Iki šiol nėra sukurtas Kraujo donorų registras, kuris užtikrintų vieningą kraujo donorų, donacijų, kraujo komponentų identifikavimą, apskaitą ir kontrolę. Kodėl?

Tuo susirūpino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Dėl atsakymo į šį klausimą ji kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Jau daugiau kaip dešimtmetį galioja Kraujo donorystės įstatymas, kuriame įtvirtinta nuostata, kad Kraujo donorų registrą steigia ir jo nuostatus tvirtina SAM.

„Kraujo donorų registro nuostatai buvo patvirtinti dar 1998 m., tačiau registras taip ir nebuvo įsteigtas. Reikiami teisės aktai priimti, bet dėl kažkokių priežasčių jie nėra vykdomi ir iki šiol ši sritis nesutvarkyta“, - sako D. Mikutienė.

Atskiri kraujo donorystės centrai renka atitinkamus duomenis ir vykdo jų apskaitą, tačiau tarpusavyje duomenimis nesikeičia ir praktikoje netgi pasitaiko atvejų, kai kita įstaiga nežino, kad tą pačią dieną donoras davė kraujo net poroje kitų kraujo donorystės centrų, taip sukeldamas pavojų savo sveikatai. Kraujo donorų registro poreikis yra susijęs su donoro sveikatos apsauga, infekcinių kraujo keliu plintančių ligų išaiškinimu, kraujo komponentų saugos ir kokybės užtikrinimu, donoro-recipiento ryšio identifikavimu ir susekamumu, ypač donorui, recipientui, kraujo produktui peržengiant Lietuvos ribas.

„Nesant vieningam Kraujo donorų registrui, iškyla didelis pavojus tiek donoro, tiek recipiento sveikatai. Jeigu donoras elgsis nesąžiningai, jis gali duoti kraujo keliuose centruose tuo pačiu metu, ypač tada, kai kyla grėsmė dėl kraujo trūkumo ir jiems yra mokama kompensacija už atvykimą. Jam bus atliekamas kraujo tyrimas tiek kartų, kiek jis duoda kraujo. Jeigu, pavyzdžiui, kraujo donorui bus įtartas hepatitas, jam asmeniškai bus pranešta apie įtarimą, tačiau kraujo centrai neprivalo priversti donorą eiti tirtis ir gydytis. Privalomai pranešama AIDS centrui tik tada, kai įtariamas ŽIV. Ten, kur donoras davė kraujo ir jei kraujas yra netinkamas, jis pažymimas kaip nušalintas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai šis donoras vėl duoda kraujo kitame centre ar filiale (iš viso Lietuvoje yra 9 tokios vietos) ir vėl viskas kartojasi iš naujo. Čia iškyla dar viena grėsmė, kad nėra kontrolės ir hepatitu sergančių asmenų vieningos apskaitos. Todėl labai svarbu sukurti Kraujo donorų registrą, siekiant sumažinti žalos riziką. Nesuprantama, kodėl SAM iki šiol neišsprendžia šios problemos, kuri tęsiasi jau dešimt metų“, - sako Seimo narė.