Prabilusios apie smurtą artimoje aplinkoje aukos dažnai nesulaukia aplinkinių pasitikėjimo, priešingai – net ir artimi giminaičiai skuba neigti: na, ką gi tu prisigalvoji, juk taip gražiai gyvenate. Tokios ir panašios frazės uždaro smurto rate, iš kurio aukoms gali būti sunkiau ištrūkti. Padėtį apsunkina ir tai, kad po tokių įvykių dažniausiai ateina „medaus mėnuo“, smurtautojas teigia besigailintis, žada daugiau taip nedaryti, atsiprašo, kartais net dovanoja dovanas. Pasak psichologės, tai įprasta smurto atvejų artimoje aplinkoje eiga.

Smurtas artimoje aplinkoje dažniausiai yra cikliškas. Augančios įtampos, smurto, susitaikymo, ramybės laikotarpiai keičia vienas kitą. Psichologė atkreipia dėmesį, kad įsisukus į smurto ratą, ramybės laikotarpis, kitaip – „medaus mėnuo“, vis trumpėja. Aukai atsiranda išmoktas bejėgiškumas, kuris atspindi prarastą gebėjimą numatyti ryšį tarp veiksmo, atsako ir galimų pasekmių.

Bandančios ieškoti pagalbos smurto aukos jaučiasi bejėgės, joms gali būti netgi sunku papasakoti tai, kas įvyko, nes dėl patirto užsitęsusio traumuojančio streso kai kurie epizodai gali išsitrinti iš atminties. Psichologė visuomet pataria nespausti smurto aukų ir leisti joms pasakotis tiek, kiek joms norisi. Dar svarbiau nebandyti jų mokyti, kaip reikėtų gyventi, nepamokslauti, nevertinti, bet išklausyti, tikėti jų pasakojimu, vengti išankstinių nuostatų.

Nuo lapkričio Daivos Žeimytės-Bilienės ir Mindaugo Biliaus fondas „Žmogaus namai“, Lietuvos policija ir vaistinių tinklas „Eurovaistinė“ pradėjo iniciatyvą „Kaukė-19“, vaistinėje pasakius raktinį žodį galimos smurto aukos gali sulaukti pagalbos. Pasak E. Paulauskienės, tokios iniciatyvos yra labai svarbios, nes smurtas artimoje aplinkoje ne tik dažnai gali pasibaigti fizinėmis ir psichologinėmis traumomis, bet taip pat ir pasižymėti ekonominiais bei socialiniais suvaržymais. Smurto aukos gali tapti izoliuotos, neturėti galimybės bendrauti su savo artimaisiais ir giminėmis, imti manyti, kad toks elgesys yra normalus.

Kreiptis pagalbos sudėtinga

Tiesa, pats sprendimas kreiptis pagalbos smurto aukoms dažnai būna nelengvas. Pasak psichologės, dažnai jaučiama gėda, sunku pripažinti apie tokią situaciją šeimoje, jos ima kaltinti save, išgyveną baimę, nepasitikėjimą savimi. „Dažnai aukai smurtas gali atrodyti gyvenimo norma, nes ji neturi žinių, negauna savalaikės pagalbos, palaikymo ir taip negali ištrūkti iš smurto rato. Su smurtu susiduriantis žmogus nuolat gyvena parengties būsenoje“, – pastebi psichologė.

Smurto aukos dažnai gali kentėti ir nuo psichosomatinių sutrikimų. Smurtas gali sukelti galvos skausmus, viduriavimą ar kitas kūno reakcijas. Bendraujant su smurto aukomis labai svarbu kontroliuoti savo kūno judesius ir neskubėti jų liesti ar apkabinti, nes artimas kontaktas gali gąsdinti.

Psichologė pataria susidūrus su galima smurto auka nebandyti išspręsti jos problemų ar skubėti dalinti patarimų. „Jeigu į jus kreipiasi smurto auka, reikėtų kuo mažiau klausinėti, svarbiausia užtikrinti saugią aplinką, pakanka, jeigu empatiškai patikinate, kad auka dabar yra saugi ir jai niekas negresia“, – sako E. Paulauskienė. Nepamirškite parodyti, kad girdite auką ir tikite ja.

Sužinoję apie artimoje aplinkoje patiriamą smurtą prieš imdamiesi konkrečių priemonių svarbiausia įvertinkite, ar bus užtikrinamas saugumas. Pavyzdžiui, pasiteiraukite, kur šiuo metu smurtautojas, su kuo vaikai, jeigu tokių turi.

Rasti kuo pasitikėti

Smurtaujančiam asmeniui dažnai svarbu jausti kontrolę – žinoti, kad auka jam paklūsta, nuolat sekti, ką ji veikia, su kuo bendrauja. Būtent dėl to vaistinė tokioms aukoms gali būti saugi vieta, kur išleistos smurtaujančio asmens, gali sulaukti pagalbos. Pasakius vaistininkui raktinį žodį „Kaukė-19“, jis pasirūpins, kad auka liktų saugioje aplinkoje ir praneš apie tai Bendruoju pagalbos telefonu.

„Eurovaistinės“ komunikacijos vadovė Laura Bielskė sako, kad ši pagalba jau nuo lapkričio pradžios suteikiama kiekvienoje iš 274 veikiančių įmonės vaistinių.

„Jeigu reikalinga pagalba, atėjus į vaistinę asmuo vaistininkui pasako kodą „Kaukė-19“ ir jis čia pat vaistininko yra arba palydimas į atskirą patalpą (jeigu tai didesnė patalpa), arba pavedėjamas atokiau, kad būtų paskambinta pagalbos telefonu 112 ir kartu sulaukiame pareigūnų, kuriems perduodame pagalbos ieškantį žmogų. Mūsų vaistininkai nuolat mokosi, kaip bendrauti su smurto aukomis, kad jos jaustųsi saugios laukdamos pagalbos“, – detalizuoja L. Bielskė.

Visi šios iniciatyvos rėmėjai kviečia moteris nebijoti ir kreiptis pagalbos, taip apsaugant ne tik sveikatą, bet ir galimai gyvybę.

Kaip bendrauti su smurtą galimai patyrusia auka?

– Nespauskite jos, leiskite pasakotis tiek, kiek norisi.

– Nebandykite spręsti jos problemų ar sakyti, kaip elgtis būtų teisinga.

– Neskubėkite liesti, apkabinti smurto aukos, nes tai gali ją išgąsdinti.

– Užtikrinkite jos saugumą, sakykite, kad ją tikite.

– Neklausinėkite jos papildomų klausimų.