Reportaže apie tai plačiau papasakojo Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Aina  Adomaitytė.

„Tai nėra kažkas tokio didelio, tai vienas iš esamų psichikos sutrikimų. Kai turime kitus sutrikimus, mes nebijome atkreipti dėmesio tiek į savo, tiek į artimųjų sveikatą ir kreipiamės pagalbos. O su šiuo sutrikimu mes turime labai didelę stigmą. Kai sutrikimas yra labai stiprus, žmogus beveik „iškrenta“ iš savo gyvenimo, iš visų savo veiklų, tik tada jis kreipiasi pagalbos“, – sakė A. Adomaitytė.

– Paprastais žodžiais, kas tai yra?

– Nesukontroliuojame savo impulsų. Tai nėra vien tik pornografijos žiūrėjimas, partnerių ieškojimas, savęs stimuliavimas, bet pagrindinis dalykas yra, kad žmogus nebepatiria pasitenkinimo. Jo ieškoma vis nauja forma ir niekad to nebūna gana. Žmogus to pasitenkinimo gali ieškoti net miego, darbo ar mokslo sąskaita.

– Ką parodė šis tarptautinis tyrimas?

– Parodė, kad labai maža dalis žmonių kreipiasi pagalbos. Žmogus gyvena šeimoje, bendruomenėje, todėl nukentėjusių asmenų skaičius yra didesnis, kuriuos paliečia šis sutrikimas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Tyrime buvo pateikti skaičiai, ką Lietuvoje jie rodo?

– Lietuvoje buvo apklausta virš dviejų tūkstančių gyventojų. Dar nėra labai smulkios informacijos. Nemažai lietuvių turi didelį sutrikimą.

– Kuriose šalyse situacija yra geriausia, kur blogiausia?

– Tikrai nereikėtų išskirti. Sutrikimas labai priklauso nuo šalių, nuo turimos sveikatos politikos, nuo psichikos sveikatos prieinamumo. Mes tik galime pasidžiaugti,  kad jau kalbame apie tai, o ne užsimerkiame. Iki šiol apie savo seksualinius sutrikimus buvom linkę nutylėti.

Jo ieškoma vis nauja forma ir niekad to nebūna gana. Žmogus to pasitenkinimo gali ieškoti net miego, darbo ar mokslo sąskaita.

– Kaip atpažinti tokį sutrikimą?

– Labai lengva atpažinti. Žmogus nebesukontroliuoja savo elgesio. Matosi, kad nukenčia ar darbas, ar studijos, ar laisvalaikis.

– Kiek žmonių drįsta kreiptis pagalbos?

– Kad ateitų būtent pasireiškus šiam sutrikimui, yra mažas procentas. Dažniausiai ateina dėl panikos atakų, tada pradėjus aiškintis per keletą sesijų, išsiaiškinama apie šį sutrikimą.

– Ar nežino, ar linkę slėpti žmonės?

– Linkę slėpti. Mes puikiai suprantame, kokių dalykų mes nesukontroliuojame. Tai gali būti maisto nesukontroliavimas. Mes suprantame, kad iškrentame iš bendros normos ir iš savo funkcionavimo. Bet nežinome, ką su tuo daryti ir bijome apie tai kalbėti.

– Koks yra gydymas?

– Medikamentinis gydymas dažniausiai jau būna paskutinis arba kai šalia būna kitų nusiskundimų, nemiga ar panikos atakos. Labiausiai efektyvi yra kognityvinė elgesio terapija.