Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl fizinio aktyvumo stokos kasmet pasaulyje miršta apie 2 milijonus žmonių. Fizinis pasyvumas yra vienu pagrindinių nepriklausomų lėtinių neužkrečiamų ligų rizikos veiksnių.

Lietuvoje atlikus studiją apie 11-12 klasių mokinių sveikatą ir jos pokyčius per penkerius metus nustatyta, kad vyresnių klasių moksleiviai mankštinasi vis mažiau. Palyginus su 2000 metais, mokinių, kurie per savaitę mankštinasi 2-3 kartus, sumažėjo 20 proc. Penktadalis  mokinių, tarp kurių daugiau buvo mergaičių, pripažino, jog beveik niekada nesimankština.

Apklausus Lietuvos gyventojus, siekiant sužinoti jų požiūrį į kūno kultūros pratybas, sportą ir sportavimo įpročius nustatyta, kad tik 16 proc. gyventojų lanko organizuotas pratybas, o 52 proc. visai nesimankština, praneša Kauno apskrities visuomenės sveikatos ugdymo centras. 

Nepakankamas fizinis aktyvumas yra ankstyvo mirtingumo bei širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, nutukimo, diabeto, osteoporozės, net kai kurių vėžio formų rizikos veiksnys. Fizinis aktyvumas ne tik sumažina šių ligų riziką, bet ir gerina nuotaiką, padeda įveikti stresą, didina dėmesio koncentraciją, kelia darbingumą. Europos regione su fiziniu pasyvumu siejama 3,5  proc. visų ligų ir jam priskiriama 5-10 proc. mirčių.

Fizinė veikla, tokia, kaip pasivaikščiojimas, važinėjimas dviračiu, šokiai, žaidimai leidžia jaustis geriau. Pusvalandis kasdieninio vidutiniškai intensyvaus fizinio aktyvumo  penkias dienas per savaitę ženkliai sumažina riziką sirgti ligomis, kurios nėra užkrečiamos, bet daugelyje šalių turi epidemijos pobūdį. Kuo daugiau judėsime, tuo ilgiau išsaugosime sveikatą.