Ar bendravimas su partneriu suteikia jums jėgų, ar atvirkščiai - jus nusmukdo? Dr. Johnas Gottmanas iš Vašingtono universiteto, porų tyrimų ekspertas, po dvidešimties metų tyrinėjimų padarė išvadą, kad tiksliausias gresiančių skyrybų požymis - vieno partnerio rodoma panieka kitam partneriui.

Panieka, pagarbos priešingybė, dažnai yra išreiškiama neigiama nuomone, kritika, sarkazmu kalbant apie asmens vertę. Yra keturi pagrindiniai bendravimo būdai, kurie tyčia ar netyčia atskleidžia panieką.

„Tu“ kalbėjimas ir direktyvos

„Tu“ kalbėjimas - tai teiginiai, prasidedantys „tu esi“, „tu turėtum“, „tau reikia“, „geriau jau tu...“ Direktyvos - teiginiai, kuriais reiškiamas neigiamas vertinimas, kritika.

Pavyzdžiui:

„Tu nepakankamai geras...“

„Tu turėtum atkreipti dėmesį...“

„Tau reikia tai padaryti dabar...“

„Tu turi suprasti mano poziciją...“

Daugumai žmonių nepatinka būti smerkiamiems. Jiems nepatinka, kai jiems sako, ką daryti. Naudojant „tu“ kalbėjimą ir direktyvas, lengva sukelti kitų gynybines reakcijas ir susierzinimą. Šis komunikacijos būdas taip pat problemiškas tuo, kad jis paprastai sukelia norą pasakyti „ne“, dėl to kyla nesutarimai ir konfliktai.

Universalūs teiginiai

Universalūs teiginiai - tai pasakymai, kuriais neigiamu būdu apibendrinamas žmogaus charakteris ar elgesys. Įprasčiausi tokie pasakymai - su žodžiais „visada“, „niekada“, „vėl“, „kaskart“, „visi“. Universalūs teiginiai dažnai naudojami kartu su „tu“ kalbėjimu.

Pavyzdžiui:

„Tu visuomet nenuleidi tualeto dangčio“.

„Tu niekada neužsuki dantų pastos tūbelės“.

„Tu toks tinginys“.

Universalūs teiginiai yra problemiški daugeliu atžvilgių. Pirmiausia, kalbėtojas nemano, kad klausytojas gali pasikeisti. Antra, kadangi universalūs pasakymai tik pabrėžia, kas yra blogai, ir nesako, kaip padaryti geriau, tokie pasakymai tik užkerta kelią pokyčiams. Ir galiausiai, lygiai kaip ir su „tu“ kalbėjimu, universalūs teiginiai yra lengvai užginčijami. Jei jums sako „tu niekada neplauni indų“, jūs galite lengvai pasakyti: „Tai netiesa, kartą juos ploviau, pernai“.

Kalbama ne apie problemą, o apie asmenį

Kiekvienoje komunikacinėje situacijoje, kurioje dalyvauja kitas žmogus, yra du elementai: žmogus, į kurį kreipiatės, ir dalykas ar elgesys, apie kurį kalbate. Panieka išreiškiama kalbant ne apie problemą ar elgesį, bet apie asmenį.

Pavyzdžiui:

Panieka: „Tu esi toks kvailas!“

Efektyvi komunikacija: „Tu protingas žmogus, tačiau tavo elgesys ryte nebuvo labai protingas.“

Panieka: „Tu niekada nesitvarkai namie. Kam tu man reikalingas!?“

Efektyvi komunikacija: „Pastebėjau, kad praėjusią savaitę nesutvarkei namų.“

Panieka: „Tu visada mane pamiršti - ar nors supranti tai?“

Efektyvi komunikacija: „Žinau, kad pastaruoju metu tavo galvoje sukasi daugybė dalykų, taigi pagalvojau, kad būtų galima paskirti vakarą tik mudviem, kad turėtume laiko pasikalbėti.“

Kalbėjimas apie asmenį gali lengvai sukelti neigiamą reakciją iš to asmens, kuris veikiausiai priims tai, ką sakote, asmeniškai ir supyks ar įsižeis. Toks kalbėjimas neretai remiasi ir „tu“ bei universaliais teiginiais.

Jausmų ignoravimas

Jausmų ignoravimas vyksta tuomet, kai atpažįstame emocijas, tiek teigiamas, tiek neigiamas, kylančias kitam žmogui, ir arba jas sumenkiname, sumažiname, ignoruojame, arba neigiamai įvertiname.

Pavyzdžiui:

„Tavo skundai visiškai neturi pagrindo.“

„Tu perdedi.“

„Kam rūpi, kad pyksti? Nustok perdėtai reaguoti.“

Kai nepaisome kito žmogaus jausmų, neabejotinai sukeliame pasipiktinimą. Žmogus supyks, įsižeis. Kartais jis gali užsisklęsti, kad nebežeistumėte jo jausmų.

Pagalvokite apie tai.

Nes šie keturi bendravimo būdai veikia santykius kaip nuodai - laikui bėgant jie visiškai suardo artimus ryšius.