Psichikos ligos nebėra tabu, apie kurias nebūtų galima kalbėti viešai. Kaip atpažinti pirmuosius jų požymius, atskirti, kad keistas artimojo poelgis, pykčio proveržis – ne nuovargio ar streso išraiška, o liga? Kaip saugoti sielos sveikatą? Apie tai pasakoja Kalniečių poliklinikos Psichikos sveikatos centro vadovė gydytoja psichiatrė Rasa Tamašauskienė.

– Žinome, kad psichikos sveikata netiriama nei rentgenu, nei ultragarsu. Ar yra kokių nors konkrečių požymių, padedančių nustatyti psichikos sutrikimus?

– Iš tikrųjų labai nelengva nustatyti psichikos sutrikimus, nes jie nėra vienodi. Viskas priklauso nuo daugybės aspektų ir juos reikia įvertinti.

Pirmiausia pasikeičia žmogaus elgesys ir jis pradeda daryti tai, ko anksčiau nedarė. Tai gali būti ir neadekvatus įprastų reiškinių vertinimas, ir agresija. Žmogus pradeda nebesidomėti tuo, kas anksčiau jam buvo labai įdomu. Atsiranda aiškių elgsenos pokyčių: žmogus pradeda daryti tai, kas jam visiškai nebūdinga. Linksta į kraštutinumus, dažnai kardinaliai keičiasi nuotaika.

– Kada atkreipti dėmesį į šiuos požymius?

– Jei jie tęsiasi dvi tris savaites. Reikia atkreipti dėmesį ir į aplinką. Staigi nuotaikų kaita, neadekvati aplinkai, turi kelti susirūpinimą.

– Ar skirtingi žmonių charakteriai daro įtaką sirgti psichikos ligomis?

– Taip. Intravertai viską išgyvena viduje, o ekstravertai išsikrauna, išreiškia emocijas. Teiginyje, kad uždari žmonės labiau linkę į psichikos sutrikimus, yra tiesos. Teisingiausia sakyti, kad žmonės, kurie yra linkę užgniaužti savo jausmus, yra labiau linkę susirgti.
Emocijų ir jausmų nereikia slėpti. Žmonės įsivaizduoja, kad būti atviram, reikšti emocijas ir jausmus, yra necivilizuota. Bet juk galima ir pyktį, kuris yra visiškai normalus jausmas, išmokti reikšti kitaip. Be agresijos. Reikia atvirai išsakyti savo poziciją ir nekelti konflikto.

– Kur yra riba tarp sveikų emocijų ir psichologinių problemų?

– Ribą nustatyti sudėtinga. Tai priklauso nuo žmogaus vertybių sistemos ir aplinkos, kurioje gyvenama. Vienam žmogui sudaužyti lėkštę yra normalu, o kitam tai yra pasaulio pabaiga. Aš manau, kad reikia vadovautis pagarba. Negalima žeminti savęs ir kitų. Vis daugiau žmonių šiais klausimais ateina patarimų pas psichologus ir psichiatrus.

– Dėl kokių problemų, ligų kreipiamasi dažniausiai?

– Dėl priklausomybių ir kitų psichikos ligų. Lietuvą yra sukrėtęs ne vienas kraupus įvykis, kai  psichikos ligomis sergantys žmonės padaro nusikaltimus. Visai neseniai panaši tragedija ištiko ir Norvegiją.

– Ar įmanoma kaip nors nuspėti tokias tragedijas?

– Psichozė gali išsivystyti greitai ir nepastebimai. Žmogus pradeda girdėti garsus, nors iš tikrųjų yra absoliuti tyla. Jei ligonis apie tai nepapasakos, to niekas ir neįtars.

– Kokios pagrindinės ir dažniausios psichikos ligų priežastys?

– Jų yra kelios: genetinė predispozicija – išankstinis polinkis ir psichosocialiniai veiksniai. Pastariesiems įtaką daro ekonominė ir socialinė padėtis.

Sergant kitomis sunkiomis ligomis, neretai susergama ir depresija. Taigi galima išskirti tris pagrindines priežasčių grupes: genetines, išorines ir individualias.

– Vadinasi, žmogaus socialinė padėtis yra tiesiogiai susijusi su jo psichologine būkle?

– Yra žmonių, kurie gyvena gana kukliai, tačiau laimingai. Jie geba priimti realybę tokią, kokia ji yra, ir tenkintis tuo, ką turi. Padėtis turi būti vertinama adekvačiai.

– Tarp jūsų pacientų daugiau vyrų ar moterų?

– Vis dėlto daugiau moterų. Tačiau, kalbant apie šizofreniją ar kitas panašias ligas, didelio skirtumo nėra. Potrauminiai sutrikimai labiau būdingi vyrams, tačiau dėl depresijos, nuotaikos sutrikimų daugiau kreipiasi moterų. Moterys labiau rūpinasi savo sveikata.

– Įtemptas mokslo ir didelis darbo krūvis, būdingas dabartinei visuomenei, išsekina. Nebelieka laiko bendrauti. Koks jis turėtų būti šeimoje, norint išvengti psichologinių problemų?

– Šeimose išties labai trūksta tikro bendravimo. Visi labai užsiėmę savo reikalais ir neranda laiko vienas kitam. Susigriebiama tik kilus rimtam konfliktui ar šeimai jau iširus.

Jei nori turėti šeimą, turi norėti ją išlaikyti. Stenkitės atkreipti dėmesį į šeimos narių poreikius. Teigiamą mikroklimatą šeimoje sukuria glaudus ryšys tarp artimųjų.

– Pastaraisiais metais emigracija išaugo keturis kartus. Kaip ši tendencija veikia Lietuvoje likusius artimuosius?

– Emigrantų vaikai nemato savo tėvų, nes jie dirba toli. Pinigai tėvų neatstoja. Neretai žmonės jaučia ir nesusikalbėjimą, bendravimo stoką su artimaisiais, kurie gyvena kartu.
Visada reikia tikro ryšio. Tėvai vaikus turi ir pabarti, ir pagirti. Elektroninio laiško ar pokalbio per skaipą nepakanka. Paauglei dukrai visada reikės mamos, kad ji apkabintų, patartų, nušluostytų ašaras, kai jos liejamos dėl pirmosios meilės.

– Kaip patartumėte elgtis kilus konfliktui?

– Svarbiausia – išlaukti. Atsitraukimas visada padeda. Kilus konfliktinei situacijai, negalima pulti į karštą fronto liniją. Galima išeiti pasivaikščioti, išgerti arbatos ir atidėti konflikto sprendimą kitai dienai. Atsitraukimas veikia labai gerai.

– Kaip gyventi, kad nesirgtume psichikos ligomis?

– Kiekviena liga yra signalas. Reikia sustoti ir susimąstyti. Pacientai neretai stebisi: buvau stiprus, kupinas jėgų ir netikėtai palūžau. Vadinasi, reikia susitvarkyti gyvenimo režimą: laiku keltis ir eiti miegoti, įprastu laiku valgyti. Reikia pažadėti sau, kad, pasibaigus darbo valandoms, į vadovo skambučius neatsiliepsi. Žmonės dabar gyvena praeitimi ir ateitimi, peršoka dabartį. Reikia gyventi šiandien, čia ir dabar.