Plaukų dažymas jau senokai yra laikomas labiau grožio procedūra nei būtinybe, pavyzdžiui, žiliems plaukams paslėpti. Plaukus šiandien dažo dauguma moterų ir kai kurie vyrai.

Europos Komisijos duomenimis, daugiau kaip 60 proc. moterų ir 5–10 proc. vyrų (nuo 30 iki 60 metų amžiaus) naudoja plaukų dažus vidutiniškai 6–8 kartus per metus. Esant tokiai didelei paklausai, šių produktų pasiūla taip pat didelė. Vertinama, kad plaukų dažai sudaro 8 proc. visos Europos kosmetikos gaminių rinkos (apie 2,6 mlrd. eurų).

Sveikatos specialistai primena, kad, kaip ir visi produktai, kurių sudėtyje yra cheminių medžiagų, taip ir plaukų dažai gali sukelti neigiamas pasekmes sveikatai. Dažniausia reakcija į plaukų dažų sudėtyje esančias chemines medžiagas – alergija, kuri gali pasireikšti galvos srities, kaklo, veido paraudimu, niežėjimu ar patinimu. Todėl naudojant plaukų dažus patariama imtis tam tikrų atsargumo priemonių.

Rekomenduojama pasitikrinti jautrumą 

Sveikatos specialistai visame pasaulyje ragina žmones naudoti kuo mažiau cheminių medžiagų. Rekomenduojama rinktis greičiau nusiplaunančius, trumpalaikius plaukų dažus, kurie padengia plauko paviršių arba labai negiliai įsiskverbia į patį plauką. Ilgalaikiai dažai gali ne tik žaloti plaukus (jie praranda natūralų žvilgesį, pradeda sausėti), bet ir sukelti alergines reakcijas į dažų sudėtyje esančias medžiagas. Daugelis plaukų dažų nėra skirti asmenims iki 16 metų.

Prieš pradedant dažyti plaukus neprošal būtų pasitikrinti jautrumą plaukų dažams. Dažniausiai testas atliekamas ant nedidelio odos plotelio už ausies arba vidinio alkūnės linkio užtepus dažų ir palikus 48 val. Jeigu per šį laikotarpį neatsiranda sudirginimo, paraudimo, niežėjimo, patinimo, bėrimo – testas laikomas neigiamu ir plaukų dažus galima naudoti.

Kirpyklų darbuotojai rizikuoja labiau

Neigiamą dažų poveikį sveikatai gali patirti ne tik asmenys, kurių plaukai yra dažomi, bet ir grožio salonų darbuotojai, kurie savo darbo aplinkoje yra nuolat veikiami įvairių cheminių medžiagų. Kirpyklų darbuotojams, nenaudojantiems apsauginių pirštinių, gali išsivystyti rankų egzema.

JAV Aplinkos darbo grupės (Environmental Working Group) 2010 m. duomenimis, grožio salonų darbuotojai dažniausiai skundėsi dėl plaukų slinkimo, dermatito, akių, nosies, kvėpavimo takų gleivinės dirginimo, kosulio, kaklo, veido bėrimo, paraudimo, akių ašarojimo, galvos skausmo, vėmimo ir kt. Šie nusiskundimai buvo siejami su plaukų tiesinimo priemonėse bei darbo aplinkos ore esančiu formaldehidu.

Didelė formaldehido bei kitų cheminių medžiagų koncentracija darbo aplinkoje gali susidaryti dėl intensyvaus tam tikrų produktų, kuriuos sudaro įvairios cheminės medžiagos, naudojimo. Todėl labai svarbus yra tinkamas šių patalpų įrengimas, priežiūra ir vėdinimas.

Draudžiamų medžiagų sąrašas – ilgas

Siekdama užtikrinti plaukų dažų saugą, Europos Komisija uždraudė juose naudoti 181 cheminę medžiagą. Šie draudimai atsirado Europos moksliniam komitetui pateikus informaciją apie jų neigiamą poveikį sveikatai.

Dažuose leidžiama naudoti 97 dažiklius. Tačiau net ir naudojant dažus, į kurių sudėtį įeina šie leidžiami naudoti dažikliai, turi būti laikomasi tam tikrų apribojimų ir įspėjimų. Etiketėje turi būti pateikti konkretūs nurodymai, kokių atsargumo priemonių reikės laikytis naudojant kosmetikos gaminius, įspėjimai apie gaminių keliamą riziką.

Pavyzdžiui, plaukų dažų, į kurių sudėtį įeina dažikliai (fenilendiaminas, aminofenolis, rezorcinolis, naftolis ir daugelis kitų), etiketėje turi būti nurodyta, kad plaukų dažikliai gali sukelti stiprią alerginę reakciją; laikinosios „juodosios chnos“ tatuiruotės gali padidinti alergijos riziką; nereikėtų dažyti plaukų, jei veidas yra išbertas arba galvos oda yra jautri, sudirginta ar pažeista ar dažydami plaukus patyrėte kokią nors reakciją.

Apie nepageidaujamą poveikį galima pranešti

Nuo 2013 m. Europos Sąjungos šalyse veikia rimto nepageidaujamo kosmetikos gaminio poveikio stebėsenos sistema – vadinamoji kosmetikos gaminių budros sistema. Tai informacijos apie kosmetikos gaminio rimtą nepageidaujamą poveikį teikimas, kaupimas ir panaudojimas.

Rimtas nepageidaujamas poveikis – tai nepageidaujamas poveikis, dėl kurio atsiranda laikinų arba nuolatinių funkcinių sutrikimų, neįgalumas, guldoma į ligoninę, pasireiškia įgimtos anomalijos, iškyla staigi gyvybei pavojinga rizika arba mirštama.

Lietuvoje kompetentinga institucija, kuriai bus teikiami pranešimai apie nepageidaujamą kosmetikos gaminio poveikį, yra Vilniaus visuomenės sveikatos centras.

Kosmetikos gaminių budros sistema padės nustatyti nepageidaujamą kosmetikos gaminio poveikį sukeliančias priežastis ir, esant būtinybei, teikti siūlymus dėl teisinio reglamentavimo tobulinimo, kad būtų užtikrinta labai gera žmonių sveikatos apsauga.