Jau rašėme, kad šeima turi savo gyvenimo dėsningumus, savo gyvenimo kelią. Šis kelias prasideda nuo dviejų žmonių sąjungos – poros. Poros gebėjimas sukurti ir palaikyti ilgalaikius meilės santykius yra svarbus šeimos gerovei. Daugiau nei 50 proc. santuokų baigiasi skyrybomis, vadinasi, išsaugoti meilės santykius ne visada pavyksta.

Audringų jausmų pasekmės

Meilės santykių pradžia dažniausiai yra žaisminga, kupina stiprių išgyvenimų, žavėjimosi vienas kitu. Kai poros įsimyli, partneriai apipila vienas kitą meilės įrodymais: žinutėmis, meiliais žvilgsniais, prisilietimais, nepaliaujamu domėjimusi ir žavėjimusi vienas kitu, maloniomis staigmenomis. Net trumpi išsiskyrimai atrodo ilgi ir žudančiai nepakeliami.

Meilės ir artumo santykiai. Šie įsimylėjimo požymiai gali tęstis nuo dviejų mėnesių iki dvejų metų. Įsimylėti yra lengva ir nereikia pastangų. Ar dviejų žmonių sąjunga peraugs į artimą, tvirtą ir ilgalaikį ryšį priklausys nuo įvairių priežasčių. Geri santykiai nėra savaiminė duotybė. Įsimylėjusiai porai, kuri savo noru ar dėl tam tikrų priežasčių nusprendžia likti kartu, sukurti artimą ilgalaikį ryšį yra iššūkis. Neretai mes artumą suvokiame kaip jausmų stiprumą. Stiprūs jausmai, kad ir kokie malonūs jie būtų, vargu ar yra teisinga ir patvari priemonė artumui sukurti. Priešingai, stiprūs jausmai gali mums trukdyti objektyviai vertinti ir mąstyti apie tarpusavio santykius su mylimu žmogumi. Stiprus bendrumo jausmas gali lengvai peraugti į stiprų atitolimą ar konfliktą. Aistringai mylinčios poros neretai taip pat aistringai ginčijasi ir pykstasi.

Kai "Aš" nelygu "Mes"

Pamėginkime apibrėžti, kas yra artimas ryšys ir ko reikia šiam ryšiui sukurti. Artumas reiškia, kad santykiuose yra išlaikyta pusiausvyra tarp "Aš" ir "Mes", kad galima išlikti savimi ir kitas žmogus gali būti savimi. Būti savimi reiškia, kad su mylimu žmogumi galima atvirai kalbėtis apie svarbius dalykus, turėti aiškią poziciją svarbiais emociniais klausimais ir ribas, parodančias, kas yra priimtina ir toleruotina artimuose santykiuose.

Leisti partneriui būti savimi reiškia išlaikyti emocinį ryšį su mylimu žmogumi, kuris jaučia ir mąsto kitaip ar turi skirtingus įsitikinimus, nesiekiant jo pataisyti, pakeisti, įtikinti ar priversti. Artimas ryšys yra toks santykis, kuriame nė viena pusė nepatiria slegiančios tylos, nesijaučia auka ir neišduoda savęs, ir kiekvienas savo stiprybes ar pažeidžiamumą, silpnybes ir kompetencijas išreiškia išlaikydamas pusiausvyrą.

Apie artumą ir atstumą. Žmonėms iš prigimties yra būdingi du prieštaringi poreikiai – bendrumo ir atskirumo. Artimuose santykiuose mes nuolat ieškome pusiausvyros tarp artumo ir galimybės pabūti atskirai, tarp "Aš" ir "Mes", nuolat kyla pasirinkimo klausimas, kieno poreikius tenkinti: savo ar kito? Lyčių skirtumai taip pat reikšmingi – moterims santykiuose yra būdingas stipresnis artumo poreikis, vyrams norisi daugiau erdvės, kad galėtų jaustis nepriklausomi. Reikia daug pastangų, geranoriškumo ir laiko, kad pora atrastų šią subtilią pusiausvyrą – neprarasti vieno, įgyjant kita.

Pasivijusi praeitis

Mūsų baimės neturėti pakankamai artumo ar atskirumo atsiranda dėl įvairių priežasčių: mūsų temperamento, vaikystės patirties, aplinkos, kurioje užaugome. Artimai susiję žmonės gali gana lengvai pažadinti šias vienas kito baimes. Būnant kartu kasdien galima jas prikelti. Dauguma porų, mėgindami išlaikyti norimą artumo ir atstumo santykį, įstringa nesibaigiančių kaltinimų žaidime: "Jei mane mylėtum, tikrai padarytum, ko aš noriu, ir mylėtum mane taip, kaip man reikia." Bet šis žaidimas atveda į uždarą ratą: vienas traukiasi, kitas vejasi. Kuo stipriau vienas vejasi, tuo greičiau kitas bėga; kuo greičiau bėga, tuo stipriau reikia vytis. Kai taip atsitinka, verta susimąstyti apie savo baimes, mokytis save raminti ir suprasti, iš kur šios baimės kilo. Tada lengviau suprasti ir atjausti vienas kitą. Supratimas ir atjauta padeda išvengti nereikalingų vienas kito kaltinimų ir jausmo, kad jūsų poreikiai yra nepatenkinami.

Yra daug ramiau, kai suprantame, jog turime skirtingų poreikių. Skirtingi poreikiai netrukdo meilei. Trukdo nenoras gilintis į vienas kito jausmus ir nesikalbėjimas. Nors dažniausiai mes esame linkę pasiduoti šioms baimėms, tačiau visada išlieka galimybė rinktis, kaip pasielgti: panikuoti ir bet kokia kaina siekti norimo sau artumo ar atstumo, arba pasistengti suprasti kito žmogaus skirtingumą.

Mūsų baimės yra gana stiprios, todėl pokyčiai ateis pamažu, reikia tik kantrybės ir geranoriškumo. Reikia laiko, kad išmoktume kalbėtis, o ypač klausytis ir išgirsti vienas kito mintis. Atrasti norimą artumo ir atstumo santykį yra normali ir neišvengiama artimų santykių dalis. Tai šokis, kurį šoka visos poros ir kurio tobulai sušokti neįmanoma.

Mylėti išmokstame šeimoje

Meilės, kaip ir kiti, santykiai užsimezga šeimoje. Iš tėvų ir kitų suaugusiųjų vaikystėje sužinome apie santykius, jų reikšmę ir struktūrą, sukuriame savo įsivaizdavimą apie santykius ir supratimą, kaip jie veikia. Ne visos vaikystėje įgytos patirtys padeda sukurti sveiką ryšį suaugus. Dažnas iš mūsų net ir būdami suaugę, meilės santykiuose vadovaujamės vaikišku tikėjimu, kad mylintis žmogus privalo atspėti kito norus, lūkesčius ir jausmus.

Neretai vienas kitą mylintys žmonės sako: "Aš ir tu esame vienetas, kaip dvi obuolio puselės." Jie jaučiasi tarsi susilieję, ir šis susiliejimas reiškia: "Tu gyveni mano pasaulyje, vadinasi, jeigu aš mėgstu ilgai pamiegoti, tai ir tu mėgsti ilgai pamiegoti; jei aš noriu nuolat bendrauti su savo mama, tai ir tu nori su ja nuolat bendrauti; aš noriu dabar kavos ir tu turi susiprasti, kad aš jos dabar noriu."

Šis klaidinantis supratimas apie artumą ir meilės santykį mums trukdo pripažinti, kad mylimasis ar mylimoji yra atskiras žmogus, ne mūsų dalis, todėl ne visada gali nuspėti mūsų norus. Pasitaiko, kad dėl šio klaidingo įsitikinimo žmonės myli labiau įsivaizduojamą, bet ne tikrą žmogų.

Geri santykiai – bendras darbas

Artimi santykiai neatsiranda taip staiga kaip meilė. Jiems sukurti reikia laiko, bendravimo ir bendrumo. Jausdamiesi artimi mes atsiskleidžiame ir išdrįstame parodyti savo jautriąsias puses, savo pažeidžiamumą.

Pažeidžiamumo neįmanoma atskleisti, kai yra emociškai, psichologiškai ar fiziškai nesaugu. Artimiems žmonėms kartais tenka tarpusavyje kautis ir atsitraukti, tačiau norėdami sukurti ir išlaikyti artumą, privalome sukurti saugius santykius.

Saugius artumo santykius padeda kurti poros praktikuojamas požiūris, kad abiejų žmonių pasaulėžiūra yra svarbi ir būtina ja rūpintis. Vienas kito pasaulėžiūrą pažinsite atvirai bendraudami ir nuoširdžiai domėdamiesi vienas kitu. Bendraukite ne tik vaikų auklėjimo ar buities klausimais, yra aibė kitų temų, kuriomis galite kalbėtis. Norą bendrauti kuria gebėjimas atidžiai ir pagarbiai vienas kitą išklausyti.

Vadovaukitės taisykle, kad bet kuriame konflikte ir jūs esate 100 proc. atsakingi už savo veiksmus ar žodžius. Konfliktuojant su artimu žmogumi laimėtojų nėra, nes pralaimi abu. Mokykitės atkurti šiltus santykius po konflikto. Atraskite ženklus, rodančius jūsų vyrui ar žmonai, kad mylite jį ar ją, ir kuo dažniau juos rodykite.