„Ką darote, kai partneris jums pasiūlo sekso metu tai, kas jums visiškai nepatinka? Mano vyras neseniai iš sekso prekių parduotuvės atnešė dovaną, kuri man nepatiko. Pabandžiau tai pasakyti – užpyko. Net nežinau, kaip jam paaiškinti... Suprantu, kad ne laikas vaidinti skaisčią mergelę, bet ir daryti tai, kas man nemalonu, neketinu...“, – A.J.

„Geras seksas – retas seksas. O mes mylimės kone kasdien. Tačiau suprantu, kad jei paprašysiu mylėtis rečiau, jis gali imti „ganytis kitose pievose“. Nenoriu, kad taip nutiktų“.,– Aksel.

Seksu užsiimame pirmiausia dėl to, kad tai yra malonu – dėl šio teiginio šiandien retas kuris imtų ginčytis. Tačiau dauguma porų pirmenybę teikia vyrų seksualiniams „skoniams“. Pasak seksologų, ne viena moteris bijo atsisakyti mylėtis jai nepatinkančiu būdu.

Diktatas ir iliuzija

Moterys sekso metu dažnai sutinka daryti tai, kas joms nemalonu, nes bijo įskaudinti partnerį arba stengiasi (dažnai nesąmoningai) išsaugoti idealių santykių iliuziją. „Neretai tokį elgesį sąlygoja baimė būti paliktai, – www.wday.ru teigia šeimos psichoterapeutė Inna Chamitova. – Vyro diktatas lovoje suteikia iliuzinį saugumo, kad nieko blogo asmeniniame gyvenime nenutiks, jausmą.“

Daugelį šimtmečių moters kūnas buvo vyro nuosavybė. Dar ir šiandien yra dailiosios lyties atstovių, kurios įsitikinusios, kad jų poreikiai ne tokie svarbūs. Todėl jos sako „taip“, kai iš tikrųjų nori šaukti „ne“. „Taigi vyras įgyja teisę piktnaudžiauti moters kūnu, – teigia seksologas Eugenijus Kaščenko. – O moteris, atsisakydama savo poreikių, atsisako patirti malonumą.“

„Teisingo“ seksualinio gyvenimo taisyklių sukurta nemažai: mylėtis esą reikia dažnai, keistai, nesvarbu kur... Tačiau kiekviena taisyklė kausto, neleisdama partneriams laisvai aptarti to, ką šie jaučia iš tiesų.

„Mano pirmas vyras sakydavo, kad kunilingas žemina vyrą, – www.day.ru internetiniame forume rašo ribka-zuzia. – Mane tai skaudino. Mylėdamasi su manimi jis pirmiausia norėdavo patenkinti save. Prieš dvejus metus sutikau žmogų, kurį labai pamilau. Seksas su juo nuostabus. Tačiau kai jis „ima mane“ kunilingu, nejaučiu jokio malonumo. Suvokimas, kad tai negražu, purvina, giliai įsikalė man į galvą.“

Kaltės jausmas

Paradoksalu, bet dažnai moterys nedrįsta atsakyti vyrui, kai jam nebejaučia traukos. Bandydamos išpirkti kaltę, jos lovoje daro tai, ko nori vyras. „Pagarba vienas kito norams nieko bendro neturi su priverstiniu seksu, kuris ne tik atšaldo santykius, bet ir mažina savivertę“, – tikina psichoanalitikė Žaklin Schaffer.

Vyro seksualumo esmė – imti ir valdyti, moters – priešintis, bet ir atsiduoti. Labiausiai atsidavimas ryškus motinystėje. Todėl neretai moteris partnerį suvokia kaip vaiką ir pildo visus jo įgeidžius. Nesugebėjimą pasakyti „ne“ ji aiškina meile: „Aš tai darau, nes jį myliu“. Ji bando mylėti kitą, pamiršusi apie meilę sau.

Sava pozicija

Neretai moterys savo jausmus gali išsakyti psichoterapeuto ar seksologo kabinete. Tačiau pakalbėti apie tai su partneriu – šiukštu. „Sunkiausia toms, kurias riboja stereotipai: ką galima sakyti, o ko – ne, kas – normalu, o kas – iškrypimas, – teigia ginekologė Sylvain Mimoun. – Galvodamos, kad neatitinka visuotinai pripažintų normų, kaltina save, kad yra nenormalios.“

„Seksualinių troškimų nepaisymas gali būti visiško abejingumo seksui priežastis, – teigia I.Chamitova. – Moteriai svarbu gundyti, siūlyti partneriui įvairius variantus, klausyti savęs ir vėl bandyti. Tai, kas teiks malonumo. Moteris turi būti ir vedlė, o ne tik vergė, sekti paskui šeimininką.“

„Aktyvus seksualinis gyvenimas – tai savotiškas egoizmas, kuriuo dalijamės su partneriu, – sutinka S. Mimoun. – Tai reiškia, kad reikia ieškoti to, kas patinka, ir suprasti tai, ko mums norisi, pirmiausia dėl savęs. Tai vienintelis kelias seksualinio malonumo link. Grįžus malonumui, noras mylėtis taip pat pasibels į miegamojo duris.“

Išvengti melo

„Mano draugui patiko vietoje glamonių sukišti pirštą man į vaginą, o po to visa jėga jį stumdyti, – prisimena 28-erių Marina. – Jam atrodė, kad ši „glamonė“ – klasiška, o aš sukandusi dantis kentėjau. Kartą pusryčiaujant paprašiau jo taip labai nesistengti. Jis vos neužspringo: „Negi tu tiek laiko apsimetinėjai?“ Dabar viskas gerai. Jeigu būčiau žinojusi, kad taip nutiks, nebūčiau tiek kentusi.“
„Visiems reikia laiko, kad pajustų vienas kitą, tačiau pavojinga, jei tyla tarp partnerių užsitęsia, – sako E.Kaščenko. – Ši pora per ilgai vengė atvirai pasikalbėti. Vyras pasidavė stereotipui esą moterims patinka veržlus seksas. O partnerė kentėjo: nes jai atrodė, kad moters duona – nuolankumas.“