2019-2020 metų sezone Prienų komandai atstovavo penki Kauno „Žalgiriui“ priklausantys krepšininkai: Arnas Velička, Lukas Uleckas, Laurynas Birutis, Kerras Kriisa ir Tomas Digbeu. Pastarasis prancūzas dėl kelio traumos nė karto oficialiose rungtynėse neišbėgo ant parketo ir po trijų savaičių paliko komandą, o likusi ketveriukė ilgiau tobulėjo Manto Šerniaus vadovaujamoje ekipoje.

Prienų klubas LKL per 24 rungtynes iškovojo 11 pergalių ir galutinėje rikiuotėje užėmė 6-ąją vietą. Nuo ketvertuko ekipa atsiliko trimis laimėjimais.

„Tikrai gaila, neužskaitau šio sezono. Kalbama, kad kažkas laimėjo pirmąją vietą, kažkas užėmė paskutinę… Šis sezonas tiesiog neįvyko. Tu dirbi 4-5 mėnesius tam, kad sezono pabaigoje atkrintamosiose parodytumei savo komandą ir pasiektumei geriausią savo formą. O čia viskas dingsta. Kaip treneriui, man nėra lengva taip paimti ir pabaigti sezoną“, – svetainei basketnews.lt apie sezoną kalbėjo M. Šernius.

Treneris jau praėjusį sezoną „Žalgirio“ dubleriuose dirbo pagal Šarūno Jasikevičiaus sistemą, o Prienų ekipoje, kaip sako pats M. Šernius, „Žalgirio“ sistema sudarė apie 60 procentų.

Tinklalapis basketnews.lt su „CBet“ treneriu M. Šerniumi kalbėjosi apie tai, kaip komandoje sekėsi Kauno „Žalgirio“ paskolintiems žaidėjams.

Arnas Velička

20-metis 195 cm ūgio A. Velička buvo vienas iš dviejų „Žalgirio“ paskolintų krepšininkų, kuris Prienuose išbuvo nuo sezono pradžios iki tuomet, kai LKL valdyba nusprendė nutraukti pirmenybes.

Įžaidėjas LKL vidutiniškai per 26 minutes pelnė po 12,2 taško (46,3 proc. dvit., 29,1 proc. trit., 65,7 proc. baudos), atkovojo po 3,2 ir perėmė po 1 kamuolį, atliko po 4,7 rezultatyvaus perdavimo, išprovokavo po 5,7 pražangos, suklydo po 3,3 karto ir rinko po 13,9 naudingumo balo.

A. Velička pirmąjį mėnesį lygoje buvo sunkiai sulaikomas: pelnė po 13,7 taško, sugriebė po 3,7 ir perėmė po 1,5 kamuolio bei lygoje pirmavo pagal rezultatyvius perdavimus (5,7), išprovokuotas pražangas (9) ir naudingumo balus (20,7).

„Prieš pat sezoną susėdau su Arnu ir turėjau pokalbį, kad jam sezonas tikrai bus nelengvas, jam reikės persilaužti, – interviu kalbėjo „CBet“ treneris M. Šernius. – Visur, kur žaidė iki tol, Arnas turėjo tikrai daug laisvės. Jis nebuvo įpratęs žaisti komandoje, kurioje detalėms skiriamas didelis dėmesys.

Sezonui įsibėgėjant jam buvo duotos tam tikros užduotys, kurias jis turėdavo įvykdyti. Kai matydavome, kad jis jau tai padaro, tuomet dar apsunkindavome galvelę. Nuo to atsirado ir bangavimas. Jis labai stengėsi viską išpildyti, bet kai nesi įpratęs žaisti sistemoje, nėra lengva per sekundės dalį priimti sprendimą. Čia yra normalu, net Eurolygos žvaigždės turi bangavimo.

Mano asistentas Dainius Šalenga buvo atsakingas už tai, kad po kiekvienų rungtynių išrinktų žaidimo momentus, kuriuos mes akcentuodavome. Nepraleidome nė vienų rungtynių ir nė vieno epizodo – Arnas visus juos pamatė. Šitoje vietoje mes kartu su Dainiumi buvome suinteresuoti jo tobulėjimu ir ta progresija buvo. Aišku, ne taip greitai, kaip mes visi norime, bet ji tikrai buvo ir aš džiaugiuosi dėl to pusmečio, kaip man pavyko su juo padirbėti.

Jaunas krepšininkas tik atėjo į klubą, kur šiemet viskas vyko profesionaliai. Tas bangavimas pas jį buvo, bet viską nugali jo darbas. Jis yra vienas daugiausiai dirbančių krepšininkų tiek treniruotėse, tiek prieš jas ir po jų. Arnas tikrai žino, ko nori, yra labai užsispyręs ir atkaklus, labai protingas kaip asmenybė. Jis savotiškai užsidaręs, bet tai yra normalu, nes kiekvienas žmogus yra skirtingas.

Aš sezono pradžioje galvojau, kad jį pažįstu, bet vėliau supratau, jog jo asmenybės nepažįstu. Taip, jis yra gana uždaras, bet jis yra labai protingas, iš labai intelektualios šeimos, todėl aš turėjau jį pažinti dar kartą. Tikrai yra toks žmogus, kuris daug nekalba, bet daug dirba.

Tas progresas, kurį pasiekėme per pusę sezono, jam tikrai bus į naudą. Gaila, kad taip viskas nutiko, nes mes kaip komanda, manau, sezono pabaigoje turėjome sprogti.“

Kur A. Velička per sezoną dėjo didžiausius žingsnius į priekį?

„Du prieš du gynyba, – nieko nelaukęs atsakė M. Šernius. – Jis įprato laikytis taisyklių, o ne gintis taip, kaip pats įsivaizduoja. 95 proc. atvejų mums pavyko pasiekti savo. Net ir Eurolygoje yra žaidėjų, kurie rungtyniauja pagal sistemą, bet kartais sprendimai išeina ne iš sistemos, o iš žaidėjo. Šitoje vietoje tuos 5 procentus paliekame žaidėjui. Jam visgi vieni iš pirmųjų metų, kai treneris konkrečiai iš jo reikalavo detalių.“

Šį sezoną A. Velička pataikė 32 tritaškius iš 110, arba 29,1 procento savo metimų. Vidutiniškai per vieną mačą atakų organizatorius atlikdavo po 4,6 tritaškio.

Gynėjas nevengdavo paskutinėmis atakų sekundėmis imtis iniciatyvos ir atlikti neparuoštus metimus, o tai, be abejo, darė įtaką ir taiklumui.

Kokį įspūdį susidarė pats M. Šernius – ar A. Velička yra geras metikas?

„Jeigu žiūrėti į stipriąsias savybes, tai kai skautini varžovų krepšininką, renkiesi pirmą, antrą ir trečią sugebėjimus, kuriuos nori sustabdyti. Varžovai šitoje vietoje prieš jį laikydavosi atstumo ir siųsdavo į silpnąją ranką.

Pasigirsdavo tokių ekspertų kalbų, kaip gali A. Velička ar Donatas Sabeckis nežaisti to paties du prieš du, koks „Šiauliuose“ buvo žaidžiamas su Laurynu Biručiu. Dėl to, nes tai buvo treji metai atgal ir per tuos metus LKL paaugo taktiškai. Treneriai žino, jau atpažįsta kiekvieno krepšininko stipriąsias ir silpnąsias vietas. Jie tiesiog neleisdavo žaisti taip, kaip žaidėjui būtų geriausia.

Ta pati situacija buvo ir su A. Velička, prieš jį buvo daromos situacijos, kad jis būtų įstumtas į silpnąją ranką. Dėl to dažnai likus mažai laiko jo rankose taip ir likdavo kamuolys, todėl jis išmesdavo tikrai nelengvus metimus. Jis sezono pradžioje tikrai priimdavo ne pačius geriausius sprendimus, bet vėliau buvo proceso dalis, kai mes nuolat aiškindavome, ką jis turi daryti, jeigu atsidūrė tam tikroje situacijoje. Mano krepšininkai visi yra geri metikai, jeigu randa gerą metimą. Esmė yra ne pataikyme, o tame, ar pasirinkai gerą metimą. Šitoje vietoje Arnas sezono pabaigoje ėmė atpažinti, kuomet yra geras metimas, ir kuomet – blogas“, – pasakojo M. Šernius.

Laurynas Birutis

22-ejų metų 213 cm ūgio vidurio puolėjas L. Birutis prie „CBet“ prisijungė nuo lapkričio pabaigos, kuomet sustiprėjo po kelio operacijos.

Aukštaūgis LKL spėjo sužaisti 13 rungtynių ir statistiškai buvo naudingiausias pirmenybių krepšininkas.

L. Birutis per 25,5 minutės vidutiniškai įmetė po 15,2 taško (62,6 proc. dvit., 70,2 proc. baudos), atkovojo po 7 kamuolius, atliko po 1,4 rezultatyvaus perdavimo, blokavo po 0,5 metimo ir rinko po 20,4 naudingumo balo.

„Su Laurynu irgi buvo specifinė situacija. Atrodo, kad tik ką grįžo po traumos, tu nori su juo kuo daugiau dirbti, kad kuo greičiau grįžtų į krepšinį, bet tuo metu jį reikėjo labai saugoti. Mes su juo daug kontaktavome, daug derinomės jo krūvį su fizinio rengimo treneriu. Tikrai negalėjome perskubėti, nes tai galėjo pavirsti į Lauryno karjeros pabaigą. Aš tikrai džiaugiuosi, kad buvo kantrybė, mes ją išlaikėme ir jo žaidimo kreivė tikrai buvo pakilusi. Tikiuosi, kad daugiau tokios traumos nepasikartos ir jis toliau žengs į priekį savo karjeroje.

Tuomet, kai jis grįžo po traumos, jo kojos dar tikrai buvo lėtos, bet praėjus mėnesiui-pusantro sugrįžo jo kojų judėjimas ir taip lengvai priešininkai negalėdavo išnaudoti Lauryno silpnųjų vietų.

L. Birutis bando prisitaikyti prie šiuolaikinio krepšinio. Jis yra aukštas, lėtesnis centras, bet jis yra įgavęs greičio ir koordinacijos. L. Birutis pademonstruodavo netipinius judesius tokio ūgio krepšininkams. Aš manau, kad ateityje jis tikrai gali belstis į Eurolygos klubą. Pas tinkamą trenerį, mokant jį išnaudoti, jis yra labai naudingas krepšininkas.

Taktiškai dirbti su L. Biručiu buvo lengviau, jis iš pusės žodžio suprasdavo, ko aš noriu. Galbūt rungtynių metu reikėdavo kažką pakeisti gynyboje, bet jis jau buvo įskiepytas „Žalgirio“ ir dėl to nebuvo sunku.“

Lukas Uleckas

Kaip ir Velička, 20-metis 199 cm ūgio L. Uleckas Prienų komandoje praleido visą sezoną.

Jis pernai migravo tarp Kauno „Žalgirio“ ir dublerių komandos, tačiau nuolat žaisti daug minučių LKL jam buvo naujas iššūkis.

Marijampolietis vidutiniškai rungtyniavo po 27 minutes ir fiksavo 9,7 taško (41,6 proc. dvit., 28,5 proc. trit., 79,6 proc. baudos), 4 atkovotų kamuolių, 2 rezultatyvių perdavimų, 1 perimto kamuolio ir 8,9 naudingumo balo vidurkius.

„Turime suprasti, kad Lukas perėjo į kitą lygį, – pažymėjo M. Šernius. – NKL ir LKL yra dvi skirtingos lygos ir labai mažai krepšininkų perėję į LKL iškart rodo stebuklingus rezultatus. Tik tokie talentai kaip Luka Dončičius tokių metų jau gali pradėti žaisti NBA ir būti lyderiais. Jeigu toks nesi, tai turi kiekvieną sezoną savo darbu viską įrodinėti iš naujo.

Šitoje vietoje Lukas suprato tai, kur papuolė. Galbūt sezono pradžioje jam buvo nelengva stumdytis ir galynėtis. LKL žaidėjų dydis yra didesnis nei NKL. NKL jis galėdavo labai gerai žaisti nugara į krepšį, o atėjus į LKL jau jį po krepšiu dengdavo tikrai rimtesni krepšininkai, prieš kuriuos nėra lengva pasistumdyti.

LKL visi treneriai atlieka puikų skautingo darbą. Visi treneriai supranta, kad L. Uleckas yra metikas. Metikus LKL komandos tikrai gerai prižiūri ir jeigu tave varžovai labai akcentuoja, tuomet išsimesti nėra lengva. Šitoje vietoje L. Uleckui reikėjo perlipti per save, susipažinti su LKL skirtumais ir surasti save komandoje. Po truputį po truputį jis kabinosi.

Buvo geresnių, buvo prastesnių rungtynių. Tas pataikymo procentas iš toli tai pakildavo, tai nusileisdavo. Jis mano komandoje žaisdavo tikrai daug, nes šitoje vietoje jam konkurencija nebuvo labai didelė. Tą poziciją taip pat užimdavo Mindaugas Lukauskis ir Martynas Varnas. L. Uleckas žaidė per kelias pozicijas, o sezono pabaigoje, iškritus Karoliui Guščikui, rungtyniavo net ketvirtoje pozicijoje. Jis tikrai gavo žaidybinio laiko ir manau, kad jį pateisino. Nemažai ką pasako tai, kad jis buvo vienas svarbiausių komandos krepšininkų, kuri liko per 2-3 pergales nuo LKL ketverto.

L. Uleckas šį sezoną pasistūmėjo fiziškume. LKL tu negali žaisti puse kojos ir rodyti rezultatus. Nebent esi super talentas. Šitoje vietoje jam ir toliau reikės geresnio savo atletiškumo, fiziškumo. Krepšinį jis tikrai supranta, su juo labai lengva bendrauti ir rungtynių metu, ir po to analizuojanti klaidas. Tikrai suprantantis krepšinį jaunuolis, tik jam reikia pridėti atletiškumo ir fiziškumo. Jis yra vienas iš tų LKL snaiperių, kuris ateityje, galbūt už 2-3 metų, belsis į klubus, kurie žais Europoje.“

Kerras Kriisa

19-metis 189 cm ūgio įžaidėjas K. Kriisa į Prienus atvyko sezonui įsibėgėjus, kai sėkmingai pasirodė Kauno „Žalgirio“ dublerių ekipoje, o „CBet“ gretas paliko Devonas Van Oostrumas.

K. Kriisa jau praėjusį sezoną dirbo kartu su Šerniumi, kuomet jie kartu gynė „Žalgirio-2“ garbę NKL.

Estas po vieną kartą sužaidė su visomis LKL komandomis ir vidutiniškai rungtyniavo po 13 minučių, pelnė po 4,1 taško, atliko po 2,2 rezultatyvaus perdavimo, suklydo po 1,9 karto ir rinko po 3,6 naudingumo balo.

Sausio mėnesio viduryje jis nusprendė grįžti rungtyniauti į „Žalgirio“ dublerius.

„Atsirado vieta pirmoje pozicijoje ir ilgai neieškant atsirado idėja, kad galime pabandyti Kerrą, kuris rodė gerus rezultatus NKL. Bet beieškant, pasirašėme sutartį ir su D. Sabeckiu, kuris gali žaisti keliose pozicijose. Šitoje vietoje, manau, Kriisai tiesiog neliko minučių ir jam buvo naudingiau grįžti į NKL. Aš manau, kad jis galėjo toliau žaisti LKL, bet reikėjo paskirstyti minutes, kad visi būtų laimingi ir kartu – šiek tiek konkuruotų.

Šitoje vietoje K. Kriisa pasitarė su agentu ir nusprendė, kad geriau bus žaisti NKL. Mano tokia filosofija – jeigu treniruotėse gerai atrodai, tai ir rungtynėse žaisi. Jam konkurencija treniruotėse žaisti prieš A. Veličką ir D. Sabeckį buvo nelengva.

Manau, kad K. Kerras priėmė sprendimą supratęs visumą, kad jam dar reikia žaidybinės patirties, o LKL žaisti po 10-15 minučių nebuvo jo tikslas.“