Lyg uždelsto veikimo bomba - taip apibūdinama žmogaus organizme nejučia prasidėjusi geležies stoka. Laiku jos neatskleidus užklumpa anemija, kuri gali lemti daugybę lėtinių ligų. Ypač geležies trūkumas jaučiamas pavasarį. 

„Nusimesk anemijos kilpą!“ - į tokią sveikatos profilaktikos akciją šį mėnesį pakvietė „Medicina practica“ laboratorija. Jos padaliniuose Kaune, Panevėžyje, Tauragėje ir Mažeikiuose iki balandžio pabaigos galima atlikti bendrąjį kraujo, geležies kiekio ir feritino (geležies atsargų) tyrimus su didele nuolaida nuo Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos kainos. Be to, apie anemijos pavojų žiniasklaidoje informuojama visuomenė, platinamos skrajutės.

Anemija - tai būsena, kai kraujyje sumažėjus eritrocitų ir juose esančio hemoglobino mūsų organizmas nebegauna pakankamai deguonies. Labiausiai paplitusi geležies stokos anemija. Didžiausia problema, kad jos artėjimo ilgai neparodo jokie požymiai. Tuo metu užslėptą geležies trūkumą atskleisti gali tik feritino tyrimas. Jei laiku nesigydoma, žmogus pradeda jausti nuovargį, mieguistumą, apetito stoką, dirglumą. Krenta darbingumas. Dar vėliau pastebimi požymiai: blyški oda, įtrūkę lūpų kampai, trapūs nagai, slenkantys plaukai.

Šią grėsmingą būseną jau aiškiai atskleidžia bendrasis kraujo tyrimas. Tačiau tokiu atveju organizmo geležies atsargos jau būna išsekusios ir gali laukti ilgas gydymas. Žmonių, kuriems trūksta geležies, yra 2 - 3 kartus daugiau nei sergančių išryškėjusia anemija.  

Lietuvoje žmonės anemija serga tris kartus dažniau nei Europoje ar JAV. Pasaulyje nuo jos kenčia 30 -50 proc. gyventojų. Pastebėta, kad kuo skurdesnis kraštas, tuo daugiau ir sergančių mažakraujyste.

Anemija paliečia beveik kas trečią vaisingo amžiaus moterį. Gana dažnai ji nustatoma mažiems vaikams. Geležies stoka dažniau užklumpa ir paauglystėje. Į rizikos grupę taip pat patenka nėščiosios ar kūdikius maitinančios motinos, vegetarai, aktyviai sportuojantys bei pagyvenę žmonės.