Portalas „psyhologies. ru“ kalbina knygų apie seksualumą autorę seksologę Katrin Blan apie tai, kaip atsispyrus visuomenės primestoms normos ir stereotipams išlaisvinti seksualumą ir mėgautis geru seksu.

– Kodėl taip sunku rasti kelią į savo seksualumą?

– Todėl, kad ir kaip tai keistai nuskambėtų, sekse mes niekada nebūname „nekalti“. Nuo pat gimimo mus veikia socialinės klišės, tėvų reikalavimai ir įsivaizdavimas, ką reikšią būti moterimi arba vyru, kas tai yra pora bei intymus gyvenimas.

Taigi daug anksčiau, nei pradedame aktyviai tyrinėti savo seksualumą, turime susiformavusį seksualinį individualumą su jam būdingais „galima“ arba „negalima“.

– Sakote, kad mus visuomet riboja kokios nors normos?

– Taip, jas mums primeta, bet ir patys jų ieškome. Jau vaikystėje mus domina, kuo užsiima suaugusieji, ypač tėvai. O ir brandesniame amžiuje norime žinoti apie kitų žmonių seksualinį gyvenimą. Įprantame atitikti tai, kas yra „normalu“; stereotipams, kurie mus nuramina; tam, ką daro ir visi, vietoje to, kad ieškotume seksualinės laisvės, nesuvaržytos kitų sugalvotais apribojimais.

– Visą gyvenimą ieškoti būdų, kaip patirti orgazmą? Ne per ilgai?

– Laimei, seksualinis pasitenkinimas nuolat kinta. 20-iems mes stengiamės kontroliuoti seksualinius troškimus ir siekiame labiau pasitikėti savimi, nei pajusti malonumą. 30-ies seksualinė trauka pampa ramesnė, o malonumas – jeigu taip galima pasakyti, pilnesnis. Sulaukusių 40-ies moterų orgazmas įgauna naują formą. Tokių metų dailiosios lyties atstovės jau nebesirengia gimdyti, yra pasiekusios karjerą. Labiau pasitikime savimi, jaučiame, kad turime teisę būti savimi. Iki 40-ies, konkuruojame (nesąmoningai) su tėvais, kurie taip pat dar būna seksualiai aktyvūs. Kai jiems sukanka 70-imt, jų seksualinis gyvenimas jau nėra toks akivaizdus, o mes esame jau žinome, kad seksas gali teikti malonumą. Be to, išsilaisviname iš baimės, kad mūsų seksualumas gali susimaišyti su tėvų.

– Ar tai reiškia, kad pradėdami seksualinį gyvenimą suvedinėjame sąskaitas su tėvais?

– Žinoma, kad taip. Seksualumas mus atitolina nuo tėvų ir padeda išsilaisvinti iš jų įtakos. Faktas, kad žmogus pats renkasi sau partnerį ir leidžia į pasaulį žiūrėti, kaip nori jis pats, reiškia, jog jis nustoja būti toks, kokį norėjo matyti tėvai. Kai mumyse nubunda seksualumas, imame agresyviai elgtis su tėvais. Taip mes bandome save įtikinti, kad mūsų troškimai nukreipti ne į juos. Tai ir yra paauglystės krizė.

– Na, mes užaugame. Kas tuomet trukdo patiri orgazmą?

– Iš praktikos galiu pasakyti, kad daug moterų nesugeba patirti malonumo, nes stengiasi kontroliuoti tai, kaip jos atrodo: įtraukia pilvą, varto akis ir sako frazes, kurios, jų manymu, turėtų sujaudinti partnerį.

Tuo tarpu seksualinis malonumas – neištyrinėta teritorija. Vakar jums buvo gerai, tačiau nežinote, ar rytoj taip pat patirsite malonumą, nepriklausomai nuo to, kaip atrodote ar kokius garsus skleidžiate. Kiekvieną kartą patyrę orgazmą mes jį jaučiame vis kitaip ir išreiškiame vis kitas emocijas.

Žinoma, laikui bėgant pažįstame partnerį geriau ir tai mus ramina. Tačiau šioje lygtyje nežinomasis vis tiek yra.

Orgazmo patyrimo sunkumai dažnai rodo sumažėjusią žmogaus savivertę, nesugebėjimą priimti kito žmogaus arba nuostatą, kad „partneris negali man nieko duoti“. Ir priešingai, jeigu patyrėte orgazmą, dar nereiškia, kad pasimatymas buvo sėkmingas. Seksualinį malonumą galima patirti įvairiais būdais. Kai kurie jų nė kiek nenusileidžia orgazmui.

– Kodėl gi mums taip sunku sumažinti kontrolę?

– Todėl, kad nuo vaikystės mus moko valdyti kūną. Mokomės kontroliuoti gestus, eiseną, sfinkterį (šlapimo ištekėjimą iš pūslės per šlaplę reguliuojantis šlaplės sutraukiamasis raumuo – aut. past.)... Orgazmas gi yra to priešingybė: tai sugebėjimas visiškai atsiduoti kitam. Be to, norėdami jį patirti turime savyje pripažinti gyvuliškąjį pardą, kuris, kaip mums atrodo, nesuderinamas su „civilizacija“. Tuo tarpu seksualumas – visuomet nuotykis, vaikščiojimas ašmenimis...

– Žinote taisyklių, kaip atgauti seksualinę laisvę?

– Būkite sau nuolaidesni, pripažinkite, kad kiekvienas mūsų turime savo ritmą ir poreikių. Mylimės visi skirtingai. Todėl tai yra kūrybinis procesas. Stereotipai mus ramina, nes leidžia nebūti atsakingiems už troškimus ir už būdus malonumams patirti. Tačiau ir apriboja, kai vietoje to, kad būtų savirealizacijos galimybe, seksualumas tik pagilina tuštumos mumyse jausmą.