Beveik pusė (46 proc.) 9–16 m. amžiaus vaikų Europos Sąjungoje kasdien naudojasi internetu mobiliajame telefone. Iš jų vidutiniškai 55 proc. naršo be tėvų priežiūros. Privatumo poreikis didėja su amžiumi ir net 78 proc. apklaustų 15–16 m. paauglių daug dažniau naršo internete, kai būna vieni.

Tai atskleidė 2014 m. lapkritį Europos Komisijos užsakymu atliktas tyrimas apie vaikų naudojimąsi elektroniniais prietaisais ir internetu. Buvo apklausta 3500 9–16 m. amžiaus vaikų Europos Sąjungos valstybėse, taip pat atliktas kiekybinis tyrimas su 55 vaikų bei 40 tėvų ir mokytojų tikslinėmis grupėmis.

„Vaikai jau neįsivaizduoja savo gyvenimo be interneto. Tai labai praturtina jaunąją kartą – jie geriau atsirenka informaciją, yra kūrybiški ir labai komunikabilūs. Žinoma, ne visa informacija internete yra tam naudinga ir ne visi žmonės nori gero. Darome, kas nuo mūsų priklauso, šalindami grėsmes vaikams, ir kviečiame tėvus pasirūpinti būtinomis priemonėmis, kad vaikams internetas būtų pagalbininkas, o ne grėsmė“, – sako specialistė Dominyka Jonušienė.

Beveik visi apklaustieji įvardijo, kad jiems svarbu turėti asmeninį prietaisą, kuriuo nereikėtų dalintis, o išmanusis telefonas tam yra vienas labiausiai prieinamų variantų. Tačiau neatsargus naudojimasis internetu gali kelti grėsmių vaikams ir jų skelbiama informacija gali tapti jauku nusikaltėliams.

Įrenginiai leidžia kontroliuoti internete prieinamą informaciją. 29 proc. 9–16 metų vaikų naudojasi internetu ruošdami namų darbus. Šiuolaikinės mokymosi programos kuriamos taip, kad vaikai naudotųsi internetu kaip informacijos šaltiniu, gebėtų atsirinkti informaciją, kritiškai ją vertintų. Internetas, neabejotinai, naudingas, bet reikia padėti vaikui atsirinkti tinkamą turinį.

Iš smalsumo vaikai ir paaugliai dažnai ieško įvairios juos dominančios informacijos, o dažniausiai naudoja mobiliuosius vaizdo informacijos peržiūrai. 20 proc. vaikų lankėsi tinklalapiuose, kuriuose buvo neapykantą kurstančių pasisakymų (angl. hate speech), vidutiniškai 10 proc. buvo apsilankę portaluose, kalbančiuose apie narkotines medžiagas, o 11 proc. internete susidūrė su asmenimis, kalbančiais apie savęs žalojimą.

„Nemaža dalis išmaniųjų įrenginių siūlo vadinamuosius „vaikų kampelius“ – jie leidžia nustatyti, kokius tinklalapius vaikas gali pasiekti, kokių – ne, kokias programėles siųstis. Augant vaikams, verta paaiškinti jiems apie žalingą turinį. Manau, vaikus reikia mokyti apie galimus pavojus, o draudimai naudotis telefonu ar internetu šiais laikais sunkiai įgyvendinami“, – pasakoja D. Jonušienė.

Prižiūrėti vaikų viešai skelbiamą informaciją. Net 78 proc. vaikų, naudojančių internetą išmaniuosiuose, lankosi socialiniuose tinkluose ir susirašinėja per programėles. Bendraudami vaikai dėl nežinojimo laisvai skelbia asmeninę informaciją, pasakoja apie pirkinius, atostogų planus. Visa tai gali tapti lengvu jauku vagims.

„Žinoma, svarbu nusibrėžti ribą tarp būtino rūpinimosi ir vaikų sekimo. Pirmiausia, reikia aptarti bendravimo internete taisykles, o vėliau jas retkarčiais priminti. Elgesys internete yra kaip ėjimas per gatvę – išmokome vaiką ir iš pradžių jį lydime, tačiau juk visą laiką iš paskos nesekiosime“, – teigia D. Jonušienė.

Naudotis duomenų apsaugos priemonėmis. D. Jonušienė perspėja, kad didelę grėsmę kelia pamesti ar pavogti telefonai. Išmanieji telefonai itin suasmeninami, juose suvedame daugybę asmeninės informacijos, o vartotojų patogumui prisijungimų duomenis išsaugome telefone, kad nebereikėtų kiekvienąkart jų suvedinėti iš naujo. Vaiko telefone nusikaltėliai neras internetinės bankininkystės slaptažodžių, tačiau piktam gali būti panaudoti ir prisijungimai prie socialinių tinklų.

Tėvams siūloma padėti vaikui įjungti slaptažodžio apsaugą, pasirinkti patikimą slaptažodį, įdiegti programėlę, saugančią nuo virusų ir žalingų programų. Taip pat tėvams reikia mokėti naudotis nuotolinės prieigos prie telefono funkcijomis. Jos leidžia nustatyti telefono buvimo vietą, blokuoti telefoną, ištrinti jo turinį.

Naudokite specialias programėles. Įvairios programėlės išmaniesiems įrenginiams padeda tėvams lengviau prižiūrėti atžalų veiklą internete. Tokios programėlės paauglio telefone jau bus rimtas asmeninio privatumo pažeidimas, todėl vaikus mokyti apie saugumą internete reikia pradėti smarkiai anksčiau. Statistiškai maždaug 9 proc. 8 metų vaikų jau turi išmanųjį telefoną ir pradeda naudotis internetu.

Vaikui, tik pradedančiam naudotis išmaniuoju, paaiškinti apie tokią priežiūrą bus lengviau. Vėliau, išmokius vaiką atsirinkti tinkamą turinį ir bendravimo būdus, tokių programėlių naudojimo bus galima atsisakyti.

Svarbiausia – kalbėti su vaikais. Apsaugoti savo atžalas nuo pavojų padeda bendravimas. Pasikalbėjus su vaikais ir paaiškinus jiems, kodėl reikia saugoti savo daiktus, asmeninius duomenis, ir kodėl ne viską galima viešai skelbti socialiniuose tinkluose, jaunėliai aiškiau supras, kodėl reikia ar negalima kažko daryti.