Vien per tuos trumpus interviu, ar reportažus iš rūbinės galima aiškiai suprasti, kad „Žalgirį“ į priekį veda žmogus puikiai žinantis ką daro.

Tikrai nemenkinu buvusių „Žalgirio“ strategų darbo, bet tokio kokybiško žaidimo Eurolygoje mes seniai nematėme. Aišku, kad žaidimo planas būdavo ir seniau. Pavyzdžiui, Vladimiro Romanovo laikais rungtynių planas būdavo toks detalus, kad žaidėjai net tiksliai žinodavo, kada ir kiek minučių praleis aikštelėje.

Pirmasis rungtynių Belgrade punktas buvo netikėtas Artūro Milaknio pasirodymas starto penkete. Visi puikiai matėte, kaip pasiteisino šis sprendimas. Kita situacija, tai dviejų gynėjų pasirodymas. Tiek Kevinas Pangosas, tiek Lukas Lekavičius du kėlinius atrodė išsigandę ir pasimetę. Pripažinkime, kad Lekavičius sužaidė itin silpnai ir galėjo nuo suolo nebepakilti. Bet treneris įžaidėju pasitikėjo, o šis pataikė kelis svarbius tritaškius, įsidrąsino ir solidžiai vadovavo komandos puolimui visą ketvirtą kėlinį.

Sumanymas ketvirtajame kėlinyje žaisti per Edgarą Ulanovą varžovams buvo visiškai netikėtas. „Crvena Zvezda“ nebuvo pasirengusi E. Ulanovo „centravimams“. Lengvasis krašto puolėjas iš niekur nieko tapo pagrindine figūra ketvirtajame rungtynių kėlinyje.

Yra daugybė pavyzdžių, kai treneriai būna įsikandę vieną strategiją ir jos laikosi nepaisant visko. O Jasikevičius kiekvienose rungtynėse ištraukia vis po naują kozirį.

Man labai imponuoja ir trenerio interviu transliacijų metu. Dauguma strategų Eurolygoje kalba šabloninėmis frazėmis, o „Žalgirio“ treneris nevynioja į vatą. Grįžęs po ilgosios pertraukos jis aiškiai pasakė, kad mums sekasi, jog atsiliekame tik keliais taškais.

Serbijos sostinėje „Žalgiris“ pasiuntė žinutę, kad tai nėra vieno ar dviejų žaidėjų komanda. Varžovai didelį dėmesį skyrė Pauliui Jankūnui ir K. Pangosui, o pagrindiniais jų budeliais tapo Antanas Kavaliauskas, A. Milaknis bei E. Ulanovas. A. Kavaliauskas žaidė geriausią krepšinį šį sezoną. Vienintelis minusas, kad „centras“ greitai pavargsta ir jį reikia dažnai keisti, bet, kaip pamatėme, per trumpas atkarpas jis gali būti itin efektyvus.

Iš tikrųjų gražu žiūrėti, kaip iš šio kolektyvo lipdosi labai simpatiška Eurolygos komanda. Niekada nebuvau žmogus be pagrindo liaupsinantis „Žalgirį“ vien dėl to, kad tai yra Lietuvos klubas. Pripažinsiu, kad daugybę sezonų kauniečių rungtynės Eurolygoje būdavo vienos nuobodžiausių. Dabar viskas keičiasi, „Žalgiris“ lipa į viršų ir žaidžia tikrai patrauklų akiai krepšinį. Tai lemia ir geri vasaros darbai komplektuojant komandą, ir puikus trenerių darbas.