Lietuvos mokyklose trūksta moksleivių lytinio švietimo. Jo apraiškų pasitaiko, bet retai, jos epizodinės ir atsitiktinės. Tai leidžia tvirtinti Centro poliklinikos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėjos, gydytojos m. dr. Virginijos Mačionienės patirtis.

„Mano stebėjimais, lytiniu keliu plintančių ligų paauglių tarpe, deja, nemažėja. Tai didele dalimi lemia lytinio švietimo trūkumas, elementarių lytinio gyvenimo psichohigienos žinių nebuvimas. Vaikai vis anksčiau – nuo 13-14 metų – pradeda lytinį gyvenimą ir žinių apie jį dažniausiai prisirankioja iš bendraamžių ar interneto. Tačiau internete rasta informacija nebūtinai visada teisinga. Kai vadovaujamasi internete paskleistais mitais, nesėkmės lytiniame gyvenime neišvengiamos. Dažnai tai būna lytiniu keliu plintančios ligos ar nepageidaujamas nėštumas“, – sako gydytoja med. m. dr. V. Mačionienė.

Trūksta tėvų ir mokyklos iniciatyvos

Vaikai dabar daug laiko praleidžia be tėvų, nes jie labai užimti, daug dirba ir mano, kad užtenka vaikus tik gerai aprūpinti materialiai. Jaunimas anksti pradeda intymų gyvenimą, nes turi daug laisvės ir mažai šilumos bei artumo, kurio nepajėgūs duoti pernelyg užsiėmę tėvai. Jie per mažai su vaikais kalbasi apie intymų gyvenimą, dažnai vengia tokių temų, o juk būtent tėvai turėtų būti lytinio gyvenimo švietėjai. O po to – mokykla. Intymaus gyvenimo temos neturi būti tabu.

„Teisingos informacijos vaikams labai reikia. Juk jie nori viską išbandyti, pasirodyti kietuoliais prieš draugus. Tai dažnai veda prie atsitiktinių lytinių santykių, o aktyvus lytinis gyvenimas ne su vienu partneriu savo ruožtu gali duoti „dovanų“ – lytiniu keliu plintančių ligų. Neturėdami pakankamai teisingos informacijos ir norėdami nuslėpti bėdą, paaugliai nesikreipia į gydytoją ir dažnai imasi savigydos. Randa savo ar draugų namuose užsilikusių antibiotikų, pageria juos kelias dienas, savijauta lyg ir pagerėja, simptomai (mergaitėms – išskyros genitalijose, berniukams – perštėjimas lytiniuose takuose) sumažėja ir jie nustoja gerti vaistus. O tam, kad sunaikintų ligos sukėlėjus – mikroorganizmus, būtina išgerti tam tikrą kursą vaistų. Sakoma, kas mūsų neužmuša, padaro stipresniais. Tai labai tinka ir mikroorganizmams. Antibiotikų be gydytojo paskyrimo negalima vartoti. Tai stiprus ginklas, kuris gali atsigręžti prieš tave. Bėdų su tuo jau turim – grėsmingai auga atsparumas antibiotikams“, – perspėja gydytoja med. m. dr. V. Mačionienė.

Perspėkim vėžį

Pasaulyje nuo gimdos kaklelio vėžio kas dvi minutes miršta moteris, Lietuvoje – penkios moterys per savaitę. Nuo 2016 metų Lietuvoje į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtrauktas mergaičių skiepijimas nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – vieno pagrindinių faktorių, lemiančio gimdos kaklelio vėžio išsivystymą. Šiuo virusu dažniausiai užsikrečiama lytinių santykių metu, todėl vakcinuojamos bus 9-14 metų mergaitės, kurios nėra pradėjusios lytinio gyvenimo. Dabar apie 50 proc. jaunesnių nei 19 metų lytiškai aktyvių merginų yra užsikrėtusios ŽPV. Galima tikėtis, kad nauja skiepijimo tvarka paskatins pirmiausia mergaičių mamas pasirūpinti jų sveikata, jas paskiepyti ir išvengti baisios ligos ateityje.

ŽIV nemažėja

„Kalbėdami apie lytiniu keliu plintančias ligas neturėtume užmiršti ir žmogaus imunodeficito viruso. Juo dažniausiai užsikrečiama lytiniu keliu ir susirgimų šia liga, deja, nemažėja. Kaip matome, problemų turime nemažai, todėl labai svarbus lytinis jaunimo švietimas, tai turi suvokti ir imtis aktyvių veiksmų ir tėvai, ir mokykla“, – ragina Centro poliklinikos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja, gydytoja med. m. dr. V. Mačionienė.

Gydytoja primena, kad paauglius iki 16 metų pas akušerį ginekologą turi atlydėti tėvai, tačiau bet kuriuo atveju iškilus reikalui pirmiausiai reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją.