Dar šią savaitę „vilkai“ pradės gyvybiškai svarbų kelių turų sprintą.

Nedo Pacevičiaus kariauna kovą užbaigs trimis reikšmingais mūšiais Vilniuje. Laukia akistatos su Panevėžio „7bet-Lietkabeliu“, Vilniaus „Rytu“ ir Utenos „Uniclub Casino – Juventus“. Ši atkarpa gali tiek įtvirtinti, tiek gerokai komplikuoti „Wolves“ šansus atkrintamosiose varžybose startuoti su namų aikštelės pranašumu.

Rezultatyviausias ir naudingiausias komandos žaidėjas, Rasheedas Sulaimonas (vid. 16,2 tšk. ir 16,1 naud. bal.) teigia, jog būtent tokios įtampos mačų jis laukia labiausiai.

„Kiekvienos rungtynės yra tarsi finalas. Amerikoje tai vadiname „Kovo beprotybe“. Tai mano gimimo mėnuo, dėl to ir myliu krepšinį“, – LKL.lt teigė 30-ąjį jubiliejų prieš savaitę atšventęs amerikietis.

Pirmieji „vilkų“ varžovai šioje atkarpoje – panevėžiečiai, atsivežantys Vilniuje nepritapusį Džordže Gagičių. Iki šiol vykusius abu tarpusavio mačus laimėjo „7bet-Lietkabelis“ (108:105 ir 78:73), bet komandoms turint po tiek pat pralaimėjimų (7), trečioji dvikova gali tapti kertine, kovojant dėl trečiosios vietos. Ji gali padėti išvengti čempionų, Kauno „Žalgirio“, barjero pusfinalyje.

Paskutinę reguliariojo sezono dvikovą sostinėje tarp „Wolves“ ir „7bet-Lietkabelio“ stebėkite sekmadienį nuo 17.00 val. per BTV televiziją ir Go3.

Prieš intriguojančias rungtynes portale LKL.lt – išsamus pokalbis su vilniečių lyderiu R. Sulaimonu.

– Paskutiniame mače kiek netikėtai vėl patyrėte pralaimėjimą Jonavoje. Kas buvo ne taip?

– Tai krepšinis. Žaidėme nelengvoje išvykoje, neparodėme pakankamo lygio savo žaidimu. „CBet“ yra gerame ritme, jie pataikė daug sunkių metimų ir metė iššūkį mums. Rodėme charakterį mėgindami sugrįžti į rungtynes ir tai mums beveik pavyko. Bet vėlgi – jie pataikė svarbius metimus ir neleido mums priartėti. Neabejotinai tai mums yra žingsnis ne ta kryptimi, kur norime eiti, bet tuo pačiu suprantame, kad sezonas ilgas. Norime žaisti savo geriausią krepšinį tada, kai to reikės labiausiai – atkrintamosiose ir joms artėjant.

– Trečiasis ratas jau prasidėjo, turnyrinėje lentelėje kova dėl aukštesnių vietų tampa vis karštesnė. Kokį pasitikėjimo lygį turite šiame sezono taške?

– Aš asmeniškai pasitikėjimo savimi nestokoju. Turiu savo rutiną, pasiruošimą kiekvienoms rungtynėms. Taip mėginu per viską praeiti. Visos treniruotės duoda man pasitikėjimo, kai žaidžiu. Kai rungtynėse išmetu metimą, jį treniruotėse jau esu atlikęs tūkstantį kartų. Dabar stengiuosi išlikti sveikas. Šiemet turėjau nemažai problemų su traumomis. Kaip ir sakiau, noriu žaisti geriausiai sezono pabaigoje, jai turiu būti pasiruošęs 100 procentų. Pasitikiu savo įgūdžiais, mėginu išlikti sveikas, surasti savo ritmą ir žaisti savo geriausią žaidimą sezonui einant link pabaigos.

– Visą sezoną jus lydi traumos ar sveikatos problemos. Kokia jūsų dabartinė situacija?

– Turbūt niekas šiuo sezono momentu nėra visiškai sveikas. Visgi nenoriu teisintis, nors ir yra dalykų, kuriuos reikia susitvarkyti. Dirbu su komanda, turime puikius specialistus, gydytojus. Mėginame su jais surasti geriausias išeitis, kad sugrįžčiau į savo aukščiausią lygį aikštelėje.

– Ar komanda jau paliko užnugaryje prastai pasibaigusį etapą su Kęstučiu Kemzūra ir pilnai persiorientavo prie N. Pacevičiaus treniravimo stiliaus?

– Negaliu kalbėti už visus, bet mano nuomone, kad ir kas nutiko praeityje, reikia tai ten ir palikti. Turime susikoncentruoti į dabartį ir tobulėti ateičiai. Visi rūbinėje vieni kitais pasitikime, aš pasitikiu Nedu. Manau, kad jis yra puikus krepšinio protas, turi daug puikių idėjų, kurias mums diegia. Žinoma, ne tik aš, bet ir kiti komandos draugai kovoja su sveikatos problemomis visus metus. Sveikimas, pripratimas prie Nedo schemų yra natūralus procesas. Dabar protarpiais parodome tai, ko jis iš mūsų nori, bet tada seka prastesnės atkarpos, tad turime dirbti kartu, kad įgyvendintume trenerio planus. Visa tai ateis su laiku. Visi turi tinkamą nusiteikimą, turime gerą sudėtį, gerus trenerius, kurie mumis tiki, tiki, jog galime nuveikti kažką ypatingo, jei tik tęsime tai, ką darome, kiekvieną dieną.

– Su sunkia trauma susidūrė ir Artūras Žagaras, kuris sėkmingai atlieka reabilitaciją. Kaip reaguojate į tokį progresą, kuris teikia vilčių jį žaidžiantį išvysti dar šiame sezone?

– Esu labai laimingas, matydamas jį tokį. Per tą trumpą laiką, kuomet žaidėme kartu, iki jo traumos, tapome puikiais draugais. Jam patyrus traumą, nenustojome bendrauti. Jausmas toks, lyg į namus sugrįžtų brolis. Visi džiaugiamės jį matydami, žinome, koks jis talentingas. Aišku, svarbiausia jam dabar atsitiesti po traumos. Jei jis nuspręs žaisti, tai bus privalumas mums, bet jei ne – svarbiausia sveikata. Aišku, būtų labai gaila, jei traumos taip ir neleistų mums visiems žaisti kartu, pilna jėga. Tikėkimės, jog ši svajonė išsipildys svarbiausiu sezono metu.

– Neseniai Kaune tapote vienu iš dviejų „Betsafe Casino“ snaiperio konkurso nugalėtojų. Kaip prisiminsite šį konkursą? Ar jau šnektelėjote apie jį su kitu nugalėtoju, Seanu McNeilu?

– Taip, kalbėjome su juo. Aš pats esu labai konkurencingas. Nežinojau Seano iki tol, bet galėjau suprasti, kad jis irgi toks pats. Jaučiame vienas kitam pagarbą. Kalbėjome renginio metu, buvo smagu varžytis. Man tai buvo pirmas Citadele KMT finalo ketvertas, tai buvo puikus renginys, daug sirgalių, geros rungtynės. Kas gali būti geriau nei kad sudalyvauti istoriniame konkurse su dviem nugalėtojais? Aišku, nežinojau rezultato, kuomet atlikau savo seriją, po to pamačiau, kad laimėjau. Galiausiai, dalintis titulu su juo man nėra problemų. Tikėkimės, kad abu čia žaisime ir kitąmet, o tuomet galėsime išsiaiškinti tikrąjį nugalėtoją.

– Galbūt sirgaliams reikėtų pasižymėti kitą „Wolves“ akistatą su kėdainiečiais balandžio 6-ąją kaip snaiperio konkurso didįjį finalą?

– Galbūt (juokiasi). Tam ir reikalinga žiniasklaida, kad pažymėtumėte tokias rungtynes ir aplink jas sukurtumėte ažiotažą. Tritaškių konkursas vyko prieš kelias savaites, o dabar esu visiškai susikoncentravęs į komandinius reikalus su „Wolves“. Malonumą jaučiu tik tada, kai sekasi komandai. Jei jis sužais geriau už mane, bet mes laimėsime – tegu. Svarbiausia, kad laimėtų „Wolves“.

– Kalbant apie individualius įvertinimus, esate naudingiausias komandoje, kuri kol kas žengia trečia. Pernai Ahmadas Caveris panašioje situacijoje nuskynė reguliariojo sezono MVP prizą. Ar tokio įvertinimo siekis yra kažkas, ką turite omenyje varžydamasis?

– Visi esame žmonės, girdime, ką kiti žmonės kalba. Jei taip nutiktų, žinoma, tai būtų didelė garbė. Ilgai buvau traumuotas ir tai kažkiek keitė sezono kryptį. Svarbiausia būti sveikam, padėti komandai laimėti. Jei man tai pavyks ir padėsiu komandai kilti, individualūs apdovanojimai su tuo ateis. Tikiu tuo, kad tokie pripažinimai nėra visiškai individualaus darbo pasekmė. Daug dalykų, už kuriuos gauni nuopelnus, yra komandinis darbas. Jei laimėsime, tai didins mano šansus. Bet ties tuo nesu susikoncentravęs. Labiausiai noriu laimėti, o tada pripažinimo sulauksime visi.

– Šią savaitę „Betsafe-LKL“ žaidžiate du mačus. Pirmasis jau įvyko, o antrasis laukia sekmadienį, kuomet namuose priimsite „7bet-Lietkabelį“. Ar tai, jog jums tai bus antrosios rungtynės šią savaitę, yra šioks toks varžovų pranašumas?

– Taip, kodėl gi ne. Bet koks pranašumas yra svarbus, bet jie irgi žaidė Europos taurėje, žino, ką tai reiškia. Nekantrauju prieš juos žaisti, nes prieš tai patyrėme du pralaimėjimus. Galima sakyti, kad nemoku priimti pralaimėjimų. Mano žmona turbūt sakytų, kad po pralaimėjimų aš nesu pats maloniausias iki kitų rungtynių, kuomet mėginsiu ir vėl laimėti (juokiasi). Kadangi šįkart turime du mačus, tai mums neduoda daug laiko galvoti apie pralaimėjimą. Turime greitai persiorientuoti. Kaip krepšininkas tik to ir nori – žaisti daug rungtynių. Būsime tam pasiruošę.

– Spalį sužaidėte puikias rungtynes Panevėžyje (R. Sulaimonas tąkart pasiekė savo sezono rekordus – pelnė 31 tašką ir surinko 33 naudingumo balus). Komandų treneriai pasikeitė, bet didžioji dalis žaidėjų – tie patys. Ar tai oponentas, prieš kurį jums palanku žaisti?

– Kaip ir minėjau, tikiu savo sugebėjimais, kad ir prieš ką žaidžiu. Daug komandų šiemet taikosi prie manęs, jau mačiau įvairiausių gynybos sistemų. Kai kalba eina apie žaidimą vienas prieš vieną, visada tikėsiu savo galimybėmis. Bet krepšinis yra komandinis žaidimas. Turiu atsakomybę ne tik rinkti taškus, bet ir priimti tinkamus sprendimus. Mėginsiu žaisti savo žaidimą, bet tuo pačiu skaitysiu gynybą ir, jeigu ką, ieškosiu komandos draugų gerose pozicijose, kad tik „Wolves“ turėtų daugiau šansų laimėti.

– Priešininkai turi jūsų buvusį komandos draugą Dž. Gagičių. Jam sunkiai sekėsi pritapti „Wolves“, bet panevėžiečiams jis buvo kertinis žaidėjas Citadele KMT pusfinalyje. Kaip manote, kodėl jam nepavyko atsiskleisti jūsų klube? Ar viskas priklauso nuo trenerio sistemos?

– Nemanau, kad šiame lygyje viskas priklauso nuo trenerių. Esame aukštame lygyje, „Betsafe-LKL“ yra gerbiama lyga. Mes ir „7bet-Lietkabelis“ žaidėme Europos taurėje, turime tokį lygį atitinkančias sudėtis. Turbūt būtų neišradinga sakyti, kad kažkas yra blogas žaidėjas vien dėl to, kad neatsiskleidė tam tikroje komandoje. Kažkiek priklauso nuo žaidimo schemų, nuo to, kaip žaidėjai tinka vienas prie kito. Esu matęs daug situacijų, kuomet vienoje komandoje žaidėjas negauna minučių, o kitoje jau tampa kone geriausiu žaidėju lygoje. Viskas yra apie tai. Jis pažįsta trenerį, yra žaidęs pas jį anksčiau, buvo sėkmingas žaidėjas jo sistemoje. Kai susiduri su sunkumais krepšinyje, visada gera sugrįžti ten, kur tau buvo komfortabilu. Tikriausiai taip yra ir jam. Jis tiesiog parodė savo talentą. Tai puikus žaidėjas, laukiu, kol susitiksime aikštelėje.

– Per likusį kovą jūsų laukia itin svarbi kelių susitikimų atkarpa, kuomet susitiksite su kaimyniniais turnyrinės lentelės klubais – „7bet-Lietkabeliu“, „Rytu“ ir „Uniclub Casino – Juventus“. Balandį jau galite pradėti arba visiškai įsitvirtinę trečioje vietoje, arba susikomplikavę savo padėtį. Su kokiomis mintimis žengiate į šį nelengvą laikotarpį?

– Kiekvienos rungtynės yra tarsi finalas. Amerikoje tai vadiname „Kovo beprotybe“. Tai mano gimimo mėnuo, dėl to ir myliu krepšinį. Tai – varžymasis aukščiausiame įtampos taške. Puikiai suprantame likusios sezono dalies svorį, žinome savo tvarkaraštį. Gali baigtis visaip. Nesvarbu, kas nutiko iki šiol. Kiekvienos rungtynės dabar bus kaip finalas, turime būti tam pasiruošę, kad prieš atkrintamąsias būtume tinkamoje pozicijoje, o kai atkrintamosios prasidės, galbūt nuveiksime kažką ypatingo.

– Jūsų pranašumu gali tapti tai, jog visas trejas rungtynes žaisite „Avia Solutions Group“ arenoje. Visgi jūs dažniau treniruojatės Širvintose. Ar rungtyniaudami sostinėje išties jaučiatės kaip namuose?

– Jei atvirai, taip. Man labai patinka mūsų arena, sirgaliai. Turbūt didžioji dalis mūsų geriausių rungtynių vyko būtent čia. Norėtųsi ten dažniau treniruotis, bet tai tikrai bus veikiau privalumas nei kad trūkumas. Turime kažkiek sirgalių, norime, kad jie mumis didžiuotųsi šių lenktynių pabaigoje ir mus palaikytų. Norime visiems padovanoti gerų momentų ir tinkamai reprezentuoti „Wolves“ Vilniuje.

– Perspektyva pasiekti antrąją vietą atrodo miglotai, tačiau net ir tokiu atveju pusfinalyje jūsų greičiausiai lauktų „Rytas“. Žinoma, iki to dar labai toli, tačiau ar tokia akistata, sostinės derbis, atkrintamosiose yra kažkas, ko labai lauktumėte?

– Šiame pokalbyje daug kalbame apie konkurencingumą. Šioje šalyje tai yra viena didžiausių priešpriešų per pastaruosius metus, jei ne didžiausia. Esame nauja komanda Vilniuje, kuris yra plačiai žinomas kaip „Ryto“ miestas. Abejos rungtynės su jais buvo intensyvios. Prie to pridėkime atkrintamųjų įtampą... Gyvenu dėl tokių akimirkų. Tokias dvikovas mėgsti ir kaip žaidėjas, ir kaip sirgalius. Matysime, ar taip nutiks, gerbiame visus varžovus, kuriuos sutiksime ateityje, atkrintamosiose. Bet jei susitiksime su „Rytu“, gerbsime ir juos, tai būtų puiki akistata.