į „Žalgirį“ nuolat galvojau apie galimybę sugrįžti į NBA. Tai neabejotinai neigiamai atsiliepė mano žaidime. Vėliau nurimau ir persilaužiau, pradėjau daugiau galvoti apie komandą, apie europietišką žaidimą. Žinoma, pirmieji mėnesiai Kaune buvo labai prasti. Esu dėkingas, kad mane palaikė Jamesas, Šaras ir kiti vyresni komandos vyrukai. Šiemet situacija yra kitokia. Treneris manimi pasitiki, žaidžiu daug. Nors mano pagrindinis tikslas išlieka NBA, apie tai aš šį sezoną nemąstau. Tai ir yra pagrindinis dalykas. Aš koncentruojuosi tik į žaidimą ALBA komandoje. Aš esu Europoje, Vokietijoje, žaidžiu Europos taurėje, Vokietijos lygoje ir apie nieką daugiau negalvoju.

– Per karjerą žaidėte „Cavaliers“, „Žalgiryje“ ir ALBA komandoje. Galite palyginti šias tris organizacijas?

– Apie „Cavaliers“ kalbėti turbūt neverta. NBA yra atskiras pasaulis. Kalbant apie „Žalgirį“ ir ALBA, džiaugiuosi, kad turiu galimybę žaisti tokiose gerose arenose. Vokietijoje fanai gausiai renkasi į rungtynes, jie yra girdimi, tačiau neprilygsta „Žalgirio“ fanams. Lietuva yra krepšinio šalis. Nesvarbu, kokioje arenoje žaidėme Lietuvoje, salės būdavo pilnos.

– Berlynas daug didesnis miestas nei Kaunas. Ar jame jaučiatės patogiau?

– Taip, esu pripratęs prie didelių miestų, todėl Berlynas man yra mielesnis. Kaune pirmą kartą pajutau, ką reiškia namų ilgesys, bet labiau pasiilgau ne namų, o didesnio miesto šurmulio. Berlyne gali justi amerikietišką kokybę, tačiau aplink tave supa europietiška dvasia. Tai puikus miestas. Kalbant apie butus ir kitus buitinius reikalus, „Žalgiris“ viskuo aprūpino puikiai, neturiu jokių nusiskundimų.

– Praėjusį sezoną žaidėte Eurolygoje ir LKL. Šiemet Europos taurėje ir Vokietijos čempionate. Kaip skiriasi šios lygos?

– Eurolygos ir Europos taurės negalima lyginti. Eurolyga yra antra stipriausia pasaulio lyga. Iš Eurolygos iškritusios komandos pakelia Europos taurės lygį, tačiau tai vis tiek nėra tas lygis, koks yra Eurolygoje. Joje žaidžia daug žaidėjų, kurie be problemų galėtų žaisti NBA. Atmosfera Eurolygoje yra neįtikėtina. Tai, kas dedasi Belgrade, Atėnuose, Barselonoje, Madride, yra pasakiška. Kalbant apie vietines lygas, Vokietijos čempionatas yra daug kartų stipresnis nei Lietuvos. Lietuvoje yra 3 gero lygio komandos ir tarp jų bei likusių ekipų yra ženklus atotrūkis. Vokietijoje daugiau mažiau visos komandos apylygės. Čia žaidžia velniškai daug amerikiečių. Lietuvoje dauguma legionierių būdavo iš kitų Europos šalių. Vokietijos krepšinio lygis kyla labai greitai. Tikiu, kad per artimiausią dešimtmetį tai taps stipriausia Europos lyga. Žinau, kad tokia dabar laikoma Ispanijos lyga, tačiau girdėjau, kad ji praranda savo pozicijas.

– Vokietija garsėja savo tvarka. Ar jaučiate tai?

– Šioje šalyje viskas sustyguota. Prieš keletą mėnesių komandos draugai man papasakojo istoriją, kad praėjusį sezoną buvo komanda, kuri nebepajėgė sumokėti žaidėjams atlyginimų, tačiau visi kontraktai yra drausti ir įsiskolinimus žaidėjams padengė valstybė. Tai yra labai gerai, kuomet gali jaustis ramus dėl savo pinigų. Čia nereikia sukti galvos dėl nieko, tiesiog turi visą save atiduoti aikštelėje. Kam nors paprašius patarimo, tikrai rekomenduočiau vykti žaisti į Vokietiją.