Apie tai – pokalbis su psichoterapeute Marija Tichonova.

Sutrikdyta komunikacija

Tikrai ne kiekvienas mokame išreikšti meilę. Ir to priežasčių reikia ieškoti vaikystėje. Ne maža dalis tų, kuriuos dabar pavadintumėme viduriniąja karta, užaugo nepilnose šeimose ar šeimose, kur tėvai nebuvo laimingi. Tad ir meilės kalbos mokytis nelabai buvo iš ko.

Jeigu kalbėsime apie meilę seksualumo kontekste, situacija dar prastesnė. Ši tema vis dar tabu ir tėvai itin retai apie tai kalba su vaikais. Tačiau seksualinį auklėjimą mes vis tiek gauname, išmokdami tas neverbalines pamokas, kurias mums „išdėsto“ tėvai.

Kiekvienas pagalvojęs galime pasakyti, koks buvo tėvų seksualinis gyvenimas, kokius apribojimus savo elgsena jie mums įskiepijo. Tėvai uždarydavo miegamojo duris, nepasakojo, kas už jų vyksta, tačiau mes vis tiek jautėme, ko ten buvo daugiau – švelnumo ar įtampos.

Šį palikimą užaugę perkeliame į savo santykius su partneriu.

Netikę scenarijai

Santykiuose partneriai naudoja įvairius scenarijus vienas kitam paveikti. Scenarijumi aš vadinu tam tikras pasikartojančias situacijas. Įvardysiu kelis neigiamus, kurie turi įtakos poros santykiams.

1 scenarijus. Dominavimas ir paklusimas

Scenarijus populiarus daugiausia trilogijos apie penkiasdešimt pilkų atspalvių dėka. Šios knygos pernelyg romantizavo tokius santykius. Iš tikrųjų tai tikrai nėra pavyzdys.

Tai santykiai, kuriuose vyrauja įtampa. Vaidmenys poroje gali keistis, tačiau esmė lieka ta pati – vienas kitą baudžia ir abu kenčia.

Pavyzdžiui, aš sakau vyrui, kad noriu susitikti su draugais. Jis sutinka, nes ruošiasi žiūrėti namie futbolo rungtynes. Grįžtu namo gana vėlai ir manęs jau laukia priekaištų lavina: „Kur buvai? Kaip tu taip galėjai. Šiandien miegi ant sofos.“ Ir aš einu miegoti ant sofos. Kas nutinka ryte? Jis prieina ir sako: „Atleisk, peržengiau ribas, buvau neteisus...“ Dabar jau mano eilė: „Kaip tu galėjai dėl tokių smulkmenų mane bausti... Visą savaitę dabar neši šiukšles.“ Žodžiu, partneriai visada randa dėl ko didinti įtampą iki tiek, kad jaustų, jog tarp jų kažkas yra.

Tai – liūdna istorija, kurios gijos tęsiasi iš vaikystės. Dažnai tokie žmonės būdami vaikai šeimoje matė ne vieną prievartos sceną arba patys iš tėvų ją patyrė. Aplinkoje, kurioje nėra įtampos, bausmių ir kentėjimo, toks žmogus nemoka išreikšti savo meilės ir seksualumo.

2 scenarijus. Santykiai kaip mikstūra

Tokioje poroje vienas žmogus nuolat jaučia kito dėmesio stoką ir nuolat to ieško. „Aš nežinau, kaip pervesti pinigus telefonu. Padėk man“, „Aš susirgau, man būtina tavo priežiūra“... Tik gaudamas partnerio paramą toks žmogus jaučiasi mylimas.

Šių santykių irgi nepavadinsi harmoningais, nes vienas partnerių nesuvokia savęs kaip asmenybės. Jis egzistuoja tik remdamasis į kitą ir savarankiškai negali priimti net elementariausių sprendimų.

Tokie santykiai išsekinąs, na o seksualumas juose yra infantilus – toks, kuris nukreipia dėmesį nuo tikro artumo.

3 scenarijus. Talentas ir gerbėjas

Šioje poroje vienas – ryški asmenybė, kitas - laimingas gyvenantis šalia „žvaigždės“. „Talentas“ nori, kad šalia būtų jam neprilygstantis antraplanis veikėjas, o „gerbėjas“ net nesvajoja prilygti „žvaigždei“.

Sutinku moterų, kurių seksualumas visiškai pavaldus vyriškajam. Jų atsakymas į klausimą apie santykių kokybę visuomet toks pats: „Mano vyras manimi patenkintas“.

4 scenarijus. Broliška meilė

Šios poros santykiai primena brolio ir sesers, taigi apie seksualumą kalbėti neverta. Partneriai vienas kitą vadina „mama“ ir „tėčiu“. Jie vienas kitą puikai supranta, jų šeimoje dažnos vakarienės kartu, tačiau seksualinės traukos nebuvimas lemia dažnus konfliktus. Dažnai poros pagal tokį scenarijų gyvena, kai santuoka skaičiuoja jau ne vieną dešimtmetį arba kai gimsta vaikai.

Seksualinė trauka – nepastovus dydis

Nuolat jausti vienodą seksualinę trauką poroje neįmanoma. Tačiau visada yra prasminga paklausti savęs, į ką dabar sublimuojama mano seksualinė energija. Galbūt statote namą ir niekas kitas jūsų dabar nejaudina, o gal vienas partnerių pernelyg pavargsta darbe ir todėl kenčia poros seksualiniai santykiai.

O gal manyje kažkas pasikeitė ir aš nepasirengęs apie tai pasakyti partneriui? Kodėl noriu nuo jo tai slėpti? Šiuos klausimus svarbu užduoti sau, kad suvoktumėte, ko iš tiesų norite. Taip, aš trejus metus gyvenu be sekso, tačiau dabar mano prioritetai kiti. Arba: aš jau trejus metus bėgu nuo savęs, nuo jausmų kitam žmogui ir suprantu, kad ką nors reikia daryti. Svarbiausia – nemeluoti sau.