1. Juokui skirta visa atskira mokslo šaka. Juoko tyrimai visada domino mokslininkus jau vien dėl šio reiškinio keistumo. Jiems skirta mokslo šaka vadinama gelotologija ir ji juoką tyrinėja tiek iš psichologinės, tiek iš fiziologinės perspektyvos.

2. Per dieną vidutiniškai žmonės juokiasi bent 13 kartų. Tiesa, skirtingi tyrimai šį skaičių tai padidina, tai sumažina. Beje, dažniausiai žmonės juokiasi ne iš anekdotų, juokingų vaizdo įrašų ar pokštų, o netikėtų nutikimų ar įvairių dalykų, kurie neturėjo būti juokingi. Vaikai juokiasi daugiau nei dvigubai dažniau nei suaugusieji – augdami juokiamės vis mažiau. Galiausiai, moterys juokiasi šiek tiek dažniau nei vyrai

3. Juokas yra naudingas mūsų sveikatai. Dažnas nuoširdus juokas padeda apsisaugoti nuo ligų ir, kaip manoma, ilgina gyvenimą. Norvegijoje ir Japonijoje buvo atlikti tyrimai, kurie įrodė, kad juokdamiesi savo gyvenimą galime pailginti bent porą metų, tačiau mokslininkai šio mechanizmo paaiškinti kol kas negali. Beje, juokas taip pat suteikia žvalumo – ryte nuoširdžiai pasijuokus išsisklaido mieguistumas.

4. Juokas atlieka svarbią socialinę funkciją. Galbūt tam jis ir yra skirtas – padeda mums atpažinti į save panašius individus. Juokas padeda pajusti bendrumą su kitais žmonėmis. Tai yra, jei įsimaišėte į neįprastą žmonių ratą, įsilieti padės bendras juokas. Ne paslaptis ir tai, kad juokas yra užkrečiamas – girdimas kitų žmonių juokas verčia juoktis ir mus. Tačiau įdomu ir tai, kad žmonėms lengviau juoktis tuomet, kai yra ne vieni. Tai tikriausiai pastebėjote ir jūs – žiūrėdami juokingą filmą su draugais juokiatės gerokai daugiau nei žiūrėdami vieni.

5. Nėra tokio dalyko, kuris prajuokintų visus, bet mokslininkai žino tokį, kuris prajuokina daugelį. Kiekvieno žmogaus humoro jausmas yra unikalus, tačiau yra dalykų, kurie atrodo juokingi daugeliui. Štai profesorė Sophie Scott, kuri ilgą laiką tyrinėja juoką ir pati yra komikė, pastebėjo, kad daugelį žmonių prajuokina vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti žmonės, kurie stengiasi nesijuokti.

6. Juokiasi ne tik žmonės. Beždžionės taip pat garsiai juokiasi – tikriausiai apie šį gyvūną pirmiausia ir pagalvojote. Bet ar žinojote, kad žiurkės taip pat moka juoktis? Pokštų jos nesupranta, tačiau pakutentos pradeda juoktis.

7. Juokas degina kalorijas. Prie to prisideda padažnėjęs širdies ritmas ir kvėpavimas. 10–15 minučių juoko sudegina maždaug 40 kalorijų – nedaug, todėl juoktis reikia dar dažniau ir stipriau.

8. Netikrą šypseną išspausti galima, netikrą juoką – ne. Tikriausiai iš karto pagalvojote, kad tai nesąmonė – daugybė žmonių juokiasi priverstinai. Kaip filmavimo aikštelėse juoktųsi aktoriai? Nors nevalingą kvėpavimą ir į juoką panašų garsą galima pamėgdžioti, dirbtinis juokas nieko neapkvailina. Tyrimai parodė, kad žmonėms nesunku atskirti nuoširdų ir netikrą juoką. Aktoriai dažniausiai stengiasi juoktis natūraliai – įsijausti į vaidmenį ir juoktis taip, kaip jiems tuo metu norisi. Todėl filmavimo aikštelėse stengiamasi palaikyti laisvą atmosferą.

9. Juokas ir humoro jausmas gali padėti susirasti antrąją pusę. Net keli tyrimai parodė, kad žmonės, ieškantys partnerių, humoro jausmą vertina labiau nei išvaizdą, profesiją ir intelektą. Dar daugiau – žmones traukia tie, kurie juokiasi iš jų pokštų.

10. Mes juokiamės tik tam skirtu metu. Juokas retai kada pertraukia mūsų pačių žodžius. Žmonės kalbėdami juokiasi tik per pauzes, kurios skirtos atsikvėpti. Tačiau tada, kai prasideda rimti juoko priepuoliai ir žmogus vis dar bando kalbėti, tai labai sunku dėl oro stygiaus – nuoširdaus juoko metu kvėpavimas pasidaro toks neritmiškas, kad darosi sunku kalbėti.