Anksti kėlęs – nesigailėsi?

Šis dažnai naudojamas posakis, kaip tvirtina mokslininkai, neatitinka tikrovės. Kioto (Japonija) prefektūros Medicinos universiteto profesorius Mayuko Kadono atliko ne vieną eksperimentą, susijusį su miego trukme, įpročiais ir jų poveikiu. Vienas iš jų atskleidė, kad tie, kurie keliasi anksčiau nei 5 val. ryto ir atsikėlę aktyviai mankštinasi, kelis kartus labiau rizikuoja susirgti hipertenzija, palyginti su tais, kurie keliasi keliomis valandomis vėliau. Bendra miego trukmė įtakos neturi.

O trumpas dienos pogulis nėra tingumo požymis, kaip daugelis linkę manyti. Jis gali padėti susigrąžinti jėgas, ypač tiems, kurie blogai miega naktį ar tiems, kuriuos vargina miego surikimai, tais atvejais, jei dėl kokių nors piežasčių nakties miegas buvo nutrauktas. Žurnale "Smegenys, elgesys ir imunitetas" paskelbti studijos rezultatai atskleidžia, kad tokiais atvejais pusvalandis miego dieną, lygiai kaip ir 10 valandų miego naktį, atkuria imuniteto biožymenis iki normalaus lygio.

Pasak JAV Harvardo universiteto miego tyrinėtojo Roberto Stickholdo, keliolika minučių nusnūsti po pietų ar kitu metu vertėtų kiekvienam, kuris jaučiasi praradęs energiją, negali susikaupti. Tyrimai rodo, kad po to greičiau atliekamos užduotys, dažnai randama išeitis iš sudėtingos situacijos ar problemos sprendimas. Taip yra dėl to, kad pogulio dienos metu smegenys ypač aktyviai dirba, be to, tarsi atsijoja mažiau svarbius tikslus ir susikoncentruoja ties esminiais.

Bruzdėkite į valias

"Sėdėk ramiai, nesusisukiok, nebruzdėk", – ragino mus tėvai ir mokytojai vaikystėje, kai negalėdavome nustygti vietoje. Ir visai be reikalo. Nors toks elgesys gali erzinti ir blaškyti aplinkinius, jis padeda išlieti energiją ir degina kalorijas. JAV Mayo klinikos nutukimo ekspertas Jamesas Levine'as ištyrė, kad tokie žmonės kasdien sudegina 350 kilokalorijų daugiau. Šie veiksmai suaktyvina medžiagų apykaitą, kraujotaką, taigi, trepsėkite, barbenkite pirštais, gniaužkite kumščius ir pan. be jokio sąžinės graužimo.

Jeigu intensyviai judinsime žandikaulius – kažin ar atsikratysime antsvorio. Tačiau gumos kramtymas gali būti naudingas kitam dalykui. Visi žinome, kad tai daryti dalykinio susitikimo, posėdžio, paskaitų metu – nemandagu. O mokslininkai tvirtina, kad šis veiksmas padeda mums išlikti budriems, sumažina įtampą, pagerina reakciją, padeda atlikti užduotis, susijusias su mokymusi, įsiminimu. Pagerėja dėmesingumas ir judesių tikslumas, teigia psichologas Andy Smithas, Didžiosios Britanijos Kardifo universiteto profesorius. Tad bent jau kai esate savo darbo vietoje vienas ir neturite lankytojų, o kabineto kolegos užsiėmę savais reikalais, drąsiai galite į burną įsimesti kramtomosios gumos.

Dar vienas mums nuo mažens įdiegtas įprotis – stalas, prie kurio mokaisi ar dirbi, turi būti tvarkingas. Jei ant jo visiškas jovalas, tai esą trukdo susikaupti. Tuo tarpu Kathleen Vohs iš JAV Minesotos universiteto atliko tyrimą, kuris įrodo, kad netvarkinga aplinka skatina kūrybiškumą, jis padidėja net 28 proc.

Nekultūringa, bet sveika

Dar viena neginčijama tinkamo elgesio aksioma – keiktis nekultūringa. Tuo tarpu mokslininkai tikina, kad keiksmai padeda sumažinti skausmą, išreikšti jausmus ir net stiprina socialinius ryšius tarp bendradarbių. Keele universiteto (Jungtinė Karalystė) profesoriaus Richardo Stephenso eksperimentas atskleidė, kad asmenys, kurie keikėsi, ranką lediniame vandenyje išlaikė daug ilgiau. Tiesa, su viena išlyga – tai veikia tik tada, jeigu žmogaus kasdieniame žodyne yra nedaug keiksmažodių. Pasak tyrėjo, tik tuomet jie padeda išreikšti neigiamas emocijas. Jeigu keiksmažodžiai vartojami pernelyg dažnai, teigiamas poveikis pastebimai susilpnėja.

Kitas tyrimas, kurį atliko Didžiosios Britanijos Rytų Anglijos  universiteto specialistų komanda, taip pat nustebino – pasirodo, kad reguliarus keikimasis darbo aplinkoje suartina bendradarbius, didina jų tarpusavio solidarumą, stiprina socialinius ryšius. Taip pat padeda išreikšti nusivylimą, nepasitenkinimą, kartu atsikratyti įtampos, streso.

Iki šiol niekam nekilo abejonių, kad liežuvauti, apkalbinėti kitus žmones yra negražu. Bet neseniai žurnale "Psichologijos mokslas" paskelbta JAV Stanfordo universiteto mokslininkų studija atskleidė, kad toks vienareikšmis vertinimas neatitinka tikrovės. Žmonėms, kurie apkalbinėja kitus, tai padeda nukreipti dėmesį nuo savo problemų, sumažinti nerimą, o kolektyvai, kuriuose liežuvavimas toleruojamas, pasiekia geresnių rezultatų, juose geriau sekasi bendradarbiauti.

Keičiasi požiūris

Kai susinervinate, kramtote nagus, o gal nevalingai čiulpiate nykštį? Arba, fu, kaip bjauru, mėgstate krapštyti nosį? Nesmerkite savęs. Dar 2008 m. austrų plaučių ligų gydytojas Friedrichas Bischingeris konstatavo, kad nosies krapštymas gali būti naudingas sveikatai. Pašalinę joje susikaupusias išskyras, kuriose yra bakterijų, kitų ligų sukėlėjų, mažiau rizikuojame susirgti. Mat, kaip žinome, šis organas mums tarnauja kaip filtras, saugantis nuo užkrečiamųjų ligų.

Apie nagų kramtymą ar nykščio čiulpimą mokslininkai taip pat atsiliepia teigiamai. Viena vertus, tai padeda atsikratyti nerimo, panikos, baimės to net nesuvokiant. Kita vertus, ant rankų ir pirštų pilna bakterijų. Kai kišame juos į burną, atrodytų, rizikuojame jomis užsikrėsti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – taip grūdiname organizmą, didiname jo atsparumą ligas sukeliantiems mikroorganizmams. Vis daugiau kalbama apie tai, kad pernelyg didelė švara – ne į naudą.

Anksčiau nediskutuotina norma laikyta, kad kasdien ryte ir vakare visi būtinai turime lįsti po dušu. Dabar požiūris keičiasi – prausimosi priemonės ir karštas vanduo, naudojami pernelyg dažnai, sausina odą, pažeidžia jos apsauginį sluoksnį. Todėl jeigu dieną nebuvote stipriai suprakaitavę, nedirbote fizinio darbo, nebūtina skubėti po dušu.